Tai trečioji Vytauto Petkevičiaus pastarųjų šešerių metų publicistikos knyga. Joje rašytojas šiltai, su meile rašo apie tuos Lietuvai nusipelniusius garbius žmones, kurie pastaruoju metu yra prakeikti, o apie šiandieninius „pateptuosius“ – tautos gyvenimo griovėjus – su ironija ir sarkazmu.Prekinis ženklas: Politika

Unė Babickaitė-Graičiūnienė susirašinėjo su daugeliu žymių Lietuvos žmonių. Ne vienas nustebs sužinojęs, kad tarp jos korespondentų buvo net Žemaitė ir Adomas Jakštas. Šioje knygoje skelbiamas abipusis susirašinėjimas – ir Unės laiškai, ir atsakymai į juos. Antroje knygos dalyje pateikiamas naujas pluoštas atsiminimų apie garsiąją aktorę ir kultūros veikėją. Jie ne tik sudaro kontekstą laiškams, bet ir parodo Unę įvairiose gyvenimo situacijose.Prekinis ženklas: Aidai

Žmogaus gyvenimas – tarsi upė, susiliejanti su Nebūties jūra. Vilniaus mokyklų auklėtinio, 1863 m. sukilėlio, žymaus keliautojo ir mokslininko Jono Čerskio gyvenimas siejosi su upėmis. Jis gimė ant nedidelės Svalios (Svolnos) upės kranto, mokėsi prie Neries, gyveno prie Angaros ir Nevos upių, o mirė plaukdamas didžiąja Sibiro upe Kolyma. Vilniuje pasirinkęs kovos su carine priespauda kelią J. Čerskis pradžioje prievarta, vėliau – savo noru pėsčias, raitas, vežimu ir rogėmis, taip pat ir upėmis keliavo, tyrinėjo Sibirą nuo Uralo iki tolimosios Jakutijos. O iki Irkutsko, iki Lenos upės aukštupio tūkstančius Sibiro kilometrų įveikė net kelis kartus: iš vakarų į rytus 1863, 1869 ir 1891 m., iš rytų į vakarus – 1885…

Aistringai ir vaizdingai parašyta autobiografinė knyga peršoka tokio pobūdžio kūrinių ribas. Sodrus vaizdas, drąsios mintys verčia skaitytoją kartu su autoriumi išgyventi sudėtingus Europos laikus. O knygoje jie prasideda nuo XVIII amžiaus: autorius save laiko vienu iš paskutiniųjų vokiečių palikuonių, Martyno Liuterio šalininkų, 1732-1734 metais prievarta dėl religinių įsitikinimų ištremtų iš Austrijos Zalcburgo žemės ir atradusių Mažojoje (Prūsų) Lietuvoje, vėliau ir didžiojoje Lietuvoje savo antrąją Tėvynę. Autorius apmąsto istorinių epochų raidą, susijusią su jo gimine. Su jo subjektyviais vertinimais galima nesutikti, tačiau nesusidomėti jais neįmanoma. Menui artimas habilituotas ekonomikos mokslų daktaras, profesorius aprašo ne vieną iškilią kultūros asmenybę, su kuriomis artimai bendravo. Daug puslapių skirta įžymiajai aktorei Reginai Arbačiauskaitei, autoriaus žmonai.…

This book is an oral history of those vulnerable Lithuanians who struggle for survival and hope as the nation moves from a command economy and Soviet occupation to a market economy and freedom.Bob Mulian is an author ar documentary film maker. His books-include „R. D. Laing“ and „Cosuming Television“.Prekinis ženklas: Aidai

 Vegos Vaičiūnaitės (1962–2004), daugialypio talento menininkės, įkurta muzikinių reginių trupė „Miraklis“ tapo unikaliu reiškiniu Lietuvos teatro istorijoje. Į knygą sudėtos muzikinių reginių recenzijos ir nuotraukos, Vegos interviu spaudai, tapybos kūrinių reprodukcijos, bendražygių ir kolegų prisiminimai atskleidžia spalvingą režisierės, scenografės, dailininkės, poetės kūrybos paveikslą. Prekinis ženklas: Kultūros barai

Trisdešimt penkeri Irenos Misiūnienės metai Trakų pilies muziejujePrekinis ženklas: Gairės

Antroji žurnalisto Mindaugo Milinio knyga apie 1979–1989 m. Sovietų Sąjungos karą Afganistane. Autorius tęsia tiriamąjį darbą, pradėtą 2010 m. išleistoje Lietuvos Afganistano karo veteranų prisiminimų knygoje „Afganistano kariai. Atsiminimai po trisdešimties metų: 1979–1989“, šįkart susitelkdamas į karo priežastis.Kodėl kilo šis karas? Kam Sovietų Sąjungai reikėjo Afganistano? Kodėl 18–19 metų vaikinai buvo verčiami atlikti kažkokią „internacionalinę pareigą” ir savo krauju rašyti jiems visiškai svetimo karo istoriją?Į šiuos galbūt retorinius klausimus mėgina atsakyti ne tik eiliniai lietuvių kariai „afganai”, bet ir abiejų kariavusių pusių ekspertai: buvęs sovietų armijos karininkas Aleksejus Koroliovas ir afganų armijos pulkininkas Ali Achmadas Džalalis, 1980 m. perėjęs į mudžahedų pusę. Knygoje remiamasi kadaise visiškai slaptais, šiandien jau išslaptintais…

Lietuvių, Prienų seniūnui Mykolui Butleriui vadovaujant keliavusių iš Karaliaučiaus į Veneciją ir atgal, kelionės aprašymas yra unikalus šaltinis, padedantis suprasti XVIII a. antros pusės išsilavinusios, mobilios, verslios visuomenės dalies mentalitetą ir kasdienybę, taip pat kelionės dienoraščio kaip egodokumetinės raštijos, kuriai būdingas autobiografi nio pobūdžio pasakojimas pirmuoju asmeniu sau ir artimiesiems, ypatumus, praplečiantis senosios Lietuvos dokumentinio paveldo tyrimų lituanistinius horizontus. Knygos tekstas yra lenkų kalba.Prekinis ženklas: Vilniaus universiteto leidykla

1955 metais, kai Franco Kafkos kūriniai jau buvo graibstomi visame pasaulyje, Niujorko leidykloje Schocken books pasirodo guvi pagyvenusi dama – Felicė Bauer. Ji pasiūlo daugelį metų seife saugotus rašytojo laiškus. Leidėjai priblokšti. Jų rankose – neįtikėtinas lobis, intymiausios garsiojo „Metamorfozės“, „Proceso“ autoriaus  paslaptys. Šis nuostabus pasakojimas prasideda 1912 metais, kai Francas parašo Felicei pirmąjį meilės laišką, ir baigiasi rašytojo mirtimi 1924-aisiais. Dvylika metų – ir keturios moterys. Keturi meilės romanai, kurių schema paprastai vis ta pati: aistra, daugybė laiškų, suartėjimo baimė, kančia ir skausmingas išsiskyrimas. Trokšdamas šilumos ir meilės, Francas paniškai bijo santuokos, rutinos. Viso to, kas galėtų sunaikinti didžiausią jo aistrą, jo pragarą ir išganymą – rašyti. Knygoje pateikiamos laiškų…