Pirmasis pasaulinis karas sukėlė konservatyviųjų Europos monarchijų žlugimą ir baigėsi demokratijos bei tautų apsisprendimo pergale. Tačiau ji nebuvo galutinė ir tvirta. Bolševizmo sėkmė Rusijoje atspindėjo ne vien carų viešpatavimo pabaigą, bet ir parlamentinio valdymo užuomazgų sunaikinimą. Leninas paklojo kelią į totalitarizmą, kuris suklestėjo Stalino laikais. Po fašistų pergalės Italijoje 1922 m. įsivyravo kraštutinės dešiniosios totalitarinės pažiūros. Vokietijos naciai, 1933 m. atėję į valdžią, savo ideologiją rėmė rasistinėmis teorijomis. Vakarų demokratijos gana pasyviai atsiliepė į šį grėsmingą iššūkį. Didžioji depresija privertė sudvejoti pačia kapitalizmo prigimtimi. Ji radikalizavo mases, suteikdama daug naujų argumentų ir duodama naujų šalininkų antidemokratinei stovyklai. Parlamentinę demokratiją, kilusią iš XIX amžiaus liberaliųjų politinių ir ekonominių idėjų, ištiko didžiulė krizė. Vakaruose tik Didžioji Britanija, Prancūzija ir mažesnės valstybės – Šveicarija, Belgija, Olandija, Skandinavijos šalys – sėkmingai atlaikė tokį jų institucijų išbandymą. Vidurio ir Rytų Europoje tik Čekoslovakijai pavyko iki 1938 m. išlaikyti demokratinę parlamentinę santvarką ir ekonominį stabilumą. Likusiai jos daliai, gairinamoje totalitarizmo vėjų tiek iš rytų, tiek iš vakarų, nepavyko. Nepavyko ir Lietuvai.
ISBN: 9986491479
Išleidimo metai: 1998
Puslapiai: 121
Siunčiama LPexpress ir Omniva
Kaina: 5 €
Daugiau apie knygą: www.naudotosknygos.lt