Sėdėk savo darbo vietoje, savo narvelyje, ir spaudyk mygtukus, kaip priklauso. Kurk sistemos produktus ir vartok visa, ką ji tau duoda. Laikykis sociumo principo: „Jeigu visi taip daro, vadinasi, tai teisinga.“ Nesumanyk palikti bendros rikiuotės. Bet svarbiausia – visada būk prisijungęs prie tinklo. Būk sistemoje. Neieškok savo kelio – tau jį parodys. Nemąstyk, nevargink galvos – tau viską papasakos ir paaiškins. Tavo darbas – mokytis viską vertinti primityviausiu lygiu, išsiugdyti atitinkamus sąlyginius refleksus, kad reikiamu metu ir reikiamoje vietoje teisingai pasirinktum – pelės mygtuku, pirkėjo krepšiu ar balsavimo biuleteniu. O kai ateis laikas, būk pasirengęs papildyti gausias gretas tų, kurie bendra rikiuote žygiuoja ten, kur… Na, žodžiu, tau parodys kur.…
Pasipriešinimo poezija. Dzūkijos partizanų dainos (Mokinio skaitiniai)
Šiame „Mokinio skaitinių“ leidinyje spausdinamas pluoštas Dzūkijos partizanų (II pasaulinio karo ir pokario) poezijos.Prekinis ženklas: Žaltvykslė
Širvintiškių tekstai (su CD)
Šioje trijų autorių parengtoje knygoje ir kompaktinėje plokštelėje pateikta vienos mažiausių lietuvių kalbos patarmių – širvintiškių – tekstų. Apžvelgiama dabartinė ir istorinė šio ploto situacija, aptariamos fonetinės, morfologinės, leksinės ir viena kita sintaksinė ypatybė. Šiek tiek tikslinamos širvintiškių patarmės ribos, koreguojami jos skyrimo kriterijai. Išsamia dialektologine transkripcija pateikta tekstų iš Čiobiškio, Gelvonų, Bagaslaviškio, Pabaisko ir Vidiškių parapijų. Šie tekstai komentuojami.Didžioji dalis šioje knygoje skelbiamų tekstų yra pasakojimai, bet skaitytojas ras ir pasakų, mįslių, samprotavimų ir pan. Čia yra medžiagos apie šio krašto dvasinę ir materialinę kultūrą: liaudies tikėjimų, burtų, oro spėjimų ir pan. Todėl knyga gali būti naudinga ne tik kalbininkams ir studentams lituanistams, bet ir folkloristams, etnografams, etnologams, istorikams.Knygos…
Mes niekada nebuvome modernūs
Šios prancūzų sociologo ir filosofo Bruno Latouro esė pagrindinė mintis – mes niekad nebuvome tikrai modernūs ir norėdami suprasti šių dienų pasaulį pirmiausia turime suabejoti kaip tik šia esmine paradigma. Mūsų „modernioje” visuomenėje nebuvo to didžiojo padalijimo, kuriuo grindžiama jos pasaulio reprezentavimo sistema, visiškai atskirianti gamtą ir kultūrą. Priešingai, modernieji nepaliaudami kūrė hibridus, kurie priklauso tiek gamtai, tiek kultūrai, bet nieku gyvu nenorėjo to pripažinti.Prekinis ženklas: Homo liber
Paveldosauga globaliajame pasaulyje
Mokslinėje monografijoje aptariama plati ”paveldo” ir ”globalizacijos” tarpusavio sąveikų panorama. Analizuojamos nūdienės materialiųjų ir nematerialiųjų, gamtos ir kultūros vertybių apibrėžties, apsaugos, panaudos bei interpretavimo problemos. Veikalas skiriamas Lietuvos paveldosaugos specialistams ir ją studijuojantiems, kultūrologams, istorikams, antropologams, sociologams, muzeologams, turizmo specialistams ir visiems, besidomintiems kultūros paveldo apsaugos problemomis.Prekinis ženklas: Lietuvos istorijos instituto leidykla
Patiekalai iš mėsos. Maltos mėsos, dešrų ir dešrelių valgiai
Ar prisimenate visai netolimą praeitį, kai kotletai ir dešrelės buvo tiesiog nepamainomi patiekalai? Kelia šypseną, ar ne? Žinoma, gamindami iš maltos mėsos, dešrų ir dešrelių galėjome būti kur kas kūrybingesni. Mūsų receptų autorės šįsyk knygą nutarė skirti būtent patiekalams iš mėsos, dešrų ir dešrelių. Juk jie išties verti visos knygos. Šie valgiai gali būti ir labai praktiški, nes yra sotūs, greitai paruošiami, ir įmantresni, įdomesnio skonio. Vis dėlto daugiausia receptų- nemėgstantiems ilgai užsibūti virtuvėje. Patiekalai patys įvairiausi: sriubos, mūsų pamėgti makaronai, lengvesni valgiai su daržovėmis ir vaisiais, sotūs troškiniai, apkepai, aštrios meksikietiškos tortilijos, echilados ar įdomesnis maltos mėsos tortas. Žinoma, viską gaminsime su minėtais mėsos produktais. Beje, kaip ir kiekvienoje…
Pasakojimai
Žymaus austrų rašytojo, vieno ryškiausių XX amžiaus moderniosios prozos kūrėjų Franzo Kafkos (1883–1924) kūryba – ne vien romanai „Procesas“, „Pilis“ ir „Amerika“ ar garsioji „Metamorfozė“. Mažiau žinoma jo kūrybinio palikimo dalis – smulkioji proza – ne mažiau „kafkiška“. Beveik visi šį rinkinį sudarantys Kafkos pasakojimai lietuviškai skelbiami pirmą kartą. O jo draugui rašytojui Maxui Brodui turėtume būti dėkingi už tai, kad neįvykdė jo paskutinės valios „viską [neskelbtus rankraščius] be išimčių sudeginti ir padaryti tai kuo greičiau“…Prekinis ženklas: Baltos Lankos
Gandras ir gandrytė
Knygelėje pasakojama apie gandro kelionę iš Afrikos į Lietuvą, jo pažintį ir draugystę su Lietuvoje gyvenančia gandryte.Prekinis ženklas: Žara
Dabartinės lietuvių kalbos vartosenos variantai
Knygoje nagrinėjama dabartinės lietuvių kalbos vartosena ir joje funkcionuojantys variantiški kalbos reiškiniai. Atskleidžiami svarbiausi pastarųjų kelių dešimtmečių vartosenos pokyčiai, atspindintys kai kuriuos visuomenėje vykstančius procesus. Taip pat aptariamos variantiškumo ir vartosenos varianto sąvokos, apžvelgiami variantų struktūriniai ir funkciniai požymiai. Remiamasi Dabartinės vartosenos kartotekos pavyzdžiais, sukauptais daugiausia iš rašytinės žiniasklaidos ir interneto šaltinių, taip pat kitų viešosios kalbos vartojimo sričių.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas
Mažosios Lietuvos knygų link. Dokumentinio paveldo socialinėje aplinkoje sakytinė ir vaizdinė istorija
Knygoje naratyvinio tyrimo metodu užfiksuoti dokumentinio paveldo – senųjų lietuviškų spaudinių, rankraščių, dokumentų, atvirukų ir nuotraukų rinkimo 1970–1978 m. istorinėje mažosios Lietuvos teritorijoje ir bendravimo su jų savininkais patyrimai. Jie atspindi gyventojų išsaugoto vaizdinio, rankraštinio ir spausdintinio paveldo kokybės vertinimus, egzistavimo socialinėje aplinkoje sąlygas, sovietmečiui būdingą požiūrį į paveldo istorinę, kultūrinę ir socialinę funkciją. Rašant vadovautasi raštu ir atmintyje fiksuotais stebėjimais, kelionių maršrutų ir vietovių ypatumais, susitikimų aplinkybių ir bendravimo su žmonėmis jausminiais įspūdžiais, paties autoriaus darytomis nuo-traukomis. Tai leido atskleisti pokalbių temas, apibūdinti sutiktų asmenų charakterį, jų būdo ir kalbėsenos savitumus. Tekstas rašytas pasakojamosios kalbos stiliumi, nevengiant emocingumo ir vaizdingumo, tačiau jam suteiktas dokumentinis tikslumas: remtasi sukauptais dokumentais, žodiniais…