Fenomenologija, hermeneutika, recepcija. Wolfgang Iser ”Teksto suvokimas: III. Skaitymo fenomenologija”, Georges Poulet ”Proustas”, Stanley Fish ”Ar šiose paskaitose yra tekstas?”. Naujoji kritika. Cleanth Brooks ”Formalistinis kritikas”, Thomas Stearns Eliot ”Kritikuoti kritiką”. Formalizmas ir struktūralizmas. Jurij Tynianov ”Apie literatūros evoliuciją”, Jan Makarovsky ”Estetinė funkcija, norma ir vertė kaip socialiniai faktai”.Semiotika ir naratologija. J. Greimas, J. Courtes ”Sakymas”, Gerard Genette ”Struktūralizmas ir literatūros kritika”, Roman Jakobson, C. Levi-Strauss ”Charles’o Baudelaire’o ”Katės”Sociologija ir marksizmas. Louis Althusser ”Ideologija ir ideologiniai valstybės aparatai”, Pierre Bourdieu ”Kultūros produkcijos laukas”, Raymond Williams ”Gramatiniai vaizduotės laikai” Psichoanalizė. Sigmund Freud ”Nejauka”, Jacques Lacan ”Seminaras apie E. Po ”Pavogtą laišką”, Luce Irigaray ”Ši lytis, kuri nėra viena” Prekinis ženklas: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Meno idėjų migracija XX a. pradžioje: M. K. Čiurlionio ir amžininkų kūryba
Kūrybos idėjų migracija – akvaizdus XX a. pr. meno bruožas. Lietuvių, latvių, lenkų, vokiečių, prancūzų, čekų, rusų, suomių, norvegų mene tuo metu pasireiškė ganėtinai panašių tendencijų. Šis faktas verčia teoriškai apmąstyti, kaip ir kodėl vyko meno idėjų migracija kūrėjams kartais netgi nesusitinkant. Prekinis ženklas: Vilniaus dailės akademijos leidykla
Paukščiai
Knygoje pateikiama per 90 dažniausių ir būdingiausių mūsų krašto paukščių, taip pat antra tiek artimų ir giminingų rūšių. Trumpai aprašoma jų išvaizda, gyvenimo būdo ypatybės, gyvenamos vietos ir tie požymiai, pagal kuriuos šiuos paukščius galima pažinti.Prekinis ženklas: Lututė
Naujieji lietuvių kalbos svetimžodžiai: kalbos politika ir vartosena
Knygoje kalbama apie skolinimosi procesą, svetimžodžių skolinimosi priežastis ir funkcijas tekste. Dalis monografijos skirta svetimžodžių vartosenai būdingiems konvergencijos ir divergencijos procesams dabartinėje lietuvių kalboje: analizuojama darybinė ir gramatinė svetimžodžių integracija į lietuvių kalbos sistemą ir gramatinis bei ortografinis svetimžodžių neadaptavimas.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas
Socialinė psichologija
Visvaldas Legkauskas 1999 metais baigė socialinės psichologijos studijas viename seniausių Europoje Anglijos Kembridžo universitete. Grįžęs į Lietuvą tęsė studijas doktorantūroje. 2002 metais Vytauto Didžiojo universitete apgynė daktaro disertaciją „Socialinės motyvacijos veiksniai formuojantis tikslo siekimo grupės nario savimonei“ ir įgijo socialinių mokslų daktaro laipsnį. Šiuo metu dėsto socialinę psichologiją Vytauto Didžiojo universitete, Psichologijos akademijoje ir atlieka žmonių tarpusavio santykių mokslinius tyrimus. Socialinė psichologija yra mokslas apie santykius tarp žmonių, todėl kiekvienas esame savo kasdienio gyvenimo socialiniai psichologai. Kiekvienas turime savo supratimą apie tai, kodėl mums svarbūs žmonės elgiasi taip, kaip jie elgiasi, ir spėjimą, kaip jie elgsis ateityje. Šios knygos paskirtis yra glaustai apžvelgti socialinės psichologijos problematiką ir pagrindines sukauptas žinias…
Lietuvio bajoro dešimtmetis Livonijos karas (1610 m.) ir jo autorius
Jonas Karolis Chodkevičius ir Salaspilis (Kirchholmas) – du neatskiriami vardai. Pirmasis – didžiausias visų laikų Lietuvos karvedys, antrasis – garsiausia Lietuvos kariuomenės pergalė prieš keliskart gausesnes švedų pajėgas. Mažai kas susimąsto, kad laimėti kautynes kovos lauke anuo metu buvo tik pusė darbo. Nutilus ginklų žvangesiui, kilęs garsas apie pasiektą pergalę greitai slopdavo visuomenėje, kurios kone vienintelis žinių perteikimo būdas buvo gyvai ištartas ar plunksna užrašytas žodis. Ką šiandien žinotume apie Žalgirio mūšį, jei jo nebūtų išgarsinę sąjungininkai lenkai? Dešimtmetį Livonijos karą parašė žmogus, kuris sąmoningai siekė neleisti nugrimzti užmarštin Lietuvos kariuomenės Livonijoje pasiektoms pergalėms ir troško išaukštinti Jono Karolio Chodkevičiaus žygius. Likimas lėmė, kad jis panoro likti nežinomas. Ši knyga…
Šiaurės Europa ankstyvaisiais naujaisias amžiais. Baltijos šalys 1492–1772 metais
Pirmasis Baltijos kraštų istorijos nuo viduramžių iki šių dienų tomas, kuriame daug dėmesio skiriama Šiaurės Europos šalims.Aprašomuoju laikotarpiu Švedija buvo viena stipriausių Europos valstybių, vaidinusi pagrindinį vaidmenį tarptautinėje politikoje. Jos iškilimas ir nuosmukis, šio regiono hegemonijos perėjimas naujoms susikūrusioms Rusijos bei Prūsijos valstybėms yra pagrindinė knygos tema.Prekinis ženklas: Mintis
Gramatinių kategorijų tipologija. Pirmasis tomas
Šioje knygoje pateikiama svarbios lingvistinės tipologijos srities – morfosintaksinės tipologijos – apybraiža. Nors autorius pristato savo asmeninį požiūrį į aptariamus klausimus, jo darbas kartu pateikia besidominčiam skaitytojui ir naudingą bendrąjį įvadą į šią intensyviai plėtojamą lingvistinių tyrimų kryptį. Pirmasis knygos tomas apima bendrąją teorinę ir terminologinę dalį bei gramatinėms reikšmėms pasaulio kalbose skirtos dalies vardažodinių kategorijų skyrius. Antrajame tome bus aptariama rūšis, daiktinės ir šiferinės kategorijos, semantinės veiksmažodžio zonos.Prekinis ženklas: Vilniaus universiteto leidykla
Europos istorijos: Rytų ir Vakarų patirtis
Straipsnių rinkinyje Lietuvos ir užsienio autoriai svarsto aktualias istorinės atminties temas, aptaria skirtingą Europos Rytų ir Vakarų patirtį, tendencingus bandymus įteisinti „kankinystės imperializmą“Prekinis ženklas: Kultūros barai
Darbuotojas organizacijos koordinačių sistemoje: žmogiškojo potencialo vystymo perspektyvos
Mokslo studiją sudaro 7 skyriai, juose analizuojama organizacijos samprata žmogiškųjų išteklių vystymo aspektu, nagrinėjami naujų darbuotojų socializacijos modeliai ugdant lojalumą organizacijai, komandinio darbo organizavimo klausimai, gvildenamos darbuotojų motyvacijos problemos, apžvelgiamas žmogiškųjų išteklių vystymas organizacijoje, aptariama organizacijos ir darbuotojo sąveika siekiant asmeninės karjeros, veiklos efektyvumo ir jos kokybės matavimų reikšmė žmogiškųjų išteklių vadyboje.Prekinis ženklas: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras