Tai pasakojimas apie meilę, stipresnę už mirtį, beveik metafizines aistras, kuriose stipriai susipina prigimtis ir aplinkybės, rojus ir pragaras, į kurių sūkurį atšiaurokame Anglijos provincijos krašte įtraukiamos kelios giminės kartos. Iki tol ramų Ernšo šeimos gyvenimą Vėtrų kalne išjudina vieną naktį šeimininko parsineštas vaikas – juodbruvas, apiplyšęs, niekam nežinomos kilmės. Hitklifas auga mylimas senojo Ernšo ir beveik neišskiriamas su įsesere, tokio pat karšto būdo Ketrina. Jo nekenčia tik įbrolis Hindlis. Vieną dieną Hitklifas namuose tampa tik tarnu, niekinamu ir žeminamu. Ketrina išsirenka sau būsimą vyrą – ramų, gražų ir turtingą Lintoną. Įskaudintas Hitklifas mįslingai dingsta. Tačiau po kiek laiko sugrįžta ir peržengia naujųjų Ketrinos namų slenkstį… Jis pasiryžęs sugriauti visą…

Romanas „Kelio pabaiga“ kupinas gerą modernų džiazą primenančių improvizacijų, autorius eksperimentuoja, mėgina naujai pažvelgti į, jo žodžiais tariant, „išsisėmusias“ literatūros formas, atgaivinti jas, perkurti. Šiame kūrinyje, vaizduojant eilinių, niekuo neišsiskiriančių žmonių gyvenimus, meistriškai atskleidžiama universali žmogaus drama. Romano ašis – pagrindinio herojaus Džeko Hornerio psichologinis paralyžius, jo gydymas šiurpą keliančioje Remobilizacijos Fermoje ir tragiškas herojaus ryšys su fakulteto, kuriame jis dėsto, kolega bei jo žmona. Tai – bekompromisė žmonių susvetimėjimo atodanga. Pagal šį romaną A. Avakianas ir T. Southernas 1968 m. pastatė filmą, kuris, daugelio kritikų nuomone, pranoksta net Stanley Kubricko ir Arthuro Penno kūrybą.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla