Kas iš tikrųjų yra postmodernizmas? Šis iliustruotas gidas puikiai išaiškina siutinančiai mįslingą sąvoką, kuri jau daugiau nei tris dešimtmečius naudojama pasaulio kultūros būklei apibūdinti.Kas sieja Meriliną Monro, „Disnėjaus pasaulį“, „Šėtoniškąsias eiles“ ir kibernetinę erdvę?Atsakymas: postmodernizmas. Įvadas į POSTMODERNIZMĄ grąžina idėją į pačias jo ištakas. Knyga supažindina mus su nemažai keisčiausių ir įstabiausių pastarųjų šimto metų žmonių, įvykių ir minčių: meno srityje susipažinsime su konstruktyvizmu, konceptualiuoju menu, Marseliu Diušanu, Džeksonu Poloku ir Endžiu Vorholu; politiniuose ir istoriniuose gido puslapiuose aptarsime senatoriaus Makarčio „raganų medžioklę“, feminizmą, sužinosim apie Frensį Fukujamą ir Holokaustą; filosofinėje dalyje susipažinsime su Derida, Bodrijaro, Fuko ir Heidegerio darbais. Ši knyga taip pat tiria postmodernizmo įtaką šiandienai ir tiems nerimą…
Kūnas – grožio šventovė
Šiais laikais tapo madinga rašyti apie kūną. Kas tai, negalavimo ar prasmės ieškojimo ženklas?..Ši knyga yra bendruomenės gyvenimo patirties rezultatas, ja kreipiamasi į kiekvieną žmogų, kuris nori eiti į priekį, pažindamas Dievą ir save. Šv. Paulius sušunka: „Argi nežinote, kad jūs esate Dievo šventovė?“, o Jo Croissant entuziastingai atsako: „Taip, mūsų kūnas buvo ta vieta, kurioje apsigyveno Šventoji Dvasia, jis – kelias, vedantis mus į Tėvo Širdį…“Knygos autorė kviečia mus į tikrąjį vidinio atgimimo kelią: įžengti į Šventovę, į savo vidų, į trissyk Šventojo Dievo Artumą, nes čia yra Tėvas: „Tavo Tėvas, regintis slaptoje“ (Mt 6, 6). Tai, ko desperatiškai ieškome anapus savęs, slypi mumyse.Lydimi Tėvo žvilgsnio ir Jo žodžio, mes – Dievo…
Visa istorija yra gyvenimas
Istorikas pasakoja savo gyvenimo istoriją – taip atsitinka ne dažnai. Profesorius Edvardas Gudavičius vieniems yra žmogus, priminęs lietuviams, kad jie turi praeitį – įdomią, dramatišką, kartais kontroversišką. Kitiems jis – virtuozas analitikas, iš užuominų ir nuotrupų gebantis atkurti ir įprasminti istorinius procesus. Net tie, kam istorija nelabai įdomu, žino profesorių kaip „žmogų iš televizoriaus” – iškalbų, šmaikštų, nebijantį sakyti, ką mano. Toks jis yra ir šioje pokalbių knygoje: atviras, drąsus, kritiškas. Kas norės rasti neseno ir senesnio gyvenimo kasdienos, galės mėgautis detalėmis ir spalvomis. Kam rūpi Lietuvos kultūros istorija – susidurs su unikaliu liudijimu. Galiausiai, profesionalus praeities tyrinėtojas negalės apeiti dosniai pažertų teorinių įžvalgų.Smalsaus jaunesnės kartos istoriko Aurimo Švedo klausimai…
Litvakų dailė l’ecole de Paris aplinkoje
Knyga skirta iš Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kultūrinės erdvės kilusių žydų, vadinamų litvakais įnašo į garsiąją L’école de Paris tyrinėjimui. Būtent litvakai įvairių Vilniaus, Kauno ir Vitebsko dailės mokyklų auklėtiniai į pagrindinio Vakarų modernistinio meno centrą įsiveržė antrosios l’école de Paris bangos pavidalu ir sudarė šios mokyklos branduolį. Tai suteikė dailės kritikams pagrindą antrąją l’ école de Paris bangą pavadinti l’ école Juif, tai yra „žydų mokykla”. Knygoje pagrindinis dėmesys sutelkiamas į Soutine, Chagall, Kikoine, Krémègne, Band, Arbit Blat, Indenbaum, Lipchitz, Zadkine, Segall ir kitų litvakų tapytojų ir skulptorių įnašą į Paryžiaus mokyklą. Tiriamos šių dailininkų kūrybos ištakos, estetinės nuostatos, gyvenamosios aplinkos, judaizmo tradicijų, muziejinių studijų poveikis jų stiliui bei plastinės…
Žodžiai atgyja
Knygoje populiaria forma pasakojama apie lyginamosios-istorinės kalbotyros atsiradimą. Supažindinama su įvairių šalių mokslininkais, kurie tyrinėjo ar tyrinėja lietuvių kalbą. Pabrėžiama, kad šių mokslininkų darbai buvo ir yra reikšmingi ne tik lietuvių kalbotyrai – gana dažnai jie suvaidino svarbų vaidmenį mūsų kultūros, tautinio atgimimo istorijoje.Prekinis ženklas: Gimtasis žodis
Jiezno šv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčia
Kuriuo keliu betrauktum Jiezno link, už kelių kilometrų išnyra balti barokiniai bažnyčios bokštai. Didikų Pacų giminės statyta šventovė – iki šių dienų išlikęs architektūros paminklas, miestelio dominantė, centrinis taškas, apie kurį išaugo Jieznas ir aplinkinės gyvenvietės.Tai vieta, kurioje svarbiausius gyvenimo įvykius pasitiko ištisos jiezniškių kartos. Tai erdvė, kurioje ir dabar verda aktyvus bendruomenės gyvenimas, o sekmadieniais suplaukia tikinčiųjų šeimos iš visos Jiezno parapijos.Ši knyga skiriama Jiezno parapijos 380-ies metų sukakčiai paminėti.Prekinis ženklas: Terra Publica
Lietuvos sovietizacija 1940 metais
Skaitytojo dėmesiui siūlomas prof. dr. M. Römerio veikalas „Lietuvos sovietizacija 1940 metais. Istorinė Lietuvos sovietizacijos apžvalga ir konstitucinis jos įvertinimas“ – pirmoji mokslinė studija, skirta 1940 metų vasaros įvykiams Lietuvoje, analizuojanti Lietuvos prievartinį įjungimą į Sovietų sąjungą ir teisės požiūriu vertinanti jai primestą sovietinio pobūdžio vadinamąją „sąjunginės respublikos konstituciją“. Parašyta vokiečių okupacijos metais Lietuvoje, bet dėl susiklosčiusių konkrečių istorinių aplinkybių visuomenei tapusi prieinama pirmiausia emigracijoje, studija virto pripažinta teisine teorine baze vėliau vykdytiems šios problematikos tyrimams, buvo padėta į atkuriamos Lietuvos nepriklausomybės teisinius pamatus – rengiant istorinį Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. vasario 7 d. nutarimą „Dėl 1939 m. Vokietijos-TSRS sutarčių ir jų pasekmių Lietuvai“. Publikuojamas baigiamasis M. Maksimaičio straipsnis…
(Ne)priklausomo šiuolaikinio meno istorijos: savivaldos ir iniciatyvos Lietuvoje 1987–2014 m. II tomas
Tai antrasis bandymas (I tomas išleistas 2011 m.) sudaryti istorijų rinkinį apie šiuolaikinio meno genezę ir raidą Lietuvoje nuo Sąjūdžio ir Nepriklausomybės atkūrimo iki šių dienų. Istorija skleidžiasi kritiniuose menotyrininkų bei menininkų tekstuose ir pasakojimuose iš pirmų lūpų – pokalbiuose su įvykių ir meno renginių iniciatoriais menininkais, kritikais ir kuratoriais. Tekstus gausiai papildo vaizdiniai liudijimai – dvidešimt septynerių metų renginių ir kūrinių dokumentacija. Knyga patraukia subjektyviomis istorijomis apie menininkų ir kuratorių iniciatyvas ir savivaldas Vilniuje ir kituose miestuose.Pokalbiai su kuratoriais ir menotyrininkais: Saulius Grigoravičius, Sandra Skurvidaitė, Kęstutis Zapkus, Virginijus Kinčinaitis, Anders Kreuger, Algis Lankelis & Audrius NovickasPokalbiai su menininkais Robertas Antinis, Česlovas Lukenskas, Gintaras Zinkevičius, Gintaras Sodeika, Modestas Saukaitis, Saulius…
Agora nr. 2. Politinių komunikacijų studijos
Žurnalo „Agora“ steigėjai tęstiniame leidinyje siekia sutelkti visus Lietuvoje dirbančius politinės komunikacijos tyrėjus, suinteresuotus giliau pažinti politinės komunikacijos fenomeną, ištirti ir suprasti šiandien vykstančius dinamiškus šio reiškinio pokyčius ir raidos tendencijas. 2013 m. gruodį pasirodęs antrasis leidinio numeris skirtas informaciniams karams. Numeryje publikuojami VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesoriaus Gintauto Mažeikio, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto docentės Audronės Nugaraitės, KU Politologijos katedros docento Kęstučio Šerpečio, LRT žurnalisto Virginijaus Savukyno, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Nerijaus Maliukevičiaus, VU Komunikacijos fakulteto lektoriaus Andriaus Šumino, VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto doktoranto Viktoro Denisenkos straipsniai informacinių karų tematika.Prekinis ženklas: Kitos knygos
Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.)
Šiuo metu visuotinai pripažįstama, kad Lietuvos Statutas – tai savotiškas fenomenas Europos feodalinėje teisėje ir kad XVIa. Lietuvos istorijoje yra įstatymų leidybos klestėjimo amžius. Ne veltui šį unikalų lietuvių, baltarusių ir ukrainiečių istorijos šaltinį, jų teisės ir kultūros paminklą du šimtus metų kruopščiai tyrinėja daugelio šalių – Lietuvos ir Baltarusijos, Lenkijos ir Rusijos, Ukrainos ir Čekijos, o pastaruoju metu – Amerikos ir Australijos mokslininkai.Šioje knygoje tęsiamas dviejų seniausių originalo (senąja baltarusių) kalba surašytų Firlėjų (1530–1531?) ir Zamoiskių (1529 m.) nuorašų rankraščių faksimilių spausdinimas, pateikiami trumpi komentarai.Prekinis ženklas: Margi raštai