Viktorijos Daujotytės knygoje „Justino Marcinkevičiaus žemė, arba Žmogaus šiapus“ siekiama atskleisti Justino Marcinkevičiaus asmens ir kūrybos vienį, svarbiąsias poetines reikšmes sutelkiant į gyvenimą, į klausimus, kurių niekas negali išvengti. Daugiausia mąstoma apie lyriką, joje girdint ir epinių prasmių gausmą. Naujai ryškinami tragiškieji poeto kūrybos bruožai. Bandoma pagrįsti nacionalinio poetosampratą, siejant ją su tautos mentaline erdve. Mažosios formos interpretuojamos ir kaip poetoslaptasis atvirumas, kaip gyvybinga prieštara, paradoksas.Knygoje spausdinami pokalbiai su Justinu Marcinkevičiumi; kalbėtasi ne dėl pokalbio, o susitikus ( ir telefonu), paprastai, natūraliai, bet specialiai įsidėmint, įsimenant svarbesnes pokalbių gijas, mintis, jas atsargiai užsirašant, persirašant.Baigiama viešomis kalbomis Justinui Marcinkevičiui; kad liktų ryšys tarp to, kas kalbėta anksčiau ir kas kalbama dabar.Prekinis ženklas: Alma littera

Kaip prakalbinti būsimą herojų? Kaip geriau parašyti straipsnį? Kaip rasti naują, įdomią temą? Kaip surinkti medžiagą? Šiuos klausimus savo trečioje publicistikos knygoje „Žurnalisto bloknotas“ gvildena patyręs žurnalistas Algis Bumblauskas.„Beprasmiška yra sukti galvą, apie ką čia parašius? Temos negalima sugalvoti, ją reikia rasti. Taip kaip negalima sugalvoti kokio nors dėsnio, kuris taip pat atrandamas, o ne išrandamas,“ – knygoje teigia autorius. Čia pat jis pataria, kur tų naujų temų galima rasti – tiriant skaitytojų skundus, lankantis įvairiuose renginiuose, susirinkimuose, ne stebint gyvenimą iš šalies, o skverbiantis į jo tankmę, pačiam jame aktyviai dalyvaujant.A.Bumblauskas dirbo Ignalinos, Jonavos rajonų laikraščiuose, Vilniaus universiteto laikraščio redaktoriumi, „Valstiečių laikraščio“ Žemaitijos krašto korespondentu. „Per ilgametę praktiką susikaupė…

Viktor Emil Frankl (Viktoras Franklis, 1905–1997) – Vienos universiteto neurologijos ir psichiatrijos profesorius, profesoriavęs ir Amerikoje, be to, psichoterapeutas, pasaulinio garso mąstytojas, humanistas. Logoterapija – jo sukurtas psichoterapijos metodas, vadinamas „trečiaja Vienos psichoterapijos kryptimi“ (po S. Freudo psichoanalizės ir A. Adlerio individualiosios psichologijos).  Antrojo pasaulinio karo metais V. E. Franklis buvo įkalintas nacių koncentracijos stovykloje. Autorius parašė 31 knygą, jos išverstos į 24 pasaulio kalbas.  „Ko mano knygose nėra“ – autoriaus idėjų biografija, kurioje atsiskleidžia ne tik tai, ką V. E. Franklis analizavo kaip mokslininkas ir gydytojas praktikas, bet ir tai, kaip, kodėl, kuriame gyvenimo etape ar kokiomis aplinkybėmis tos idėjos buvo pasėtos jo apmąstymų lauke.Prekinis ženklas: Vaga

Janina Žėkaitė pateikia itin daug faktų apie žymų egzodo prozininką, humoristą, poetą, knygelių vaikams autorių ir apybraižininką Aloyzą Baroną (1917–1980). Ji teigia, kad rašytojas tikrovę sintetino itin ryškiai, nuolatos, savo visuma teigdamas, jog žmogus keičiasi kur kas lėčiau nei aplinkybės, staigios, iš anksto nenumatomos, kontrastuojančios viskam, kas įprasta. Lietuvis išblokštas iš tėvynės viena kitą keičiančių okupacijų, prisitaikąs gyventi Vokietijoje ir JAV – Barono temų tema. Liūdnoka, bet ne beviltiška: individas, pasiklaijantis ne norais, o galimybėmis, išliks net sunkiausiomis sąlygomis. Savo mintis Janina Žėkaitė grindžia gausiomis citatomis.Prekinis ženklas: Versus aureus

Pulkininkas R. Vaigauskas – pirmasis tarybinis žvalgas lietuvis, išdrįsęs papasakoti apie žvalgybinio darbo kasdienybę, nerimo ir paslapčių kupinus šiokiadienius. Fotonuotraukomis iliustruotuose prisiminimuose – žemaičio vaikino kelias į žvalgybą, grumtynės ”slaptajame protų kare” ir atsisveikinimas su šia tarnyba.Prekinis ženklas: Politika

Žurnalistas, buvęs prezidento Algirdo Brazausko patarėjas Vilius Kavaliauskas ėmėsi sudėtingos užduoties – iš prezidento artimųjų, oponentų ir bendražygių išklausti tai, ko Lietuvos visuomenė apie buvusį prezidentą nėra girdėjusi. Išklausęs 400 žmonių, tarp jų ir užsienio šalių prezidentus, 146 žmonių liudijimus jis sudėjo į knygą „Žmogus laiko taikinyje. Algirdas Brazauskas draugų ir oponentų akimis“.Net ir jam, dirbusiam prezidentūroje, pasakojimai apie A. Brazauską sukėlė ir nuostabą, ir juoką.Prieš 20 metų, 1993 metų vasario 14-ąją, mes išrinkome pirmąjį Respublikos Prezidentą. Šios sukakties proga linkiu sau ir visiems, kad ir ateityje mūsų Tautos lyderiu rinktume to vertą asmenybę. Patikimą ir tvirtą – kaip Lietuvos ąžuolą. Kaip Brazauską.Prekinis ženklas: Petro ofsetas

Viktorijos Daujotytės knygoje „Justino Marcinkevičiaus žemė, arba Žmogaus šiapus“ siekiama atskleisti Justino Marcinkevičiaus asmens ir kūrybos vienį, svarbiąsias poetines reikšmes sutelkiant į gyvenimą, į klausimus, kurių niekas negali išvengti. Daugiausia mąstoma apie lyriką, joje girdint ir epinių prasmių gausmą. Naujai ryškinami tragiškieji poeto kūrybos bruožai. Bandoma pagrįsti nacionalinio poetosampratą, siejant ją su tautos mentaline erdve. Mažosios formos interpretuojamos ir kaip poetoslaptasis atvirumas, kaip gyvybinga prieštara, paradoksas.Knygoje spausdinami pokalbiai su Justinu Marcinkevičiumi; kalbėtasi ne dėl pokalbio, o susitikus ( ir telefonu), paprastai, natūraliai, bet specialiai įsidėmint, įsimenant svarbesnes pokalbių gijas, mintis, jas atsargiai užsirašant, persirašant.Baigiama viešomis kalbomis Justinui Marcinkevičiui; kad liktų ryšys tarp to, kas kalbėta anksčiau ir kas kalbama dabar.Prekinis ženklas: Alma littera

Žinomos lituanistės Reginos Koženiauskienės studija „Būkim šviesos ir tiesos vaikai“ skiriama Vinco Kudirkos 150-osioms gimimo ir „Tautiškos giesmės“ 110-osioms metinėms. Knygoje pateikiama duomenų apie Kudirkos gyvenimą ir veiklą, svarbiausius jo darbus ir veikalus, apžvelgiama XIX a. pabaigos – XX a. pradžios lietuvių kultūros istorija, žymių, tautinę lietuvių savimonę formavusių, asmenų veikla.  Prekinis ženklas: Šviesa

Ši knyga nepretenduoja į teatrologinę spektaklių analizę. Norėjosi parašyti apie jaunystės laikų draugo gyvenimą ir kūrybą, mintimis atsigręžiant į pradžių pradžią – kūrybingo jaunuolio tapsmą didžiu kūrėju ir vėl sugrįžtant į dabartį, kurioje toli gražu ne kiekvienas menininkas randa savo vietą. Rimas Tuminas ją rado ir savo unikalų talentą sėkmingai realizuoja ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulio teatro scenose. Žinojau, kad Rimas Tuminas yra įvertintas Rusijos prezidentų V. Putino ir D. Medvedevo, mylimas reiklios ir išprususios Maskvos teatrinės visuomenės, bet kad taip dievinamas tenykščių teatro korifėjų – net ir mane stebino… Aktoriai, visi kaip susitarę, kalbėjo apie savitą režisieriaus braižą, tą jo „paukščių kalbą“, kurią neišsyk ir gal ne kiekvienas…

Kovo 11-osios Akto signataro Prano Tupiko, šiuo metu gyvenančio JAV, prisiminimai, leidžiami Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio proga, aprėpia reikšmingiausias savo gyvenimo ir Lietuvos istorijos akimirkas, atvedusias mūsų tautą į laisvos valstybės atkūrimą. Jie pagrįsti šio laikmečio spaudos publikacijomis, dokumentais, bendraminčių liudijimais. Derama vieta skiriama žmonos, žinomos pedagogės Laimos Tupikienės atminimui.Prekinis ženklas: Homo liber