Knygoje aprašoma Rytų Prūsijos liuteronų Bažnyčios liturginė tradicija nuo jos ištakų 1525 m. iki XIX a. pradžios, kai krašto liuteroniškąją agendą pakeitė Prūsijos Unijos agenda. Joje ypatingas dėmesys skiriamas M. Mažvydo. B. Vilento, J. Bretkūno ir kitų lietuviškos raštijos pradininkų paruoštoms liturginėms formoms bei XVIII a. lietuviškoms agendoms, kuriomis naudojosi K. Donelaitis ir kiti to laikotarpio kunigai. Leidinyje perspausdinamos 1730 m. ir 1775 m. lietuviškos agendos bei pateikiama jų tekstų transkripcija.Prekinis ženklas: Klaipėdos universiteto leidykla
Ateitininkų pėdsakais: Ateitininkų federacija išeivijoje 1945-1970 m.
Knygoje publikuojama 213 dokumentų, bylojančių apie vienos svarbiausių lietuvių ideologinių organizacijų, Ateitininkų federacijos, raidą ir veiklą išeivijoje XX a. 5–7 dešimtmečiais. Posėdžių, suvažiavimų protokolai, aplinkraščiai, korespondencija liudija, kad laisvajame pasaulyje atsidūrę ateitininkai sprendė ne tik organizacinio tęstinumo, bet ir tautinės tapatybės išlaikymo, krikščioniškų vertybių puoselėjimo ir sklaidos, jaunosios kartos ugdymo, integravimosi į naują aplinką, daugybę kitų klausimų, aktualių ir šiandien.Rinkinyje dokumentai suskirstyti į 3 dalis. Pirmojoje spausdinami dokumentai, liudijantys ateitininkų veiklą DP stovyklų laikotarpiu (1945–1950 m.); antrojoje dalyje – dokumentai, iliustruojantys ateitininkų istoriją emigracijoje (išvykus iš DP stovyklų). Išsiskirsčius iš DP stovyklų, dauguma ateitininkų apsigyveno JAV. Trečioji šio rinkinio dalis skirta pristatyti ateitininkų istoriją „kraštuose“ (terminas vartotas šaltiniuose ir suvoktas…
Eklektika
Knygoje surinkti architekto Leonardo Vaičio straipsniai, interviu, pasisakymai įvairiuose renginiuose. Dalis straipsnių buvo publikuoti laikraščiuose ir architektūriniuose žurnaluose, dalis iki šiol nebuvo išspausdinti. Taip pat pateikiami svarbiausi autoriaus architektūriniai projektai. Prekinis ženklas: Ex Arte
Postmodernus būvis: ataskaita apie žmoniją
Francois Lyotard’as knygoje Postmodernus būvis išplečia postmodernizmo sąvoką ir nagrinėja naująją mokslo, technologijų, menų būklę, technokratijos reikšmę, informacijos srauto valdymo būdus. Knygos pagrindinė tema – valdžios įteisinimas ir žinojimo pagrindimas šiuolaikinėje visuomenėje. Loytard’as itin didelę reikšmę teikia kalbai. Jo manymu, postmodernaus žinojimo pasaulį galima traktuoti kaip kalbinį žaidimą: kalbėti, vadinasi, dalyvauti žaidime, kurio tikslas yra naujų ir nuolat kintančių socialinių ryšių kūrimas. Naujasis knygos leidimas lietuvių kalba pasirodo pataisytas ir papildytas pratarme, kurioje raginama iš naujo įvertinti Lyotard’o filosofijos recepciją Lietuvoje ir aktualumą šiandien.Prekinis ženklas: Baltos Lankos
Mokyklinių švenčių scenarijai
Mokyklos kasdienybė neįsivaizduojama be mokyklinių švenčių, kurioms pasiruošti dažnai būna tikras iššūkis: juk norisi, kad mokyklos scenoje neskambėtų kasmet tie patys poezijos posmai, panašūs linkėjimai. Kai tinkamų renginiams tekstų ieškojimas ėmė varginti, autorė išdrįso juos rašyti pati. Be poetų eilių, žinoma, išsiversti nepavyko, kai atrodė, kad gražiau ir įtaigiau už juos nepasakysi. Šie scenarijai jau išbandyti mokyklos scenoje, įvertinti žiūrovų. Jie skirti vyresnių klasių mokiniams, bet kūrybingi mokytojai lengvai pritaikytų ir jaunesnei publikai.Prekinis ženklas: Didakta
Vilniaus šventovės
Šventovės – tai miesto dvasia. Jų įmelsta erdvė kupina tikėjimo, meilės ir vilties. Šventovių radimasis, gyvavimas, kaita, jų likimai neatsiejamai susipynę su paties Vilniaus istorija. Mūro sienose ir skliautuose, šventuose paveiksluose ir ikonose glūdi amžių atmintis. Čia meldėsi ir karaliai, ir elgetos. Čia buvo palaiminti išėję į karus, sukilimus ir nebegrįžę. Šventoves niokojo ugnis, laikas ir užkariautojai, bet jos išliko.Šioje knygoje surinkome visų Vilniaus šventovių istorijas – ilgas ir vos prasidėjusias. Tiek fotografijomis, tiek pasakojimais mėginome atkurti šventovių likimus, pasekti legendas, prisiminti kūrėjus ir mecenatus, pavaizduoti jų praeitį ir dabartį. Paliudyti Vilniaus didybę ir tikėjimo galią.Prekinis ženklas: Alma littera
Nereikalingi ir pavojingi: XVIII a. pabaigos–XIX a. pirmosios pusės elgetos, valkatos ir plėšikai Lietuvoje
Knygoje aprašoma marginalinių visuomenės grupių (elgetų, valkatų, plėšikų) gyvenimo būdas, vidinė struktūra, vieta visuomenėje, ryšys su kitomis visuomenės grupėmis. Tyrimo objektas yra elgetos, valkatos ir plėšikai. Pirmajame knygos skyriuje analizuojami elgetos dviem – pačių elgetų ir visuomenės – aspektais. Antrasis knygos skyrius skirtas valkatoms. Jis parašytas daugiausia remiantis valkatų gyvenimo aprašymais, buvusiais jų trėmimo bylose. Trečiajame knygos skyriuje nagrinėjamos plėšikų gaujos. Analizuojama gaujų sudėtis bei struktūra, gaujų narių tarpusavio santykiai ir kriminalinis stilius. Aptariama plėšiko karjera, nusikaltimams palanki aplinka – kriminalinė infrastruktūra, be kurios neįmanoma sėkminga nusikaltėlių veikla.Prekinis ženklas: Žara
„Lenkiškasis“ istorijos veiksnys Lietuvos politikoje
Studijoje analizuojama Lietuvos – Lenkijos draugiškų santykių bei gero kaimyninio bendradarbiavimo 1994 m. sutarties genezė bei diskusijos dėl Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo, daugiau dėmesio skiriant parlamentinei iniciatyvai papildyti šį įstatymą nuostata apie Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. Gegužės 3 d. Konstituciją. Nagrinėjama, kaip politinius sprendimus veikia istorinė atmintis ir kaip istorinės praeities vertinimai yra panaudojami politiniuosedebatuose.Prekinis ženklas: Vilniaus universiteto leidykla
XXI amžiaus lietuvių dramaturgija
Naujoji lietuvių dramaturgija, kaip literatūros ir teatro reiškinys, pirmiausia asocijuojasi su Sigito Parulskio, Mariaus Ivaškevičiaus, Lauros Sintijos Černiauskaitės kūriniais bei spektakliais, kurie atsirado iš kūrybingo dramaturgo ir režisieriaus bendradarbiavimo, – Sigito Parulskio ir Vytauto V. Landsbergio „Iš gyvenimo vėlių“ (1995), Sigito Parulskio ir Oskaro Koršunovo „P. S. Byla O. K.“ (1997), Mariaus Ivaškevičiaus ir Rimo Tumino „Madagaskaras“ (2004). Šioje knygoje publikuojamos dešimt pjesių, kurios buvo pripažintos geriausiomis LNDT inicijuoto projekto „Versmė“ konkursuose. Gintaro Grajausko „Brunonas ir barbarai“, Herkaus Kunčiaus „Matas“, Juliaus Kelero „Taksi numeris penki“, Virgilijaus Veršulio „Lifte“, „Už durų“, „Žalčio siuita“, Gabrielės Labanauskaitės „Circus“, Mariaus Macevičiaus „Let Me Entertain You“, Justo Tertelio „Vienaveiksmė monopjesė pradedančiam autoriui“, „Sudie, idiotai“, Marijos Korenkaitės…
Palūžusią dvasią išgydo Jėzus: malda prašant išgydymo
Ši knyga, pagrįsta gausiais liudijimais, kalba apie Deivo gailestingumą, padedantį blogio prislėgtiems žmonėms išsilaisvinti iš nuodėmės priespaudos, analizuoja kai kurių skaudžių vidinių nesėkmių ir fizinių negalavimų priežastis, kurių profesionali medicina vis dar nepajėgia įveikti. Kun. Jan Reczek pateikia savo paties patirtimi pagrįstas sielovadines išvadas ir doktriną apie hierarchinės tarnystės ir charizmos santykį Bažnyčioje. Imponuoja tvirtas, teologiškai teisingai pagrįstas autoriaus tikėjimas, kuriam nereikia jokių painių argumentų, įkandamų tik specialistams. Iš esmės visas šis liudijimas ir jį lydinti malda skirta tiems, kurie, susidūrę su charizminiu atsinaujinimu, perprato bent jau pagrindinius dalykus apie tai, kas yra užtarimo malda. Tikimės, kad ši knyga daugeliui padės įveikti savo negalavimus.Prekinis ženklas: Katalikų pasaulio leidiniai