Ginčas, ko vertas Jono Lasickio pasakojimas apie žemaičių dievus, prasidėjo prieš pusantro šimto metų. Jis tęsiasi ir dabar. Knygoje skelbiamu naujai parengtu originalo tekstu, nauju vertimu ir ypač studija pasistengta tą ginčą perkelti į šiuolaikinį lygmenį, siūlant užuot ieškojus, ką XVI a. autorius „iškraipė“, ar ko „nesuprato“, rūpestingai atkurti jo perteiktą pasaulėvaizdį. Pirmą kartą analizuojama ir užmirštoji Lasickio veikalo dalis, skirta šventųjų kultui, atskleidžianti autoriaus vertybes bei istorinį kontekstą.Prekinis ženklas: Aidai
Spontaniška evoliucija : mūsų šviesi ateitis ir kaip ją pasiekti
Tai knyga, kurios mes laukėme. Ji – tarsi žemėlapis. Parašyta originaliu moksliniu ir kartu humoristiniu stiliumi, ji padeda holistiškai pažvelgti į beužgimstantį naują pasaulį.Prekinis ženklas: Mijalba
Apie politinę žmonių sąjungą
Visa Olizarovijaus (1610-1659) knyga prisotinta praktinės išminties, erudicijos, savotiškos visažinystės. Vilniaus Akademijos kanonų ir civilinės teisės dėstytojasparašė politologinį traktatą, kurio forma gal ir nėra įprasta šiandieniam skaitytojui, bet turinys vis dar iškalbus. Autorius stengiasi aprėpti visus politinės žmonių bendruomenės reikalus ir nustatyti teisingiausią jų tvarkymo būdą. Nuo samprotavimų apie geriausią visuomenės sąrangą iki patarimų kaip išsirinkti tinkamą žmoną – tokia klausimų skalė vargu ar įveikiama moderniems politologams, bet iš tuometinio universiteto teisės profesoriaus buvo tikimasi universalaus žmogiškųjų reikalų išmanymo.Prekinis ženklas: Aidai
Mecenatystės reiškinys XVII a. LDK: Bažnytinės architektūros užsakymai
Monografijoje siekta apibūdinti LDK XVII a. bažnytinio meno mecenavimo procesą, remiantis bažnytinių architektūrinių užsakymų ir juos lėmusių kultūrinių veiksnių istorijos studijomis. Aptarti bendri kultūros reiškiniai, turintys įtakos ar tiesiogiai veikiantys mecenavimo procesą. Meninis vertinimas palygintas su meno apibūdinimu tyrinėjamuose šaltiniuose. Daugiausia dėmesio skirta menininko ir mecenato santykiams. Siekta išsiaiškinti, kokia buvo užsakovo įtaka atliekamam bažnytinio meno užsakymui. Remiantis surinkta faktografine medžiaga apibūdinta LDK XVII a. bažnytinės architektūros užsakymų dinamika. Prieduose pateikti XVII a. LDK katalikų vyskupijų bažnyčių ir architektūros užsakovų sąrašai.Prekinis ženklas: Vilniaus dailės akademijos leidykla
Tautosakos darbai (Nr. 40)
”Tautosakos darbai” – recenzuojamas folkloristikos mokslo žurnalas. Leidinio periodiškumas – du kartus per metus. Leidinyje publikuojami mokslo straipsniai lietuvių, anglų, rusų, lenkų, vokiečių ir kitomis kalbomis, taip pat skelbiama archyvinė ir naujausia folkloro lauko tyrimų medžiaga, recenzijos ir kt. Leidinys skirtas akademinei bendruomenei ir visiems, besidomintiems liaudies tradicijomis, folkloru, šiuolaikine šios srities tyrimų būkle.Žurnalas pradėtas leisti 1935 m. kaip Jono Balio vadovauto Lietuvių tautosakos archyvo leidinys. Lietuvos okupacijos metais jo leidimas buvo sustabdytas, o 1992 m. akademiko Leonardo Saukos pastangomis vėl atnaujintas. Bendrą leidinio kryptį formuoja redaktorių kolegija; kiekvieno tomo straipsnių atranką vykdo ir rengimą koordinuoja atskiri parengėjai. Prekinis ženklas: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Žydai, Izraelis ir palestiniečiai
Šis veikalas – tai Izraelio valstybės atsiradimo, sudėtingos raidos ir santykių su vietos arabais (palestiniečiais) istorija. Autoriai atskleidžia žydų tautos išskirtinumą (Dievo išrinktoji tauta!), jos kovą dėl išlikimo; kita vertus, į visa tai pažvelgiama ir iš arabų pozicijų. Knygą sudaro šeši skyriai: I. Nuo Mozės iki Herzlio, II. Izraelio tapsmas ir vietos arabai, III. Žydų valstybė, IV. Palestiniečių ir arabų veikla, V. Izraelio draugai JAV, VI. Izraeliečiai analizuoja savo valstybę. Tai, ko gero, pirmoji išsami lietuvių autorių knyga apie šią šalį, parašyta ten gyvenusio ir ją pažįstančio žmogaus. Buvusio Lietuvos Respublikos ambasadoriaus Izraelyje Alfonso Eidinto asmeninės patirties intarpai pagyvina pasakojimą ir teikia papildomos informacijos. Knygą papildo žemėlapiai, fotografijos ir priedai:…
Praktinio proto kritika
Immanuel Kant. Praktinio proto kritika. Antra pataisyta laida. Romano Plečkaičio baigiamasis straipsnis, asmenvardžių ir dalykų rodyklės.Tai antroji iš trijų „Kritikų“, kuriose išdėstyta visa Kanto filosofijos sistema. Remdamasis „Grynojo proto kritikoje“ suformuluotais principais Kantas sukūrė moralės teoriją, kurią pateikė „Praktinio proto kritikoje“. Šiame veikale aptariama praktinio, t. y. žmogaus elgesį reguliuojančio, proto struktūra, jo pagrindiniai teiginiai ir prieštaros, pateikiama gėrio samprata, pagrindžiamas valios autonomijos principas, akcentuojamas dorovės normų grynumas. Pagrindinis, visuotinis dorovės dėsnis formuluojamas kaip kategorinis imperatyvas, reikalaujantis visada elgtis taip, kad tavo elgesio taisyklė galėtų tapti visų elgesio taisykle.Prekinis ženklas: Margi raštai
Donkalnio ir Spigino mezolito-neolito kapinynai. Seniausi laidojimo paminklai Lietuvoje
Monografijos tikslas – apibendrinti intensyvius tarptautinius ir tarpdalykinius šių kapinynų, svarbių kultūros paminklų,1981-2011 m. tyrimus, padaryti juos prieinamus Lietuvos ir pasaulio mokslinei, taip pat ir plačiajai visuomenei.Prekinis ženklas: Vilniaus dailės akademijos leidykla
Balso lavinimo technika
Šioje knygoje pateikiamas kalbos balso lavinimo būdas, paremtas Indijos jogų ir Body flex (lankstaus kūno) technikomis. Gilus diafragminis kvėpavimas ir kūną bei dvasią gydančios adaptuotos jogų stovėsenos teigiamai veikia balso formavimo procesą. Body flex kvėpavimo technika turtina organizmą deguonimi, o raumenų tempimo būdai sudegina nereikalingų kūno riebalų kiekį.Prekinis ženklas: Klaipėdos universiteto leidykla
Heidelbergo katekizmas. Studijų vadovas
Heidelbergo katekizmas – vienas iš tiksliausių Reformacijos laikotarpio išpažinimų.Ištikimas milijonų mokytojas, atlaikęs laiko išbandymą. Ir šiandien jis – viena iš geriausių mokomųjų priemonių išaiškinti, ką reiškia būti krikščionimi.Kaip rodo pavadinimas, Heidelbergo katekizmas buvo parašytas Vokietijoje. Frydrichas III, Reformacijos laikais Heidelberge gyvenęs vietinis valdytojas, nusprendė, kad reikia geresnio vadovėlio religiškai šviesti pavaldinius. Taip atsirado katekizmas, kurio pagrindinis autorius – Zacharijas Ursinas ir kuris pavadintas pagal savo kilmės miestą. Jis buvo išleistas 1563 metais ir greitai bei plačiai priimtas.Trečiojo leidimo katekizmas jau padalytas į 52 skyrius – būtent tiek savaičių turi metai. Nuo tų laikų ligi šiol daugelio reformatų bažnyčių ganytojai, atskleisdami biblinę doktrinos sistemą, naudojasi šiuo katekizmu. Greitai katekizmas buvo išverstas…