Nuo Christiano Dioro New Look žavesio ir kuklaus genialumo iki nevaržomos Alexanderio McQueeno kūrybinės energijos ir Mary Katrantzou sukurtų ryškių raštų bei aukštosios mados formų. „Mados istorija nuo New Look iki šiandien“ aukština mados genijus, kurių reti ir drąsūs kūriniai suformavo pastaruosius šešis dešimtmečius, laiką ir gyvenimą.Knygos autorė, mados ekspertė, verčia mados istorijos puslapius, nepamiršdama paminėti intriguojančių asmenybių bei tarptautinės mados aikštelės žaidėjų, susiedama juos su to meto pasaulinių įvykių kontekste. Knygoje „Mados istorija nuo New Look iki šiandien“ aprašoma aukštoji mada iki prabangos prekių, firminių butikų ir gatavų drabužių atsiradimo, analizuojamos mados tendencijos ir pokyčiai mados pramonėje nuo New Look pristatymo 1947-aisiais iki šių dienų. Išsamiai pristatomi ne tik…
Lietuva. Tarmės ir etnografiniai regionai. Žemėlapis
Lietuvos tarmių ir etnografinių regionų žemėlapis.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas
Bendruomeniškumas, komunikacija ir muzika: sociokultūriniai negalios aspektai
Monografijoje „Bendruomeniškumas, komunikacija ir muzika: sociokultūriniai negalios aspektai“ pateikiamas tarpdisciplinis požiūris, apimantis socialinius, psichologinius, kultūrinius ir meninius bendruomeniškumo aspektus, kurie galėtų padėti naujoms bendruomenės kūrimo idėjoms. Knygoje analizuojami neįgaliųjų bendruomenės – bendro tikslo ir veiklos požymiai, nagrinėjamos galingo poveikio „įrankio“ – muzikinės komunikacijos, bendruomeninės muzikos terapijos taikymo galimybės, iliustruojant neįgalių žmonių bendruomenės kūrimo pavyzdžiais ir tyrimais. Ši knyga – tai padėka, skirta visiems tiems, kurie šiandien darbuojasi kurdami šalia esančio neįgalaus žmogaus gyvenimo kokybę, tikėdami, jog egzistuoja bendruomeniškumo jausmas.Prekinis ženklas: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras
Kalikstas Kasakauskis: Lietuvių bendrinės kalbos konjunktūra
Knygoje nagrinėjama K. Kasakauskio lenkiškai parašyta lietuvių kalbos gramatika ir penkios knygelės jo kalbinių pažiūrų kitimo aspektu.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas
Performatyvumo estetika
Prieš trejetą metų Menų spaustuvė išleido vieną įdomiausių šiuolaikinės teatrologijos knygų – Hanso-Thieso Lehmanno studiją „Postdraminis teatras“, apibendrinusią naujas scenos meno tendencijas ir bruožus (2010 m., vertė Jūratė Pieslytė). Šiandien greta jos galima pastatyti dar vieną etapinę knygą pasaulio scenos menų kontekste – Erikos Fischer-Lichte 2004 m. parašytą darbą „Performatyvumo estetika“ (Ästhetik des Performativen, Suhrkamp Verlag, vertė Austėja Merkevičiūtė).„Šios dvi knygos mums yra ir vienos aktualiausių, nes atveria naujus kelius scenos meno studijoms ir drauge pateikia įrankius jiems nagrinėti, naujai žvelgia į teatro istoriją. Todėl drauge su knygos dailininku Tomu Mrazausku stengėmės ir vizualiai pateikti jas kaip diptichą,- sako knygų pasirodymą lietuvių kalba iniciavęs teatro kritikas Vaidas Jauniškis. – Ir…
Jurbarko apylinkių tekstai
Knyga tęsia „Tarmių tekstyno“ seriją. Leidinyje apžvelgtos Jurbarko šnektos ypatybės ir pateikti šnektos tekstai, užrašyti išsamia fonetine transkripcija. Tekstų galima pasiklausyti pridedamoje kompaktinėje plokštelėje. Leidinys skiriamas įvairių sričių mokslininkams, dėstytojams, studentams, mokytojams ir moksleiviams, visiems, kas domisi lietuvių kalbos tarmėmis. Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas
Psichoanalitiniai etiudai
Psichoanalizės specialistų knygoje pateikiamas kitoks, nei įprasta medicinoje, požiūris į psichoanalizę. Pateikti tekstai bando parodyti, kaip psichoanalizė įsiskverbia į kasdienybę, vienaip ar kitaip aiškindama mums įprastus išorinius reiškinius, žmonių tarpusavio santykius ar tik vidiniame pasaulyje gimstančius fenomenus. Knyga parašyta bandant viską paaiškinti paprasta kalba, nepiktnaudžiaujant profesiniu žargonu, skiriama plačiajam skaitytojų ratui, bet turėtų sulaukti ir profesionalų dėmesio. Tai trumpas, tačiau įvairiapusis psichoanalizės pristatymas plačiajai visuomenei.Nomeda BARŠTIENĖ – psichiatrė, psichoanalitikė. Tarptautinės psichoanalizės asociacijos, Lietuvos psichoanalizės draugijos narė, Vilniaus psichoanalitikų draugijos tarybos narė. Psichoanalitinės psichoterapijos Kauno medicinos universitete ir psichoanalitinės psichoterapijos mokytojų rengimo programos dėstytoja. Verčiasi privačia psichoanalizės ir psichoanalitinės psichoterapijos praktika, dirba psichiatre-psichoterapeute Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje.Tomas Vilius KAJOKAS – medicinos…
Garsų č ir dž tarimas
Vaikai, kurių kalbos raida normali, garsus č, dž kaip ir kitus sudėtingesnės artikuliacijos priebalsius išmoksta tarti penktaisiais gyvenimo metais. Užsitęsęs šių garsų iškraipymas, keitimas, praleidimas gali apsunkinti skaitymą ir rašymą mokykloje. Keblumų sudaro tai, kad tos pačios artikuliacijos ir tos pat darybos garsai išreiškiami nevienodai: č vienu ženklu, o dž – dviem (tas pats c ir dz). Kietieji garsai č ir ypač dž lietuvių kalboje reti. Aptinkami daugiausia garsažodžiuose, nelietuviškos kilmės žodžiuose. Minkštųjų č ir dž gausu. Jie kaitaliojasi su priebalsiais t’, d’ (minkštaisiais), pvz.: antis – ančiai. Aptariamieji garsai susideda iš dviejų dėmenų: sprogstamųjų t, d ir pučiamųjų š, ž. Dažnai šie garsai vadinami afrikatomis. Kai kurie fonetikos specialistai…
Gydymas Šopenhaueriu
„Julius posakių apie mirtį žinojo ne mažiau už kitus. Jis pritarė stoikams, tvirtinusiems: „Vos gimę mes pradedame mirti“, Epikūrui, kuris samprotavo: „Kur aš, ten mirties nėra, o kur mirtis, ten nėra manęs. Tad kodėl jos bijoti?“ Kaip gydytojas ir psichoterapeutas, jis šnabždėdavo šiuos paguodos žodžius mirštantiems pacientams į ausį. Jis tikėjo, kad šie niūrūs apmąstymai padeda pacientams, tačiau niekada nemanė, kad jie galėtų turėti ką nors bendra su juo. Taip buvo iki tos klaikios akimirkos prieš keturias savaites, kuri pakeitė jo gyvenimą“. Irvin D. Yalom „Gyvenimas Šopenhaueriu“.Psichoterapeutas sužino nepagydomai sergąs. Artėjančios mirties akivaizdoje jis prisimena didžiausią savo praktikos nesėkmę – Filipą Sleitą, kuriam kadaise nepadėjo išsivaduoti iš seksualinės manijos. Vėl…
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminės
Šioje knygoje skaitytojui pateikiamos su Lietuvos istorija susijusios kelios didikų giminės: Chodkevičių, Čartoriskių, Oginskių, Ostrogiškių, Pacų, Radvilų, Sanguškų, Sapiegų ir Tiškevičių. Jų šaknys eina nuo Gediminaičių arba siekia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės viduramžius. Vienos giminės sušvito ir užgeso Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų žvaigždyne, kitos perėjo per kelis šimtmečius ir pasiekė mūsų laikus.Prekinis ženklas: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras