16-osios lietuviškosios Raudonosios vėliavos ordino Klaipėdos šaulių divizijos istorija veteranų atsiminimuose, 1941-1956.Prekinis ženklas: Gairės
Uabgėčka
Janinos Juzėnienės knyga „Ubagėčka“ – tai knyga, kurioje sutelpa gyvenimas. Tiesa, ne XXI a. peripetijos, o aprašomas kiek senesnis, jau pamažu primirštamas tarpukario laikmetis. Po taikliai parinktu pavadinimu ,,Ubagėčka‘‘ – ne tik slypi intriga, bet ir tarsi užsimenama, kad skaitytojo rankose prabus gyvi įvykiai. Realizmu dvelkianti klasika, tik knygos autorė ne garsioji Žemaitė, o kol kas dar nėra plačiai žinoma Janina Juzėnienė. Jos rankraščiai virto knygomis, kurios jau turi savo skaitytoją. Juk ir šiandien žmonės renkasi sau porą, įsimyli, dirba (gal ne taip sunkiai kaip anksčiau), vaikšto į šokius, skaičiuoja pinigus… Pasikeitė mūsų buitis, atsirado „skalbianka“, „mobiliakas“, „kompas“, tačiau neatsikratėme ydų, neįveikėme savo silpnybių. Daug diskusijų šiais laikais turėtų sukelti…
Trapi pusiausvyra
Elgetų Viršininkas skėstelėjo neprirakinta ranka – kas žino. – Turės priprasti. Gyvenimas laimės negarantuoja. Rohinton Mistry (g.1952 m.) – indų kilmės rašytojas, šiuo metu gyvenantis Kanadoje. Jis – trijų romanų, nominuotų Bookerio premijai, autorius. Garsiausia jo knyga – „Trapi pusiausvyra“, kurioje gimtoji autoriaus Indija iškyla visa savo didybe. Viso pasaulio skaitytojai mini ją tarp dešimties geriausių kada nors parašytų knygų apie Indiją. Mumbajus, 1975 m. Čia netikėtai susitinka keturi žmonės, kurių susipynę likimai traukte įtraukia į romano sūkurį. Žmonės, kurių socialinė padėtis neleistų jiems susitikti „normaliame gyvenime“. Tačiau valstybė ką tik paskelbė nepaprastąją padėtį, ir keturi skirtingų kastų, charakterio ir gyvenimiškos patirties žmonės – du siuvėjai iš mažo kaimelio, bėgantys…
Keturios kovo dienos
Ar geriausi gyvenimo metai visada priklauso tik praeičiai? O jeigu taip, kas už tai atsakingas? Šie klausimai neduoda ramybės architektei, vienišai motinai Ingridai Drejer keturias lemtingas kovo dienas – kai ji staiga supranta, kad ją supantis pasaulis visiškai kitoks, nei jai iki šiol atrodė. Ingridos paauglys sūnus areštuojamas už smurtą, o jos santykiai su vyresniu vedusiu vyru netikėtai ima šlyti. Panirusi į prisiminimus apie savo vienišą jaunystę ir nepavykusią santuoką, Ingrida stengiasi sau atsakyti, kodėl jos gyvenimas tampa vis panašesnis į aklavietę. Ar ji, stipri ir ryžtinga moteris, pasmerkta elgtis taip, kaip elgėsi jos motina ir senelė, ar jai lemta pakartoti jų gyvenimo klaidas? O gal jų visų trijų istorijos…
Kodėl vyrai veda kales. Kaip pavergti ir ilgam užvaldyti vyro širdį
Šalin vestuvių karštines su rožinėmis pamergių suknelėmis, masyviu sužadėtuvių žiedu ir visa baltąja pompastika! Šalin moterų žurnalų kuriamą butaforinį pasaulį, kuriame moteris visom išgalėm turi pataikauti vyrui, būti jo tarnaite, sekso žaisliuku ir galiausiai – atstumtąja!Knygoje „Kodėl vyrai veda kales“ Šerė Argov ne tik suteikia naują prasmę „kalės“ sąvokai (anot jos, tai – drąsi, savimi pasitikinti moteris, kuri jokiu būdu nepataikaus vyrui, žūtbūt siekdama už jo ištekėti), bet ir laužo visuomenėje įsigalėjusius moterų elgesio stereotipus-taisykles. Tik savimi pasitikinti, žinanti, ko nori, mažiausios nepagarbos savo atžvilgiu netoleruojanti, laisva moteris-asmenybė, kuriai pirmiausia rūpi ji pati, jos asmeninė erdvė bei tobulėjimas, gali pelnyti vyro meilę ir… pažadą būti kartu amžinai. Tokia moteris nesielgs…
Penitencinė psichologija
Penitencinės psichologijos vadovėlyje pateikiamos susistemintos penitencinės psichologijos žinios apie kriminalinių bausmių taikymą, nuteistųjų psichologines problemas, jiems teikiamas psichologines paslaugas, nuteistųjų reabilitaciją ir elgesio korekciją.Vadovėlis skirtas įvairių specialybių studentams: psichologams, kriminologams, socialiniams darbuotojams, būsimiems pataisos įstaigų darbuotojams, teisininkams, jis gali būti naudingas įvairių sričių doktorantams, tyrėjams ir praktikams.Prekinis ženklas: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras
Elos ir Mičo paslaptis
Jaunatviška, jausminga ir visiškai kitokia istorija apie meilę.Ela myli Mičą, Mičas myli Elą. Viskas juk taip paprasta.Tačiau kai kas nutinka ir Ela nusprendžia pabėgti nuo savo ankstesnio gyvenimo. Ji viską meta, išsikrausto į kitą miestą, pradeda mokytis koledže, labai pasikeičia ir bando viską pamiršti – labiausiai Mičą.Tačiau praeitis ją vėl prisiveja, o jausmai pasirodo esantys stipresni už protą…Elos ir Mičo istorija akimirksniu užkariavo jaunimo simpatijas ir pateko į perkamiausių knygų sąrašus visame pasaulyje.Knygos autorė Jessica Sorensen (Džesika Sorensen) su vyru ir trimis vaikais gyvena snieguotuose Vajomingo valstijos kalnuose. Ten ji daugiausia skaito, rašo ir leidžia laiką su šeima.Prekinis ženklas: Alma littera
Antradienio moterys
Jei būtų susitikusios šiandien, jos tikriausiai nebūtų susidraugavusios. Tačiau nuo prancūzų kalbos kursų, lankytų prieš penkiolika metų, laikų penkios moterys, kurioms kiek daugiau ar mažiau nei keturiasdešimt, yra geriausios draugės. Kiekvieną pirmą mėnesio antradienį savo mėgstamiausiame restorane susitinka garsi baudžiamųjų bylų advokatė Karolina, pernelyg dvasinga dramų karalienė Judita, atsidavusi keturių vaikų motina ir mėgstamą gydytojos darbą dėl šeimos metusi Eva, nuolatos įsimylėjusi ir linksma karjeros šuolio laukianti, bet nesulaukianti dizainerė Kikė, ir stilingoji perpildytos drabužių spintos savininkė bei vaistinių tinklo savininko žmona Estela, be kita ko turinti dar ir aštrų liežuvėlį. Kartą per metus penketas moterų surengia išvyką. Tačiau šiais metais viskas kitaip. Judita netenka mylimo vyro Arnio ir nusprendžia vykti į…
Didysis Neitas. Nepaprasta sėkmė
Ei, tu. Taip, TU! Ar nenorėtum nupirkti plakatėlių? Paremk skautus!Skautus?! Taip, išgirdote teisingai – Neitas dabar skautas! Ir jie, priešingai, nei atrodė, visai kieti: turi gražias uniformas ir gauna ženkliukus už nuopelnus. Pavyzdžiui, už tai, kad nepraleidžia susirinkimų.Deja, skautu tampa ir Artūras. Ir galima būtų nusispjauti į plakatėlių pardavinėjimą, jei ne PUIKUS prizas daugiausiai pardavusiam…Tai – KARAS!Prekinis ženklas: Nieko rimto
Dervišas iš Kauno
Herkus Kunčius su sociologo, net psichoanalitiko nuovoka kantrybe tyrinėja Lietuvos dabartį, lygia greta darydamas plačius ekskursus į netolimą praeitį. Negailestingas socialinis pjūvis, iš dalies paremtas dokumentiniais faktais, skundais, sovietmečiu rašytais į KGB, atskleidžiantis visuomenės veidmainystę, susisluoksniavimą ir susipriešinimą, neįveiktus iki šiol, romaną „Dervišas iš Kauno“ daro išskirtiniu lietuvių literatūros kontekste. Postkomunistinių visuomenių blaškymasis, atgavus ilgai trokštą laisvę, leido įsisiautėti laukiniam kapitalizmui. Pasipelnymo godulys daug kam užtemdė sveiką protą. Šiam užkratui persismelkus per visus socialinio dirvožemio sluoksnius liautasi kvaršinti galvą dėl garbės, padorumo ar sąžinės. Kai išsivaduojama iš tokių „prietarų“, dėsningai sukyla pasąmonėje snūduriavusios aistros. Nudrenuota vaizduotė nebepajėgia užganėdinti naujų potroškių. Prisigrobusieji valdžios ir pinigų geidžia aštresnių – ne estetinių ar gastronominių,…