Viename tamsiame Romos antikvariate smuikininkė Džulija Ansdel atsitiktinai užtinka įdomų muzikos kūrinį. Kupiną aistros, kančios ir šiurpinančio grožio valsą ji pasiryžta pristatyti pasauliui. Tačiau kai tik strykas paliečia stygas, išjudinama kažin kas keista, — Džulijos pasauliui kyla grėsmė. Muzika kažkaip nenuspėjamai ir baisiai veikia jos dukrelę. Įsitikinusi, kad hipnotizuojantys valso garsai skleidžia piktus kerus, moteris leidžiasi ieškoti jį sukūrusio žmogaus ir išsiaiškinti, kas už viso to slypi.Paieškos Džuliją atveda į Veneciją, kur ji atidengia niūrią kelių dešimtmečių senumo paslaptį, susijusią su pavojingai įtakinga šeima. Ir šitie žmonės tikrai nesustos — bet kokia kaina sieks sutrukdyti į dienos šviesą iškelti šiurpią tiesą.Prekinis ženklas: Jotema

Kiekvienam pasiunčiamam į kalėjimą žmogui tenka kaltasis, liekantis laisvėje. Pastarasis žino, kad policija ir prokurorai pričiupo ne tą žmogų, bet jam tai nerūpi. Paprasčiausiai stebisi savo sėkme. Slenka laikas, ir jisai suvokia, kad klaida nebus atitaisyta: valdžios organai tiki savo byla ir yra pasiryžę pasiekti apkaltinamąjį nuosprendį. Jis net gali stebėti neteisingai apkaltinto jo padarytu nusikaltimu žmogaus teismo procesą. Ir jam palengvėja, kai skelbiamas verdiktas – kaltas. Jis juokiasi, kai policija ir prokurorai sveikina vienas kitą. Ir lieka abejingas nekaltam asmeniui, kuris bus įkalintas ilgiems metams ar net nubaustas mirtimi…AtsiliepimaiJohnas Grishamas – nuostabus pasakotojas, apdorojantis skaitytojus panašiai kaip geras gynybos advokatas – prisiekusiuosius.* Philadelphia InquirerTeisė savo esme sukuria dramą, ir naujasis Grishamas,…

Jau klasika tapę Mario Puzo romanai apie paslaptingą organizuoto nusikalstamumo pasaulį sukėlė neregėto susidomėjimo bangą mafija. Baigiamąją „Krikštatėvio“ dalį apie garsiąją Korleonių šeimą sukūrė Markas Winegardneris. „Krikštatėvio keršte“ veiksmas perkeliamas į didžiausią sceną – ten, kur organizuotas nusikalstamumas susikerta su nacionaline politika.Prekinis ženklas: Alma littera

Kai randamas žiauriai nužudytas žavus ir jaunas vienos mokyklos mokytojas, visų žvilgsniai nukrypsta į dvi jo mokines – paaugles Popę Karlail ir Seriną Gorindž. Visi įsitikinę, kad iš pažiūros nepriekaištingą reputaciją turintis pedagogas ir pavyzdingas šeimos vyras tapo jį aistringai įsimylėjusių ir viena kitai pavyduliaujančių moksleivių auka.Žiniasklaidoje pasirodžius vien tik maudymosi kostiumėliais vilkinčių ir paplūdimyje ledus valgančių Popės ir Serinos nuotraukai, merginoms iškart prilimpa Ledų Mergaičių pravardė. Niekas neabejoja jųdviejų kalte, bet nuteisiama ir įkalinama tik viena, Popė, o Serina, kaip visi mano, geriausia jos draugė, paleidžiama.Ir štai po aštuoniolikos metų Popė išeina į laisvę. Visų niekinama jauna moteris tetrokšta vieno – prikelti praeitį ir išsiaiškinti, kas iš tikrųjų įvyko…

 „Mes esame nesustabdomi, daug viršesni už jus, matantys neteisybę ten, kur jūs nepastebite, gebantys demaskuoti pabaisas ir žudyti jas vardan žaidynių – taip, kaip jūs negalite.“Jei stebėdami 2012-ųjų metų Londono olimpinių žaidynių atidarymą būtumėte išvydę tai, ką matė šios istorijos herojai, reginio nepamirštumėte visą gyvenimą – vienas garsiausių pasaulyje lengvaatlečių krenta ant žemės, pasigirsta kraują stingdantį Pano fleitos melodija, o milžiniškose švieslentėse nušvinta užrašas „Olimpinė gėda atskleista!“Meistriškai pindamas siužeto vingius, visame pasaulyje žinomas detektyvų rašytojas Džeimsas Petersonas drauge su Marku Salivanu pasakoja apie šaltakraujo keršytojo, vadinančio save Kronupastangas grąžinti šiuolaikinėms olimpinėms žaidynėms buvusią antikinę šlovę.„Už visus tikrus olimpiečius, – prisiekiu aš. – Šis aukojimo aktas žymi šiuolaikinių žaidynių pabaigos pradžią.“Prekinis…

Žurnalistė Elena savo pašto dėžutėje randa dingusio berniuko nuotrauką su antrašte ”Gal matėte šį vaiką?” Moteris negali patikėti savo akimis – vaikas nuotraukoje ir jos įsūnis Vilis panašūs lyg du vandens lašai… Ieškomas berniukas – Majamyje gyvenęs Timotis Breivermanas. Elena nusprendžia išsiaiškinti kodėl Timotis ir Vilis yra tokie panašūs. Galbūt Vilis turi btolį, apie kurį moteris tiek metų nieko nežinojo? Norėdama atskleisti tiesą, Elena paskambina įsivaikinti Vilį padėjusiai advokatei Karenai ir sužino, kad iš karto po berniuko įvaikinimo bylos moteris nusižudė… Lieka tik viena viltis – pačiai keliauti į Majamį ir surasti biologinę berniuko motiną.Prekinis ženklas: Metodika

„Komisaras vardu Salvas Montalbanas buvo kilęs iš Katanijos ir jei norėdavo ką nors išsiaiškinti, išsiaiškindavo.“ Montalbanui išsiaiškinti – tai pasinerti į veiksmo aplinką, užuosti, įsižiūrėti, ir tai visai kas kita nei deduktyviai paaiškinti, kaip daro pėdsekiai teismo ekspertai. Bet tai ir ne užjausti ar suprasti, kaip elgtųsi kiti detektyvai filantropai. Anaiptol. Vigatos komisaras garsėja savo lakonišku sarkazmu, o aiškintis nusikaltėlio motyvus jam nemaloniausia tyrimo dalis. „Ši dalis man bjauriausia, nes turiu nusigręžti nuo faktų ir pasinerti į žmogaus mintis – viską, apie ką jis mąsto. Rašytojui tai nebūtų sudėtinga, bet aš tik paprastas knygų, kurias laikau geromis, skaitytojas.“ Taigi apie supratingumo rodymą žudikui negali būti nė kalbos. Smuiko balsas – istorija…

Niekada nemanyk, jog tavęs nestebiu…Braitonas, ”Metropolio” viešbutis. Po svaigaus naujųjų metų pokylio žiauriai išprievartaujama į savo kambarį grįžtanti moteris. Praėjus savaitei, užpuolama kita. Nusikaltėlis pasisavina abiejų aukų batus.Vyresnysis detektyvas gana greitai suvokia, kad nauji incidentai stebėtinai panašūs į 1997-aisiais mieste įvykdytus neišaiškintus nusikaltimus. Batžmogiu pramintas prievartautojas, kaip manoma, spėjo išžaginti keturias moteris, prieš nužudydamas penktąją auką ir dingdamas. Čia nagus prikišo mėgdžiotojas ar grįžo Batžmogis?Prekinis ženklas: Jotema

Tiesos žinojimas gali būti mirties nuosprendis. Evening Post reporterei Anikai Bengtzon teko patirti šiurpių momentų žurnalistės karjeroje, o dabar duota nuobodi užduotis aprašyti Nobelio premijos teikimo pobūvį. Vis dėlto vakaras baigiasi taip, kaip ji visai nesitikėjo: šokdama susiduria su bėgančios žudikės žvilgsniu ir po akimirkos pamato, kaip susmunka šios auka – Nobelio komiteto pirmininkė Karolina fon Bering. Pirma mintis – skambinti į redakciją, tačiau elitinio vakarėlio apsauga nesnaudžia, visi dalyviai operatyviai apklausiami ir turi pažadėti viešai neskelbti jokios informacijos. Netekusi teisės parašyti straipsnį, žurnalistė priversta imti mokamų atostogų. Prie ir taip nelengvos kasdienybės prisideda problemos šeimoje. Vienintelė viltis nepanirti į depresiją – pamėginti pačiai išsiaiškinti, kodėl buvo pasamdyta Kate vadinama amerikiečių…