Ne visų menininkų gyvenimas buvo audringas ir kankinantis. Kai kurie ramiai ėjo savo keliu, džiaugėsi karjera ir išmušus valandai paliko šį pasaulį.Tačiau dauguma garsiausių dailininkų kentė vieną krizę po kitos. Rembrantas patyrė žeminantį bankrotą. Žakas Lui Davidas vos neprarado gyvybės per Prancūzijos revoliuciją. Endį Varholą nušovė radikali feministė. Kai kuriuos įtraukė narkotikai, nusikaltimai, vienas nuolat mušė savo žmoną.Markas Šagalas augo darnioje šeimoje, apgaubtas meilės ir dėmesio, priešingai nei Leonardas da Vinčis, neteisėtas vaikas, Džeksonas Polokas, kurio šeima skendo skurde, ar Georfia O’Keeffe, mačiusi, kaip jos tėvas paniro į chronišką alkoholizmą, o mama susirgo tuberkulioze.Ne visi patyrė dramatiškų meilės nuotykių. Janas Vermeeris garbino savo žmoną ir susilaukė 15 vaikų. Šia prasme…

Filmas apie tai, kas per amžius savaip veikė lietuvių pasaulėjautą, savitai spalvino jos kūrybinę raišką: tėviškės kraštovaizdis, buitinės ir meninės namų aplinkumos detalės, tradiciniai valgiai ir gėrimai, liaudies amatai ir dirbiniai – visa, kas smelkia mūsų lietuvių kasdienybę, pagaliau mūsų šventės – kalendorinės, šeimos, religinės…Filmo kalba -vaizdų, muzikos garsų ir poetinio žodžio (eilėraščius skaito pats autorius) kalba, siejama asociacijų, nuotaikų, jų niuansų. Taip filmo juoston įaudžiama visa Lietuva, visi jos regionai, jos ežerų duburiai ir dangaus gelmės.Prekinis ženklas: Didakta

Knygoje „Laisvės praradimo kaina. Juozas Skaisgiris ir jo šeima“ pateikiamas šiltas sūnaus Antano Skaisgirio pasakojimas apie iškilų tarpukario Lietuvos ūkio ir politikos veikėją Juozą Skaisgirį (1901-1977), Lietuvos kariuomenės kūrėją savanorį ir paskutinį jaunalietuvių vadą. Pristatoma įvykių analizė Europos politinio gyvenimo fone. Gausiai publikuojami XIX Vlado Mirono Ministrų kabineto Lietuvos žemės ūkio ministro Juozo Skaisgirio prisiminimai apie tarpukarį, keliones bei vėlesnius dramatiškus įvykius. Prisiminimai gausiai iliustruoti fotografo Kazio Daugėlos nuotraukomis.Prekinis ženklas: Meno rinkos agentūra

Dvi ryškiausios tarpukario Lietuvos politinio gyvenimo veikėjos – Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė – iki šiol menkai pažįstamos plačiajam skaitytojų ratui. Knygoje atskleidžiama šių iškilių asmenybių gyvenimo istorija, pradedant garbinga Chodakauskų giminės praeitimi, vaikystės metais Gavenonių dvare, šeiminio gyvenimo džiaugsmais ir rūpesčiais bei baigiant gyvenimo saulėlydžiu už Atlanto. Į Lietuvos politinių įvykių sūkurį S. Smetonienė ir J. Tūbelienė įsiliejo dar Pirmojo pasaulinio karo metais, aktyviai remdamos Lietuvos valstybės kūrimo idėjas, bendradarbiaudamos su daugeliu iškilių lietuvių inteligentų, kurie būrėsi Smetonų namuose. Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu jos buvo daugelio svarbiausių įvykių dalyvės, didelį vaidmenį suvaidino ir Lietuvos moterų organizacijų darbe bei vykdant įvairias moterims aktualias socialines ir politines akcijas. Remdamasi archyviniais dokumentais,…

Politinis kalinys Stasys Stungurys laiškus į Lietuvą savo šeimos nariams neatsitiktinai pavadino „Ilgesio žodžiais iš gulago“. Tuose laiškuose – nuoširdus tėvynės Lietuvos ir artimųjų ilgesys niūrios ir dvasiškai bei fiziškai alinančios kalinio kasdienybės fone. Knyga iliustruota fotonuotraukomis iš autoriaus gyvenimo. Prekinis ženklas: Gairės

Iš visuomenininko, istoriko, habilituoto humanitarinių mokslų daktaro, profesoriaus Egidijaus Aleksandravičiaus straipsnių, kas mėnesį rašomų žurnalui IQ, sudaryta publicistikos knyga skyla į dvi chronologiniu principu išdėstytas dalis: pirmoji skiriama politikai, antroji – kultūrai. Straipsniai turi kelis kontekstus. Vienas yra jų publikavimo momentu viešojoje erdvėje cirkuliuojantys kiti tekstai, o antras, kaip sako autorius, išryškėja vėliau, kai rašiniai sugula į vieną mozaiką ir atskleidžia tas prasmes, kurios kitoje aplinkoje ir kitu momentu nepastebimos.Prekinis ženklas: Atviros visuomenės forumas

Archyvinėmis fotografijomis ir dailininko Teodoro Kazimiero Valaičio darbais gausiai iliustruotoje knygoje pirmąsyk išsamiai nušviečiamas anksti mirusio ir šiandieniniam žiūrovui mažai žinomo dailininko gyvenimo ir kūrybos kelias, pristatomi visi žinomi jo darbai, skelbiami amžininkų prisiminimai, suregistruotos parodos, parengtas kūrinių katalogas, bibliografija.Atskirai, kaip katalogo priedas, pateikiamas istoriko N. Šepečio straipsnis apie T. K. Valaitį ir jo laikmetį.Prekinis ženklas: Vilniaus dailės akademijos leidykla

Štefanas Cveigas (Stefan Zweig, 1881–1942) – austrų literatūros klasikas, plačiai pagarsėjęs prozininkas, biografas, poetas, tragiško likimo menininkas, pacifistas, karštai palaikęs suvienytos Europosidėją, viena įstabiausių Vienos „aukso amžiaus“ pabaigos asmenybių. Autorius lietuvių skaitytojams puikiai pažįstamas – pirmieji jo kūrybos vertimai mūsų šalyje pasirodė jau 1929 m. Vėliau buvo išleista keletas romanų, biografijų, novelių rinkinių. Rašytojo kūryba, išlaikiusi laiko egzaminą, skaitytojų vertinama ligi šiol.Trys meistrai: Balzacas, Dickensas, Dostojevskis – trys biografinės esė, skirtos didiesiems XIX a. epinio romano kūrėjams. Autorius meistriškai piešia psichologiškai įtaigų kiekvieno jų, kaip žmogaus ir rašytojo, tapsmą atitinkamos tautos ir epochos kontekste. Esė pulsuoja nuodugniu Balzaco, Dickenso ir Dostojevskio gyvenimo ir kūrybos išmanymu, gyvenimiška išmintimi ir meile herojams.Romanų…

Šioje knygoje skelbiami trys pirmieji karalaičio Kazimiero gyvenimo aprašymai atskleidžia autentiškus šventojo bruožus – jo išvaizdą, būdą, dvasingumą. Popiežiaus pasiuntinys italas, vilnietis vietos Katedros kanauninkas ir lenkas jėzuitas – pirmas Vilniaus Universiteto rektorius – kiekvienas savaip žvelgia į Lietuvos Globėją ir jo tėvynę. Šie tekstai – dar neapmąstyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos religinio gyvenimo, kultūros ir istorijos šaltiniai. Šventojo biografijas reikšmingai papildo visai nauji, XX a. mokslininkų nežinoti dokumentai. Šiuo leidiniu tęsiamas šv. Kazimiero gyvenimo ir kulto šaltinių publikavimas. Iš tų šaltinių vis dar vienintelį lietuvių šventąjį galime pažinti kaip realios istorijos veikėją – žmogų, politiką, krikščionį.Prekinis ženklas: Aidai

Mums kenkia lengvai įgytas, neuždirbtas turtas, o sunkus darbas taurina. Gydytoja, rašytoja Filomena Taunytė svarsto, koks šiandien yra tikras lietuvis: ji ieško ir randa taurių asmenybių, bet aptinka ir naujų didžiųjų nuodėmių – pataikavimą, nusižeminimą ir baimę. Šios paprastų žmonių ydos leidžia tarpti viršūnėlių savanaudiškumui ir pasipūtimui. Didžiulę patirtį sukaupusi medikė pataria gydyti dvasios ir kūno ligas savo praktikoje patikrintais paprastais, bet veiksmingais metodais. Daug dėmesio ji skiria mitybai. Ir šioje knygoje nemažai kalbama apie pasninkavimą, gydomąjį badavimą, bet perspėjama klausyti sveiko proto ir nepulti į kraštutinumus. Autorė pateikia mitybos patarimų ir tiems, kurie nesiryžta badauti, bet turi reguliuoti svorį ne iš tuštybės, o dėl sveikatos.  Pirmą kartą gydytoja plačiau rašo apie akupunktūrą…