Čiupikai

Jau iš pir­mų­jų ro­ma­no „Čiu­pi­kai“ sa­ki­nių, pir­mų­jų pa­strai­pų pa­dvel­kia sod­rūs gam­tos vaiz­dai, pa­va­sa­rio ko­lo­ri­tas: „Vie­nur iš sto­ros kaip la­ši­niai ve­lė­nos jau ki­šo sa­vo smai­lią no­si­kę var­pu­tis, ki­tur jau ban­dė sa­vo lai­mę kiaul­pie­nės la­pe­lis ar viks­va“. Ir taip – iš sa­ki­nio į sa­ki­nį, iš pus­la­pio į pus­la­pį.Ryš­kios ir tik­ro­viš­kos gam­tos de­ta­lės, kai­mo gy­ve­ni­mo epi­zo­dai, tar­pu­sa­vio san­ty­kių di­na­mi­ka, žmo­gaus ir gam­tos ry­šys, au­to­biog­ra­fi­nių de­ta­lių at­spin­džiai – vi­sa tai su­ra­si­me ne tik pir­mo­jo­je ir ant­ro­jo­je da­ly­se, bet ir tre­čio­jo­je.
Prekinis ženklas: Žuvėdra