Knygoje spausdinami dar nepasenę straipsniai, feljetonai iš laikraščių, žurnalų ir stalčiaus, kai kurios kalbos susirinkimuose, mitinguose, konferencijose, šiek tiek aforizmų ir kitų užrašų. Tai – piliečio-žurnalisto-rašytojo ataskaitą artimiesiems, visiems skaitytojams už veiklą nuo pokario metų iki šių dienų.Prekinis ženklas: Eglės leidykla

Literatūros tyrinėtojo Jono Linkevičiaus apybraiža apie žinomo poeto Martyno Vainilaičio gyvenimą ir kūrybą. Apybraižą sudaro trys dalys. Pirmoji dalis skirta poeto šeimai, jo vaikystei ir jaunystei. Antrojoje – apžvelgiamas studijų laikotarpis, kūrybinio darbo pradžia bei aptariama poezija vaikams. Trečioji dalis skirta M. Vainilaičio eiliuotoms pasakoms. Knygoje spausdinama daug nuotraukų iš poeto gyvenimo bei jo knygų iliustracijų.Prekinis ženklas: Žara

Lietuvos nepriklausomybės bičiulis – tai būtų tikriausias prancūzo Dominique Dubarry asmenybės apibūdinimas. Karininkas su plačiu humanitariniu akiračiu ir pažinimo troškuliu mūsų Sąjūdžio metais išgirdo prisikeliančios Lietuvos vardą. Sekė mūsų pirmuosius atkuriamos valstybės žingsnius ir negalėjo neatvykti. Padėjo Prancūzijos ambasadai Vilniuje, parėmė mūsų policiją, kad ji sustiprėtų ir įsilietų į Europos erdvę. Rašymo įgūdžius išlavinęs kurdamas knygas apie automobilizmo istoriją, Dominique Dubarry parašė dvi pažintines knygas apie Baltijos šalis ir jų istorinius ryšius su Prancūzija. 2010-aisiais išleistos „Prancūzija – Baltijos šalys“ pagrindu sudaryta ir į lietuvių kalbą išversta ši knyga.Karalienės Jadvygos prancūziškasis kraujas, trumpas Henriko Valua pakaraliavimas, pasibaigęs nusivylusio grafo šūksniu: „Serenissima Maiestas, cur fugis?“, Napoleono paskelbta Lietuvos nepriklausomybė atskirai nuo Lenkijos,…

Nors apie Suzanos Sperdžen garsųjį vyrą Č. H. Sperdženą žinoma daug, bet mažai apie moterį, kuri rėmė didįjį pamokslininką daugybę metų jam ilgai ir vaisingai tarnaujant Londono Metropolitan Tabernacle bažnyčioje.Pirmą kartą dvi knygos, sujungtos į vieną, padės ištaisyti šį disbalansą. S. Sperdžen „Karilioną“ sudaro dvidešimt keturi kasdieniai tam tikrų Rašto vietų apmąstymai. Kupini dvasinio pasišventimo Kristui, jos žodžiai kiekviename puslapyje skambina „senąsias tiesas apie veltui teikiamą malonę ir meilę per mirtį“.Čarlzo Ray „Suzanos Sperdžen gyvenimas“ – ir nuostabi meilės istorija, ir kartu kvapą gniaužiantis pasakojimas apie S. Sperdžen knygų fondo darbą. Šis tarnavimas dosniai padėjo tūkstančiams ganytojų, pamokslininkų ir misionierių. Be to, Suzanos Sperdžen gyvenimas liudija apie absoliučią Dievo malonę…

„Mamahuhu. Šešeri metai Kinijoje“ – antroji aktorės, keliautojos, fotomenininkės, rašytojos Eglės Aukštakalnytės Hansen knyga. Pirmojoje („Mama Afrika“, 2008) sugulė per aštuonerius metus juodajame žemyne sukaupta lietuvės patirtis, įspūdžiai ir jausmai, o štai Kiniją autorė teigia pažinusi ne širdimi, o protu. Šių abiejų knygų pavadinimai tik iš pažiūros giminingi – jie atspindi visiškai skirtingą autorės patirtį, panašiai kaip vos vienos raidės skirtumas tarp Kenijos ir Kinijos, nors tarp šių dviejų kultūrų – didžiulis kontrastas. Knygoje Eglė bando sugriauti šablonišką Kinijos įvaizdį – perprasti priešingą mums kultūrą, kinų įpročius, elgesio ypatumus, suvokti grandiozinius šalies užmojus, įžvelgti, kas slypi už blizgaus paviršiaus. Šiuo metu autorė su šeima gyvena Šanchajuje. Knyga gausiai iliustruota autorės…

Prancūzų rašytojo Albert’o Camus (Albero Kamiu, 1913–1960) Užrašų knygelių II tome spausdinami 1942–1951 metų užrašai. Šiuo laikotarpiu garsusis egzistencialistas, Nobelio premijos laureatas sukuria romaną Maras, dramą Teisieji, veikalą Maištaujantis žmogus. Užrašuose atsiskleidžia to meto istorija, įaudrinto pasaulio konvulsijos: ideologinis švarinimas, Šaltasis karas, politiniai procesai. Kaip elgtis absurdo pasaulyje? Maištas ar revoliucija? Įsitraukimas į literatūrą – liudijimas ar pramoga?Pateikti klausimą apie absurdo pasaulį – tai pasiteirauti: „Ar mes pasiduosime nevilčiai nieko neveikdami?“ Manau, kad joks garbingas žmogus negalėtų atsakyti teigiamai.A. Camus, Paryžius, 1943 m. lapkritisPrekinis ženklas: Baltos Lankos

Tarpukario Lietuvoje Stepas Zobarskas buvo vienas populiariausių vaikų ir jaunimo rašytojų. „Ganyklų vaikai“ – tai skaidrūs rašytojo vaikystės ir jaunystės išgyvenimų prisiminimai. S. Zobarskas linko į psichologinę novelę. Puikiai ir įtaigiai mokėjo atskleisti žmogaus dvasingumą. Jo kūryba stebina natūralumu ir paprastumu, pasižymi psichologiniu įžvalgumu.Prekinis ženklas: Žara

Dvi kadencijas (1998–2003 ir 2004–2009 metais) šaliai vadovavęs prezidentas Valdas Adamkus naujoje knygoje pasakoja apie pastarųjų penkerių metų Lietuvos politinio ir visuomeninio gyvenimo įvykius, reiškinius, dalijasi su skaitytojais savo apmąstymais ir išgyvenimais.Čia skelbiami dienoraščiai, rašyti tuo metu, kai šalį valdė jau prezidentė Dalia Grybauskaitė. Valdas Adamkus stebi įvykius tarsi iš šalies, bet, kaip ir sako knygos pavadinimas, net baigus kadenciją šalies vadovo pareigos nesibaigia – jis nuolat bendrauja su įtakingais Lietuvos ir užsienio politikais, visuomenės veikėjais, dalyvauja vietinėse ir tarptautinėse konferencijose, todėl sužino ir mato tai, ką kitų piliečių akys ne visuomet pastebi.Dienoraščių tekstai papildyti prezidento Valdo Adamkaus pamąstymais apie visą jo politinį gyvenimą, pasakojimais apie pažįstamų užsienio šalių vadovų asmenybes, kartais ir komiškas…

Dvi sesės, Latvija ir Lietuva, sausumoje surėmusios 588 km ilgio nugaras, iš šonų skalaujamos Baltijos jūros. Dvi tautos, neatplėšiamos viena nuo kitos ir vis dėlto – beveik nesusikalbančios. Apie Latviją žinome visai nedaug: dainų šventės, Raimondas Paulas, Laima Vaikulė, saldainių fabrikas „Laima”, mikroautobusai „Latvija” ir… – tyla, kurioje dar visai neseniai plyšavo tik radijo imtuvas VEF. Filosofas Arvydas Juozaitis knygoje supažindina su Latvijos praeitimi, politika, kultūra, kasdienybe. Skvarbus rašytojo žvilgsnis pastebi tai, ko nemato trumpam pas kaimynus užsukęs lietuvis. Latvija ir Lietuva – panašios, tačiau vis dar nemokančios tautinio šokio šokti poroje. Autorius siūlo į kaimyninę šalį pažvelgti kaip į neatrastą civilizaciją, kurioje rastume daugiau skirtumų nei bendrumų.Prekinis ženklas: Alma…

Apie ką ši knyga? Atsakymą į šį klausimą pateikia RENATOS RADŁOWSKOS interviu su knygos autore fragmentas.RENATA: Tavo mama ragana?KATARZYNA: Taip, bet pirmiausia ji mama.RENATA: Manai, kad mamai tavo knyga būtų patikusi?KATARZYNA: Ko gero, taip. Manau, kad labiausiai jai būtų patikęs knygos pavadinimas. Ir mano, ir mama, ir ragana… Genialus, intriguojantis, o svarbiausia – teisingas derinys.RENATA: Knygoje daug fragmentų, kuriuose apie mamą kalbi ne itin palankiai – ji buvusi kerštinga, pasipūtusi… Vienas dalykas, kai visa tai sako svetimas žmogus, kitas dalykas – duktė…KATARZYNA: Mama nebūtų norėjusi pagyrų. Aš ir neketinau rašyti panegirikos, ir tą iš karto pasakydavau žmonėms, su kuriais susitikdavau rinkdama medžiagą. Norėjau žinoti, kodėl ji atkakliai buvo vadinama „ta…