Autoriaus tikslas buvo aiškiai ir suprantamai istoriniu, teoriniu bei praktiniu požiūriais nušviesti pagrindines tarptautinės humanitarinės teisės kūrimosi ir plėtros problemas, pažvelgti į ginkluotos kovos veiksmų prigimtį, esmę ir principus, supažindinti su jų klasifikavimo, kariavimo teisinio reglamentavimo, ginkluotų konfliktų aukų tarptautinės teisinės apsaugos pagrindais, karių teisėmis ir pareigomis tokių konfliktų metu, atsakomybe už tarptautinės teisės pažeidimus ir karo nusikaltimus reglamentuojančiomis nuostatomis.Atsižvelgdamas į skaitytojų, kuriems ši knyga skiriama, kontingentą bei naudodamasis užsienio specialistų rekomendacijomis, autorius pabandė išskirti ginkluotųjų pajėgų vadų (viršininkų) pareigas, akcentuoti tuos momentus, į kuriuos būtina atsižvelgti kovinių operacijų metu priimant svarbius sprendimus, duodant užduotis pavaldiniams ir atliekant jų vykdymo kontrolę, nes visa tai turi būti daroma griežtai laikantis tarptautinės…
Istorinės atminties diskurso prielaidos ir prieštaravimai
Straipsnių rinkinyje nagrinėjamos teorinės ir metodologinės valstybės istorijos politikos formavimo problemos. Sparčiai globalėjančio pasaulio sąlygomis ir vykstant regioninės integracijos procesams tradicinė valstybių istorijos politika susiduria su naujais iššūkiais. Šioje knygoje aktualios valstybės istorijos politikos problemos nagrinėjamos dviem pagrindiniais aspektais. Pirma, siekiama atskleisti gelmines pomodernaus istorinio pasakojimo sąsajas su šių dienu valstybes istorijos politika. Antra, mėginama aptarti ir įvertinti dabartinio Lietuvos istorinio diskurso būklę analizuojant, koks piliečių valstybinės savimonės pobūdis ir turinys randasi kaip Lietuvos viešajame ir edukaciniame diskurse vyraujančių istoriografijos tradicijų sąveikos rezultatas.Prekinis ženklas: Vilniaus universitetas
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (2012-08-01)
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas su pakeitimais ir papildymais iki 2012 m. rugpjūčio 1 d.Prekinis ženklas: Eugrimas
Civilinis procesas: teorija ir praktika. III tomas
Išėjo leidinio „Civilinis procesas: teorija ir praktika“ tęsinys – III tomas. Šio leidinio I tomas skaitytojus pasiekė 2005 m. pabaigoje, II tomas – 2006 m. pavasarį. Autorių sumanymas – parengti visapusišką civilinio proceso teisės disciplinos teorijos ir praktikos vadovą. Aptariant teorines tam tikro teisinio reiškinio nuostatas, gausiai cituojama ir analizuojama teismų praktika, pateikiama apibendrinančių išvadų, neretai polemizuojama su kitais teisės mokslininkais ir praktikais. Analizuojama naujausia specialioji literatūra ir su ja susijusi teismų jurisprudencija. Likusias penkias civilinio proceso teisės programos ypatingosios dalies temas ketinama aptarti kitais metais išeisiančiame IV – paskutiniame – tome.Leidinyje yra aktualios norminės, specialiosios ir praktinės literatūros sąrašas, lotyniškų terminų ir posakių žodynėlis, cituotų 2002 m. CPK straipsnių…
Lietuvos istorijos metraštis 2013 (1)
Metraštyje skelbiami svarbiausi 2013 metų pirmojo pusmečio Lietuvos istorikų darbai, istorijos šaltinių publikacijos, naujausių istorijos knygų recenzijos, anotacijos bei aptariamos mokslinės konferencijos.Prekinis ženklas: Lietuvos istorijos instituto leidykla
Silpnos sveikatos vaikų fizinis ugdymas
Knygoje aptariama kūno kultūra kaip darnios, visavertės, kūrybingos asmenybės ugdymo priemonė, kaip sveikatos ugdymas pedagoginėmis priemonėmis, kaip neabejotinas fizinės ir psichosocialinės sveikatos stiprinimo veiksnys, pabrėžiama jos svarba ugdant sveiką, stiprų žmogų.Prekinis ženklas: Klaipėdos universiteto leidykla
Rašytojų mūzos. Meilė, įkvėpimas, kūryba
Ši knyga apie rašytojus, kurie, vedami romantiškos ir geidulingos, platoniškos ir aistringos, ištikimos ir tragiškos, aklos ir atsidavusios, egoistinės ir pasiaukojamos, nelaimingos ir tvirtos meilės, klupo, kėlėsi ir kūrė.Literatūros istorijos tyrėja Elena Baliutavičiūtė, daugiau nei 40 metų renkanti medžiagą apie pasaulinio garso rašytojų gyvenimą, pasakoja apie tai, be ko daugelis garsių knygų nebūtų atsiradusios: apie kurti įkvėpusias mūzas. Didžiųjų literatūros kūrinių gimimą dažnai lemia ne vien rašytojo talentas; kūrėjas turi būti dėkingas žmonėms, paskatinusiems rašyti. Dažnai postūmis būna paties autoriaus išgyvenimai – o ar gali būti stipresnis išgyvenimas nei meilė? Taigi greta žymių rašytojų neretai galime įžvelgti arba nuspėti mūzas – moteris ir vyrus, suteikusius kūrybinį impulsą, privertusius kentėti arba tiesiog…
Apie vertimą
Biblinis Babelio mitas niekada nepaliko žmonijos ramybėje: kodėl gi pasaulyje yra ne viena kalba ir – juo labiau – kodėl yra šitiek kalbų? Knygelėje darniai sugulę straipsniai siūlo iš pažiūros paprastą sprendimą: atsisakyti vertėjui tokios brangios tobulybės idėjos ir tiesiog versti, kitaip tariant, daryti tai, ką žmonės – pirkliai, keliautojai, ambasadoriai, šnipai – darė jau ne vieną tūkstantmetį. Kultūra gyvuoja tik bendraudama su kitomis kultūromis. Tol, kol be paliovos verčiami ir perverčiami didieji pasaulio kūriniai. Įmanoma versti kitaip, nepuoselėjant vilties užpildyti spragą tarp atitikimo ir visiškos tapatybės. Tai ir yra kalbinis svetingumas, kai malonumą apsistoti kitoje kalboje atsveria malonumas svetimšalio kalbą priimti pas save – savo namuose.Prekinis ženklas: Aidai
Erotas ir revoliucija. H. Marcuse’s psichoanalitinė žmogaus išlaisvinimo vizija. Mokslinė studija
Mokslinėje studijoje nagrinėjama iškilaus „kritinės teorijos“ atstovo Marcuse’s veikaluose plėtota individo pavergimo formų šiuolaikinėje visuomenėje analizė ir juose propaguota psichoanalitinė išlaisvinančios revoliucijos vizija. Ji buvo kuriama mėginant iš naujos metafizinės, sociologinės ir istorinės perspektyvos naujai interpretuoti pamatinius S. Freudo teiginius apie žmogaus prigimtį ir jo psichinio gyvenimo raidą. Siekdamas teoriškai pagrįsti individo išlaisvinimo ir nerepresyvios visuomenės galimybę, H. Marcuse rėmėsi psichoanalizės ir marksizmo idėjomis. Tačiau jo pastangos derinti šias idėjas nedavė tikėtinų rezultatų. Šio socialinio teoretiko plėtota psichoanalitinė šiuolaikinio individo revoliucinio išsilaisvinimo samprata yra nenuosekli ir vidujai prieštaringa. Ji geriausiu atveju patvirtina visoje civilizacijos istorijoje mąstytojo įžvelgiamą nuolatos atsikuriančią žmogaus laisvinimosi ir pasivergimo dialektiką. Galimybė ją paneigti Marcuce’s veikaluose nepagrindžiama…
Opera linguistica Lithuanica 8. Naujųjų skolinių atitikmenys: struktūra ir vartosena
Disertacijos pagrindu parengtoje monografijoje įvairiais aspektais aptariami 1991-2001 metais bendrojoje lietuvių kalbos vartosenoje funkcionavę ar (ir) tokiai vartosenai teikti naujųjų skolinių atitikmenys. Pristatoma išsami leksikos gryninimo istorija, sudaranti sąlygas geriau suvokti dabartinę skolinių keitimo lietuviškais atitikmenimis situaciją, įvertinti atitikmenų paieškos šaltinius. Nagrinėjama naujųjų skolinių atitikmenų struktūra, atliekama lyginamoji naujųjų skolinių ir jų atitikmenų struktūros analizė. Tiriama rašytinė ir sakytinė naujųjų skolinių atitikmenų vartosena, aprašomi jos polinkiai, aptariama naujųjų skolinių ir jų atitikmenų konkurencija, svarstomi leksikos variantų atranką lemiantys veiksniai. Taip pat tiriamos kalbos vartotojų nuostatos naujųjų skolinių norminimo ir konkrečių jų atitikmenų atžvilgiu.Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas