Ši kompaktinė plokštelė skirta vaikams, jaunimui, mokytojams, folkloro mėgėjams, ansamblių vadovams, norintiems praturtinti pavasario-vasaros švenčių tradicijas įvairiomis piemenų dainelėmis, instrumentinėmis melodijomis, javų lankymo ir kupolinių dainomis bei sutartinėmis. Kartu su knyga „Kupole rože“ išleista 2003 m. kompaktinę plokštelę įrašė Sekminių ir Rasas švęsti mėgstantys, smagiai dainuojantys ir muzikuojantys Lietuvos vaikų ir suaugusiųjų folkloro ansambliai bei solistai.Prekinis ženklas: Lietuvos liaudies kultūros centras

Šiame leidinyje aprašytos lietuvių kalendorinės ir šeimos šventės, aptariant tradicinių papročių kilmę ir prasmę, atskleidžiant jų sąsajas su senąja baltų mitologija. Šventės pateikiamos einant metų ratu, nes pagrindinė mūsų liaudies kultūros ypatybė – jos glaudus ryšys su tėviškės gamtos reiškiniais. Žinoti tautos tradicijas būtina: jomis ugdomas tautiškumas ir pilietiškumas.Prekinis ženklas: Žara

Rinkinio „Pamarių sakmės“ medžiagą sudaro sakytinė tautosaka ir tikėjimai, užfiksuoti Lietuvos ir dab. Kaliningrado srities Kuršių marių pakrantės žvejų kaimuose, paskelbti ankstesniuose rinkiniuose bei surinkti ekspedicijose (per 420 vienetų).  Rinkinio koncepcija grindžiama regioniniu principu, kuris leidžia išskirti būdingiausius bruožus ir lyginti su panašiais regionais prie Baltijos. Be to, išryškėja pamario tautosakos ypatybės, kurios skiria šį regioną nuo kontinentinės Lietuvos: žvejybos tematika ir žvejų gyvensenos ypatumai, atkuriamo kraštovaizdžio specifika, vandenų personažai, ypatingas dėmesys pomirtiniam gyvenimui, siužetų ir jų elementų interferencija (baltų: ne baltų bei baltų etninių grupių tarpusavyje). Tekstų gyvavimą keliomis kalbomis vienu metu lėmė etninis ir kultūrinis gyventojų sumišimas, daugiakalbystė. Po Antrojo pasaulinio karo išsisklaidžius bendruomenėms ir nutrūkus perimamumui, kiekvienas…

Latvių autoriaus Valdžio Celmo knygoje baltų ornamento pasaulis netelpa vien etnologijos, mitologijos, archeologijos ir kitų mokslų rėmuose. Pabrėžiamos ornamento archajiškumo, mitologiškumo ir drauge inspiratyvumo savybės. V. Celmo knyga apima ne tik latvių, bet ir platesnį, visų baltų kultūros arealą, ornamento duomenis, pateikia nemažai informacijos ir apie lietuvių ornamentus, interpretuoja jų simboliką. Hipotetiškai atskleidžiamos baltų ornamento sąsajos, apmąstoma jo genezė, kilmė. Knyga skirta itin plačiai skaitytojų auditorijai – ne tik etninės kultūros puoselėtojams, mokslininkams, menininkams, bet ir visiems besidomintiems daile ir kultūra. Valdis Celmas (Valdis Celms, 1943) – dailininkas ir dizaineris, semiotikos tyrinėtojas, menotyros magistras. Straipsnių apie latvių raštų ženklus, kinetinio meno ir aplinkos dizaino problemas autorius. Latvių raštų struktūrą ir…

Tai šeštoji serijos ”Lietuvių kalbos tarmės mokyklai” mokomoji knyga su kompaktine plokštele. Joje aprašomos svarbiausios rytų aukštaičių kupiškėnų patarmės ypatybės, pateikiama tarminių pasakojimų, o kompaktinėje plokštelėje – autentiškų garso įrašų. Knygoje yra įvairių klausimų ir užduočių, skirtų įgytoms žinioms įtvirtinti. Be to, skaitytojas susipažins ne tik su kupiškėnų patarmės kalbos ypatybėmis, bet ir su šio krašto istorija ir kultūra. Prekinis ženklas: Lietuvių kalbos institutas

Mįslių pavidalu šioje knygoje sudėta laiko patikrinta praeities senolių išmintis, kuri praturtins kiekvieno skaitytojo laisvalaikį.Prekinis ženklas: Liberum Artis

Knygoje – Kietaviškių, Semeliškių ir Žiežmarių apylinkėse  kunigo T.Brazio užrašytos dainos. Be to, pateikiama amžininkų atsiminimų apie pamatus atgimstančios Lietuvos kultūrai klojusį kunigą, vaizdingai perteikiama XX a. pradžios atmosfera.T.Brazys yra pirmųjų lietuviškų muzikos vadovėlių autorius. Greta savo užrašytų liaudies dainų jis paliko originalių sakralinės muzikos veikalų bei liaudies dainų išdailų.Knygoje sukauptos T.Brazio užrašytos senosios melodijos bei gražiausi liaudies poezijos pavyzdžiai taps neįkainojamu dainų šaltiniu liaudies kūrybos puoselėtojams. Knygą sudarė, tomo tekstus klasifikavo, parengė ir redagavo, paaiškinimus parašė Kostas Aleksynas. Melodijas redagavo, įvadą ir reziumė parašė Živilė Ramoškaitė.„Tautinių dainų” tritomio medžiaga bus suskirstyta geografiniu principu. Antrąjį tomą sudarys Merkinės apylinkėje, trečiąjį – Varėnos ir Alytaus apylinkėse bei atokesnėse Lietuvos vietovėse užrašytos…

Šis filmas pristato įvairias liaudies meno šakas, kurios buvo svarbios tradicinėje kaimo bendruomenėje. Apie savo amato ypatumus, technologijas, reikalavimus, keliamus vertingam dirbiniui pasakoja Lietuvoje gerai žinomi meistrai.Prekinis ženklas: Lietuvos liaudies kultūros centras

Publikacijoje apibendrinami prieš 12 metų autoriaus pradėtų sistemingų tyrinėjimų rezultatai  Nustatomi iki šiol Lietuvoje mažai žinomi gausių verstinių giesmių ryšiai su vokiškais originalais ir ja.is remiantis įrodoma, kad oficialių lietuviškų giesmynų rengėjai pirmiausia atsižvelgdavo į vietinius oficialius leidinius vokiečių kalba. Aptariama oficialių Mažosios Lietuvos giesmynų istorija nuo Martyno Mažvydo Gesmių Chriksczoniskų (1566–1570 m.) iki Frydricho Kuršaičio trečiosios dalies (1857 m.), 7-ame skyriuje nagrinėjami XIX a. giesmynai valdiškoms institucijoms (Giesmjų bei maldų knyga karališkojo Prusų vaisko ir giesmynai mokykloms), 8-ame – keli neoficialūs XIX a. giesmynai (tarp jų – pietistų „Psalmių knyga“ Wisókios naujos Giesmes arba Ewangēlißki Psalmai, atlikusi svarbų vaidmenį Mažosios Lietuvos visuomenėje). Plačiai atsižvelgiama į istorinį šių publikacijų kontekstą, išryškinant…

Šioje knygoje pateikiamos keturios, kartografine analize paremtos studijos. Tai pirmasis Lietuvos etnografinio regiono – Aukštaitijos šiuolaikiniams papročiams skirtas etnologinių tyrimų rinkinys, apimantis gimimo socialinio įteisinimo, jaunimo iniciacinius ir kalendorinius, vestuvių ir kasdienio gyvenimo papročius.Prekinis ženklas: Lietuvos istorijos instituto leidykla