„Dažnas Tomo Taškausko – pirmojo mūsų „Debiutų“ serijos poeto – eilėraštis primena vėjo pėdsaką ant vandens. Gana aiškiai matomą, žaismingą, tačiau čia pat ir nykstantį, tik liūdną laikinumo įspūdį paliekantį. Jeigu mokėčiau kalbėti aiškiau, pasakyčiau, jog tai – gyvenimo, pasaulio, mūsų laiko mįslingi, įspėjantys ar net pranašingi ženklai jaunoje poetinėje sąmonėje.Vis dėlto ne viskas šiame rinkinyje taip jaunatviškai nekalta ir natūralu: esama gilaus konstruktyvumo – poetiniam įspūdžiui kurti pasitelkiamas atsimenantis, žinantis, jau šiek tiek literatūrinės patirties sukaupęs Logos.Nežinau, beje, ir neklausiau, ar Tomas Taškauskas yra bent kiek domėjęsis struktūralizmu ir dekonstrukcija. Į pasaulį jaunasis poetas žvelgia taip, tarsi pirmą kartą jį matytų: su nuostaba, smalsiai, retkarčiais net įtariai, ne visiškai…

Arūnas Spraunius, žaismingas ir ironiškas poindustrinio kapitalizmo epochos dainius, lietuvių poezijoje jau įtvirtino naują lyrinį herojų – šiuolaikinį žmogų-vartotoją, kalbantį laikraščių antraštėmis, reklaminių šūkių nuotrupomis ir televizijos žvaigždžių posakiais. Naujame poezijos rinkinyje autorius lieka ištikimas sau, o ne lietuvių poezijos tradicijai, ir stačia galva vėl neria į visomis reklamos bei komercijos spalvomis tviskantį vartotojų pasaulį.     Šis pasaulis, kurį suktis verčia anaiptol ne visuotinė gravitacija, o „Elf“ korporacija, tirštai apgyvendintas garsiais prekių vardais ir bevardžiais vartotojais. Sužmoginti ir įasmeninti prekių ženklai A. Sprauniaus eilėraščiuose virsta charakteringais personažais, o reklamos šūkiai – jų gyvenimo kredo. Paradoksaliai gretindamas „amžinus“ kultūros ir „vienadienius“ prekių ženklus, autorius kuria „beprotiškai herojišką“ XXI a. žmogaus identitetą,…