Eduardas Volteris – išskirtinė asmenybė lietuvių ir latvių kultūros istorijoje. Jis gimė 1856 m. kovo 18 d. Rygos provizoriaus šeimoje. 1875 m. baigė Rygos gimnaziją ir netrukus jau varstė Leipcigo, Dorpato (Tartu), Maskvos, Charkovo, Sankt Peterburgo universitetų duris, tobulinosi Vienoje, Prahoje, Belgrade, Zagrebe. 1883 m. apsigynė disertaciją, tapo slavų filologijos magistru ir labai aktyviai įsijungė į tiriamuosius darbus. Sankt Peterburgo universiteto Istorijos-filologijos fakulteto Lyginamosios kalbotyros katedros privatdocentas, lietuvių ir latvių kalbų, etnografijos, dialektologijos, lyginamosios gramatikos dėstytojas, Rusijos Mokslų akademijos bibliotekos bibliotekininkas, Slavų skyriaus vedėjas. Kalbininkas, etnologas, tautosakininkas, istorikas, archeologas, etnografas, muziejininkas, bibliografas, knygotyrininkas ir etc. Vienu žodžiu negalėtume įvardinti jo profesijos ir išskirti svarbiausią. Tiriamųjų darbų pradžioje tai buvo kalbotyra ir tautosaka. Tai liudija 1886 m. gegužę, rengiantis ekspedicijai į Lietuvą, parengtas klausimynas „Programma dėl išrodema ipatibiu kalbesiu Lietuvos ir Žemaitijos“, kurio rankraštis publikuojamas šioje knygoje.
ISBN: 9786099631301
Išleidimo metai: 2022
Puslapiai: 520
Siunčiama LPexpress ir Omniva
Kaina: 28.49 €
Daugiau apie knygą: www.naudotosknygos.lt