PIRMOSIOS PAGALBOS VADOVASPATVIRTINTAS SVARBIAUSIOS PAGALBOS TEIKĖJŲPatogus vadovas,kaip elgtis, kai reikia skubios pagalbos bet kokio amžiaus žmoguiVienintelis vadovas, patvirtintas pirmosios pagalbos teikėjųRasite pagrindinę informaciją su suprantamais nurodymais, kaip elgtis nutikus nelaimeiInformacija surašyta taip, kad būtų lengva išmokti ir paprasta atsimintiAiškios ir nuosekliai pateiktos nuotraukos, rodančios, ką ir kaip daryti bet kokioje situacijojeJūs taip pat galite padėti gelbėti gyvybes. Jei norite sužinoti, kaip tai daryti, perskaitykite šiąknygą.Prekinis ženklas: Alma littera
Kursinių ir baigiamųjų darbų metodinės rekomendacijos
Šios metodinės rekomendacijos supažindina su pagrindiniais kursinių ir baigiamųjų darbų rašymo bei jų žodinio pristatymo reikalavimais, padėsiančiais taisyklingai parengti ir pristatyti atliktus studentų darbus.Prekinis ženklas: Klaipėdos universiteto leidykla
Kristijono Donelaičio laikų liuteronų giesmių antologija
Antologijoje kartu su vokiškais originalais skelbiamos 45 liuteronų giesmės, priklausančios tai religinei poezijai, kuri užėmė išskirtinę vietą XVIII a. pirmosios pusės lietuvių literatūroje. Panašaus pobūdžio kūriniai turėjo ypač dominti kunigą Kristijoną Donelaitį (1714–1780), gyvenusį tokiu laiku, kai lietuviškoji poezija, išskyrus šnekamajai tradicijai priklausančias liaudies dainas, dar buvo vien religinė. Būtent todėl jie galėjo prisidėti prie Metų autoriaus poetinės kalbos ir vaizduotės brendimo, palikdami tam tikrus jo kūryboje atsekamus pėdsakus. Antologijos giesmių kontekstas ir vaidmuo aptariami trijuose įvadiniuose straipsniuose, kuriuos parašė autoritetingi lietuvių liuteronų literatūros ir teologinių tradicijų tyrinėtojai Guido Michelini, Žavinta Sidabraitė ir Darius Petkūnas.Prekinis ženklas: Klaipėdos universiteto leidykla
Jano Maleckio ir Jano Sekluciano polemika dėl katekizmo kanoninio vertimo
Knygoje apžvelgiama lenkiškų katekizmų rengėjų J. Maleckio ir J. Sekliuciano veiklaPrekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas
Les Français à Klaipėda et après (1920–1932)
Isabelle Chandavoine knyga „Prancūzmetis Klaipėdoje ir kas po to (1920–1933)“ apie Klaipėdos sukilimą ir krašto istoriją; išleista prancūzų k.Prekinis ženklas: Žara
Lemtingi sprendimai. Antrasis pasaulinis karas Europoje. Antroji knyga
Tai antroji serijos „Antrasis pasaulinis karas Europoje“ knyga (pirmoji – „Trečiojo Reicho triumfas“, 2010). Serijos autorius – krepšinio komentatorius, „Protų kovų“ organizatorius, TV laidų vedėjas Robertas Petrauskas yra baigęs istorijos studijas Klaipėdos universitete. Domėjimąsi II pasaulinio karo įvykiais laiko hobiu ir sukauptą savo duomenų, knygų bei archyvinės medžiagos kolekciją bando paversti įtraukiančiu ir visiems suprantamu pasakojimu. Antros dalies veiksmas prasideda ten, kur baigėsi pirmoji. Šioje dalyje daug dėmesio skirta Britanijos mūšiui, kuris, ko gero, lietuviškai taip išsamiai dar niekada nebuvo aprašytas. Taip pat karo kampanijos Jugoslavijoje, Graikijoje, mūšis dėl Kretos salos. Nors tai karo Europoje istorija, išsamiai apžvelgti kariniai veiksmai Šiaurės Afrikoje, nes šis frontas, kaip ir visas Viduržemio regionas,…
Naujoji ugdymo tikslų taksonomija
Ši knyga yra esminis žingsnis padedant moksleiviams siekti gerų mokymosi rezultatų. Robertas Marzano įveda Bloomo taksonomiją į 21-ąjį amžių. Jo siūlomas modelis sujungia naujausias pažinimo teorijos įžvalgas ir tyrimų, kaip mes mokomės, rezultatus. Esame įsitikinę, kad moksleiviai ir pedagogai greitai pajus ir įvertins naujo požiūrio į mokymo, ugdymo turinio ir vertinimo formavimo privalumus. Siūlomas požiūris labai universalus – jis padės modernizuoti įvairius ugdymo aspektus, nuo mokinių diskusijos klasėje organizavimo iki švietimo politikos vertinimo, ir inspiruos praktinius šiuolaikinių ugdymo problemų sprendimus. Pagrindiniai knygos akcentai: Bloomo taksonomijos apžvalganaujosios taksonomijos modelisŽinių sferostrys mąstymo sistemosnaujoji taksonomija ir trys žinių sritystaksonomijos taikymas vertinant ugdymo turinį ir rezultatus Ši gaires nužyminti knyga nurodo esmines modernaus ugdymo…
Trumpa kino istorija. Nuo XX a. 5-ojo dešimtmečio iki XXI a. pradžios
„Fotografija – tai tiesa. O kinas – tiesa, pasikartojanti 24 kadrus per sekundę“, – sakė legendinis Naujosios bangosrežisierius Jeanas-Lucas Godard’as. Beje, žymiajam kūrėjui taip pat priklauso posakis, kad „kinas yra gražiausia pasaulio apgaulė“… Prieštaringas, nuolat kintantis, veržlus ir maištingas – taip galima apibūdinti XX a. vidurio ir antrosios pusės kiną. Būtent tada kinematografija tapo labai įvairi, o skirtingose šalyse nuvilnijo naujosios kino bangos. Įkvėpti prancūzų, savitų kino raiškos būdų ieškojo vokiečiai, britai, amerikiečiai, čekai, rumunai…Kasmet, tiksliau, kas mėnesį, pasirodydavo filmai, šiandien vadinami šedevrais. Brandžiausius darbus sukūrė Alfredas Hitchcockas, Ingmaras Bergmanas, Federico Fellini, Robert’as Bressonas, Andrejus Tarkovskis, Stanley Kubrickas, Luisas Buñuelis, Michelangelo Antonioni ir kt.„Į kiną, piliečiai!“ – tarsi šaukė 8-ojo dešimtmečio režisieriai, išdrįsę nagrinėti aktualias…
Populiariosios kultūros supratimas
Kas yra populiarioji kultūra? Kuo ji skiriasi nuo masinės kultūros? Ir ką populiarieji ”tekstai” atskleidžia apie klasių, rasių, lyčių dinamiką visuomenėje? Johnas Fiske, vienas ryškiausių šios srities specialistų, knygoje ”Populiariosios kultūros supratimas” atsakydamas į šiuos iškelia ir kitus klausimus.Profesorius Fiske nusprendė naujai pažvelgti į tokius kultūrinius artefaktus kaip džinsai, prekybos centrai, bulvariniai laikraščiai ir TV žaidimai. Jis skiria masinę kultūrą – pramoninės kapitalistinės visuomenės gaminamus kultūrinius ”produktus” – ir populiariąją kultūrą. Šiame leidinyje analizuojama, ką kultūrai reiškia būti populiariai, o pažodžiui, – būti žmonių. Ji jiems neprimesta, ji – jų sukurta, o jos teikiamas malonumas ir nešama prasmė atspindi paplitusį skonį ir dažniausius rūpesčius ir jų atmetimą, kurį puoselėja masinė…
Apie Gėrį arba Vienį. Apie tai, kas yra bloga ir iš kur kyla
Prekinis ženklas: Aidai