Trečioji išeivijos kultūrinio palikimo tyrinėtojos Tatjanos Maceinienės knyga. Įsivaizduojamuose pokalbiuose su filosofu ir poetu Antanu Maceina-Jasmantu (1908–1987) svarstoma poezijos vieta ir prasmė šiuolaikiniame pasaulyje, aptariami jos vertinimo kriterijai, nykstanti riba tarp tikrojo ir pseudo meno. Prekinis ženklas: Apostrofa

ŠOKIRUOJANTYS, TAČIAU TIKRI PASAKOJIMAI APIE PERSIRENGĖLIUS KITOS LYTIES DRABUŽIAIS, NARKOMANUS, PĖDŲ FETIŠISTUS IR KITUS LEGENDINIUS FILMŲ KŪRĖJUSKnygoje pateikiamos necenzūruotos ir skandalingos garsiausių pasaulio režisierių biografijos – nuo nebyliojo kino laikų iki šių dienų. Autorius neslepia, kad didieji filmų kūrėjai (Čarlis Čaplinas, Voltas Disnėjus, Ingmaras Bergmanas, Federikas Felinis, Stivenas Spilbergas, Kventinas Tarantinas ir kiti) turėjo ne tik ypatingą talentą, bet ir ydų, keistenybių ar net patologinių polinkių. Kas patikėtų, kad Čaplinas savaitėmis nesikeisdavo kojinių? Ar tikrai Hičkokas neturėjo bambos? Nejaugi gerasis dėdulė Voltas, amerikietiškosios animacijos pradininkas, filmavimo aikštelėje buvo tikras tironas? Ką gi veikė režisierius Polanskis Džeko Nikolsono vonioje su nepilnamete žvaigždute? Knygos autorius nepabūgo pažvelgti anapus kameros ir atsakyti net…

Kazys Puida ir Ona Pleirytė-Puidienė – pirmoji rašytojų šeima Lietuvoje: abu rašo, abu leidžia knygas, abu ieško savo kelio XX a. politikos ir meno sanvartose. Ką jiedu davė vienas kitam? Kaip išsiteko dvi kūrybingos asmenybės po vienu stogu? Kiek jos bendravo, o kiek neigė viena kitą, kad įtvirtintų save? Įnirtinga grumtis – iki viešų skandalų ir skyrybų – drasko šių dviejų rašytojų būtį, paversdama ją skaudžia drama.Tad šios dvi kūrybinės egsiztencijos, taip artimai sukibusios ir taip piktai besiplėšiančios tolyn viena nuo kitos, gali būti nušviestos tik kartu – vienoje knygoje.Prekinis ženklas: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Monografijoje atskleidžiamas įdomaus, šiuo metu kiek pamiršto dailininko Leonardo Kazoko gyvenimo ir kūrybos kelias. Tapytojas priklausė tai lemtingai tarpukario Nepriklausomybės entuziastų kartai, kuri provincialią Lietuvą pavertė kūrybingos ir pažangios Europos dalimi, archaiškas tautos dvasios vertybes suderino su modernaus meno atradimais ir padėjo šiuolaikinės dailės pamatus. Knygoje spausdinamos 77 geriausių dailininko kūrinių spalvotos fotonuotraukos. Prekinis ženklas: Gairės

Knyga yra autoriaus kelionė erdvėlaikiu iš Dzūkijos šilų į mokslą ir pasaulį, paro­dant atkaklų jaunimo siekį žinių, per mokslo prizmę žvelgiant į pasaulį, sutiktas asmenybes ir įvykių apmąstymus, analizuojant mokslinių kelionių metu lankytų šalių papročius ir žmonių mokėjimą džiaugtis gyvenimu.Prekinis ženklas: Vilniaus universiteto leidykla

Prisiminimų, pastebėjimų, kelionių įspūdžių knyga. Leidinyje atskleidžiama trijų Zubavičių šeimos kartų – tėvo, sūnaus ir vaikaičio – didžiulė meilė gamtai, gyvūnijai, medžioklės kultūrai.Prekinis ženklas: Lututė

Arvydas Sabonis, arba tiesiog „Sabas“ – Lietuvos krepšinio legenda, aukščiausias ir turbūt pasaulyje žinomiausias lietuvis, už kurį didesnė yra tik jo meilė krepšiniui.2014 metais Arvydas Sabonis šventė savo penkiasdešimtmetį. Šis jubiliejus tapo puikia proga pažvelgti į jo legendomis apipintą gyvenimą ir sužinoti visą tiesą iš pirmų lūpų.Žurnalistai Laisvė ir Vytaras Radzevičiai į 11 knygos skyrių sudėjo pačias įdomiausias Arvydo Sabonio istorijas. Kodėl Arvydas vaikystėje mėtė pro langą lėkštes, kokioje netikėtoje vietoje paliko Ingridai sužadėtuvių žiedą, kaip auklėjo savo vaikus, kodėl nemėgsta žurnalistų, kaip išvengė Maskvos „CSKA“ komandos ir ką prieš daugelį metų Minske jam išpranašavo papūga?Nors Sabo gyvenimas primena pasaką – svajonių karjera, mylinti šeima, visuomenės dėmesys – nebuvo išvengta…

Povilas Kapustinskas (g.1928 m.) – geologas ne pagal diplomą, tačiau likimo ir pašaukimo vedinas, visą gyvenimą dirbo geologo darbą. Jo ekspedicijų maršrutai driekėsi nuo gimtosios Lietuvos iki Japonijos jūrų.Tai jau penktoji autoriaus knyga, kurioje dienoraščių pėdsakais atkuriama Lietuvos geologų kasdienybė, nelengvas darbas, buitis, biurokratinė aplinka bei parodoma platesnė dviejų pasaulių, komunistinio ir kapitalistinio, sandūra, bręstančios permainos. Pas Lietuvos geologus atėjau tuo metu, kai jie turėjo galimybę ir buvo kupini svajonių bei ryžto kuo detaliau ištirti krašto gelmes, jų struktūrą, surasti ir išžvalgyti naudingųjų iškasenų telkinių. Atsisveikinau tada, kai mūsų kraštą buvo užvaldžiusi ekonominė depresija, valdžia atitrūkusi nuo paprastų darbo žmonių, o mokslams ir gamybai buvo skiriama vis mažiau finansų. Gelmių žvalgams…

Vanga – žymi bulgarų pranašė ir aiškiaregė, viena ryškiausiųXX amžiaus fenomenų, būdama akla ji turėjo ypatingą galiąneklystamai atskleisti ateities reiškinius. Šios išskirtinės motersdvasinis pasaulis neišmatuojamas žmogiškuoju masteliu, joneįmanoma pagrįsti visiems priimtinais kriterijais. Likimo ironija:išleista daugybė knygų su Vangos pranašystėmis, tačiau daugelyjejų pranašei priskiriami žodžiai, kurių ji niekada nesakė.„Poseidonija“ – pirmoji jos sūnėno Dimitro Gaigurovo knyga.Autorius su didele meile ir atsidavimu aprašo įvykius, susijusiussu Vangos gyvenimu. Knygoje gausu įvairių jos patarimų bei savitųgydymo receptų.  Dimitr Gaigurov – Vangos sūnėnas ir krikštasūnis, gimė 1951 m. jaunesniosiosVangos sesers Liubos šeimoje. Seserys iki pat mirties (apie 70 metų) gyveno kartu.Dimitras buvo tetos Vangos daugelio įvykių ir susitikimų tiesioginis liudininkas bei dalyvis.Prekinis ženklas: Aukso pieva

Ši knyga – tai Balio Sruogos dukters atsiminimai apie vaikystę ir jaunystę Lietuvoje, karo metus, traukimąsi į Vokietiją, gyvenimą DP stovyklose. Autorė prisimena savo tėvą, aprašo ir tragišką prasilenkimą karo verpetuose.    „Pirmasis Balio Sruogos Raštų sudarytojas ir redaktorius Algis Samulionis primygtinai manęs prašė aprašyti, kas nutiko man ir mano motinai Vandai Daugirdaitei-Sruogienei po 1943 metų, Balį Sruogą suėmus ir išvežus į Stutthofo koncentracijos stovyklą. Iš pradžių man atrodė, kad toks rašymas, tiek daug metų prabėgus, bus tik fikcija. Bet prisiminiau prof. Vaclovą Biržišką nuolat kartojus, kad nevalia išmesti, sunaikinti net mažiausio lakštelio su įrašu – kada nors tai pravers. Panašiai mudviem su mama ir atsitiko. Vietoj sidabrinių šaukštų ar kokių…