Knyga apie aktorių Laimoną Noreiką (1926–2007), teatro ir kino aktorių, skaitovą, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą. Aktoriaus kolegų, rašytojų, kitų visuomenės, kultūros ir meno žmonių atsiminimai, dienoraščiai, taip pat nuotraukos kuria talentingo menininko, įspūdingos asmenybės paveikslą. Pateikiamos žinios apie vaidmenis, literatūrinių programų plokšteles, kita faktografija. Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

„Albert Camus: saulė ir ūksmė“ – originali, ne visiškai įprasta garsiojo prancūzų rašytojo, filosofo, Nobelio premijos laureato Albert’o Camus (Albero Kamiu, 1913–1960) intelektualinė biografija – ji nuo pat pradžių iki galo grindžiama maištaujančiojo egzistencialisto kūriniais. Trūksta tik romano „Pirmasis žmogus“ – jis liko nebaigtas ir pasirodė 1994 m., o knyga apie Camus buvo išleista 1987-aisiais. Prancūzų rašytojas Roger Grenier (Rožė Grenjė, gim. 1919 m.) gerai pažinojo Camus: jie nuo 1944 m. iki 1947 m. kartu dirbo „Combat“ laikraštyje. Knygos autorius ne tik pasakoja Camus kūrybos istoriją, perteikia skaitytojų ir kritikų vertinimus, bet ir aprašo rašytojo, kaip žmogaus ir menininko, brendimo kelią. Knygos paantrašte „Saulė ir ūksmė“ autorius tarsi patvirtina, kad…

Apie Motiejų Šumauską – valstybės veikėją ir žmogų – jo 100-ųjų gimimo metinių proga atsiminimus parašė ilgus metus greta jo dirbęs Algis Samajauskas. Tai šilti, nuoširdūs liudijimai apie vieną iš buvusiųjų tarybinės Lietuvos vadovų, kurių darbai šiandien nepelnytai pamirštami. Atsiminimai iliustruoti mažai žinomomis archyvinėmis fotonuotraukomis. Prekinis ženklas: Gairės

Knygoje Manėm, kad greit grįšim: 18 pokalbių apie pasitraukimą į Vakarus 1940–1944 – aštuoniolika pokalbių su JAV lietuviais, kurie Antrojo pasaulinio karo metais buvo priversti palikti Lietuvą ir trauktis į Vakarus nuo artėjančio sovietų fronto ir tremties grėsmės. Knygos sudarytojų Dalios Stakytės Anysienės, Laimos Petrauskaitės VanderStoep ir Dalios Cidzikaitės pašnekovai atvirai pasakoja apie bėgimo iš Lietuvos aplinkybes, gyvenimą DP stovyklose Vokietijoje, apsisprendimą emigruoti ir įsikūrimą Jungtinėse Valstijose. Dalia Stakytė Anysienė:„Mane pakrikštijo dieną po to, kai 1940 m. sovietų kariuomenė įžygiavo į Lietuvą. Po ketverių metų, 1944-aisiais, sovietams vėl artėjant prie Lietuvos, mūsų šeima, kaip ir kelios dešimtys tūkstančių kitų lietuvių, pasitraukė į Vokietiją. Po karo gyvenome DP (perkeltųjų asmenų) stovyklose. 1949…

Knyga supažindina su žymiais architektais Algimantu ir Vytautu Nasvyčiais. Kūrybinės jų biografijos puslapiuose ryškūs „Neringos“ interjerai, Lietuvos paštas, LR Seimas, „Lietuvos“ viešbutis, Lietuvos nacionalinis dramos teatras ir kiti pastatai. Įvairiapusė Nasvyčių kūryba yra susijusi su lietuvių moderniosios architektūros raida, jos plėtotės tendencijomis, stilių kaita nuo pokario metų iki šių laikų. Taip pat aprašyta architektų vaikystė, šeima, aplinka, kurioje formavosi jų meninė pasaulėjauta, intelektas.Prekinis ženklas: Vilniaus dailės akademijos leidykla

Leonido Donskio knyga „Susitikimai: akimirkos portretai“ nėra vientisai parašytas dienoraštis. Kaip šioje knygoje rašoma: „Nuolatinis dienoraštis byloja apie jo autoriaus susirūpinimą savo paties psichologiniu autoportretu ir vieta politinės ar kultūrinės atminties sferoje, o čia skaitytojas veikiau susidurs su spontaniškai kylančiais politiniais ir istoriniais siužetais, asociacijomis ir noru įausti savo – humanitaro, filosofo ir rašytojo – patirtį į audringą, dramatišką, povandeninių rifų nusėtą ir naujų globalinio neaiškumo ir nesaugumo formų lydimą Europos politinę sagą.“Knygos autoriaus tiesioginio dalyvavimo rezonansinių žmogaus teisių pažeidimų (tokių kaip Sergejaus Magnitskio, Michailo Chodorkovskio, garsių kinų ir rusų disidentų atvejais) analizės ir jų politinio įvertinimo Europos Parlamente sferoje potyriai šią knygą praturtina itin svarbiais faktais ir detalėmis, kurių…

Monika Mironaitė – aktorė, jau Antrojo pasaulinio karo metais tapusi teatro legenda, ir tai buvo jos laimė ir nelaimė. Apie ją sakydavo, kad ji pati nesibaigiantis, niekad nenutrūkstantis teatras. Tad ši knyga – dar kartą užsižiebiantys prožektoriai, apšviečiantys gyvenimą-sceną, kur karaliavo Didžioji Monika. Dagnė Jakševičiūtė, būdama ne tik dukra, bet ir aktorė, bando savo knyga tą legendą sukonkretinti iš vidaus, iš gyvenimo scenos užkulisių, iš namų aplinkos. Namuose taip pat dažnai būta teatro, dramaturginės intrigos, todėl knyga ir vadinasi ne memuarai, atsiminimai, o romanas. Monika Mironaitė visą gyvenimą be paliovos ką nors mylėjo – dažnai rizikingai, nuodėmingai, ir tai kūrė jos gyvenimo siužetus. Dramatinę įtampą stiprina tai, kad net ir…

Ši atsiminimų knyga – tai moters mokslininkės gyvenimo istorija, prasidėjusi XX a. 4-ajame dešimtmetyje ir peržengusi amžių sandūrą. Joje išryškėja N. Kačergienės, kaip asmenybės, formavimasis, ryžtingas mokslo siekimas. Mokslininkės kūrybinis kelias buvo gana sudėtingas, jame dėl kai kurių žmonių piktavališkų ketinimų neretai iškildavo kliūčių. Ji nepalūžo, įveikė sunkumus pasiaukojamai daug dirbdama, suvokdama savo mokslinių tyrimų svarbą. Jai pavyko atskleisti biologinį žmogaus ontogenezės (raidos) dėsningumą, nustatyti gamtos veiksnių ir antropogenų poveikį žmogaus organizmui. N. Kačergienės darbai sulaukė tarptautinio pripažinimo ir įvairių apdovanojimų. Autorė, dalydamasi savo gyvenimo patirtimi, kitus drąsina, kad teisybę vis dėlto įmanoma įrodyti!Prekinis ženklas: Eugrimas

Šios atsiminimų knygos autorius, pusę amžiaus darbavęsis statistikos baruose, vaizdingai pasakoja apie vaikystę, jaunystę, metus, praleistus ”skaičių pasaulyje” savo šalyje ir užsienyje, žmones, iš pažiūros dirbančius sausą darbą, mąsto apie savo profesijos problemas, jos praeitį ir ateitį.Prekinis ženklas: Margi raštai

Talibanui užėmus valdžią Afganistane, Kamilos Sidiki gyvenimas visiškai pasikeitė. Merginos tėvas ir vyresnysis brolis, neturėdami kito pasirinkimo, pabėgo iš šalies, o jai teko išlaikyti ne tik save, bet ir keturias savo seseris, broliuką bei motiną. Uždraudus moterims mokytis ir įsidarbinti, Kamila buvo priversta užsidaryti tarp savo namų sienų, tačiau neprarado ryžto ir, apsiginklavusi adatomis bei siūlais, įsuko sėkmingą pogrindinį verslą, kuris ir išgelbėjo šeimą nuo pražūties.Knygoje pasakojama apie nepaprastai veiklią moterį, kuri, net ir valdant talibams, sugebėjo apie save sutelkti ištisą bendruomenę. Gayle Tzemach Lemmon (Geilė Cemak Lemon) – JAV žurnalistė ir visuomenininkė. 2004 m. metusi darbą televizijos ABC žinių tarnyboje,ji ėmė siekti verslo magistrės laipsnio Harvarde. Tuo metu autorė…