Remdamasi įvairiais šaltiniais, autorė aprašo būdus, kaip senovės lietuviai garbino medžius, kokią jiems skyrė vietą religiniame ir visuomeniniame gyvenime. Nepamirštos ir kitos tautos – pateikta pavyzdžių apie jų garbinimo būdus.Prekinis ženklas: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras

Knygelėje, remiantis archeologijos, etnografijos, tautosakos bei lingvistikos duomenimis, atkuriamas visatos modelis, pasakojama apie tai, kaip lietuviai aiškino Visatos, kai kurių dangaus šviesulių kilmę, kaip pagal dangaus šviesulius nustatydavo laiką, pasaulio šalis, oro pasikeitimus bei darbų pradžią, kaip juos garbino, kaip visatos, Saulės, Mėnulio, žvaigždžių ir kitų dangaus kūnų simboliais, juos jungdami su augaliniais motyvais, puošė statinius, baldus, darbo įrankius ir kt.Prekinis ženklas: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras

Straipsnių rinkinyje apie Lietuvos romų praeitį ir dabartį analizuojami probleminiai švietimo bei kultūros aspektai, pateikiama dainų su tekstais, naudingų adresų.Prekinis ženklas: Garnelis

Kultūros sąsajų su migracija problema XX a. pabaigoje tapo aktualiausia etninių, politinių ir socialinių santykių, naujų technologijų plitimo pasekmių, sveikatingumo, moterų buities tyrimų kryptimi. Šioje knygoje daugiausia dėmesio skiriama migracijos procesams, apėmusiems visas pasaulio šalis ir sukūrusiems terpę plėtotis naujoms kultūros formoms, ir jų padariniams. Knyga parašyta lietuvių, anglų ir rusų kalbomis.Prekinis ženklas: Versus aureus

Rinkinio „Lietuvos sentikių folkloras“ trečiame tome skelbiamos liaudies religinės giesmės, senovinės baladės, istorinės ir kareivių dainos, apeiginės ir neapeiginės lyrinės dainos, trumpos dainelės, vaikams skirti folkloro kūriniai, užrašyti iš rusų sentikių Lietuvoje. Nemažai poetinių tekstų ir dauguma melodijų skelbiama pirmą kartą. Įvadiniuose straipsniuose ir tekstų paaiškinimuose apibūdinami svarbiausi žodinio ir muzikinio folkloro ypatumai, dainų repertuaras, skelbiamų kūrinių poetinės kalbos ir leksikos specifika. Leidinys skiriamas liaudies tradicinės kultūros tyrinėtojams, mokytojams, studentams, vidurinių mokyklų aukštesniųjų klasių moksleiviams, visiems liaudies poezijos mėgėjams. Эта книга является третьей, заключительной частью антологического сборника «Фоль- клор старообрядцев Литвы»; в ней представлены лучшие образцы народных песен раз- ных жанров, частушки, детский фольклор. В двух предыдущих томах (т. I:…

Recenzuojamas folkloristikos žurnalas, leidžiamas du kartus per metus nuo 19365 m.ISSN 1392-2831Prekinis ženklas: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Šiame  leidinyje  spausdinami  trys  naujausi kūrybiniai  darbai. „Pradėtinis“ – skirtas koncerto pradžiai. Jis sukurtas remiantis liaudyje gyvavusių apeiginių šokių medžiaga. Šokio „Gudo dūda“ pagrindas – liaudyje gyvavęs folklorinis šokis. „Rinktinis tancius“ sukurtas liaudies pasilinksminimuose šoktų „Pintuvinio“, „Kepurinio“ ir „Skruzdėlės“ šokių motyvais.  Visi  šokiai  nesudėtingi  ir  tinka  jaunimo  šokių  grupėms.Prekinis ženklas: Klaipėdos universiteto leidykla

Šiame mokslinių studijų rinkinyje nagrinėjamos dvi esminės šių laikų humanistikos problemos – tapatybės ir daugiakultūriškumo klausimai.Prekinis ženklas: Edukologija

Mediniai mažosios liaudies architektūros paminklai: kryžiai, koplytstulpiai, stogastulpiai, koplytėlės – turi labai senas ištakas. Tačiau apie jų kilmę trūksta informacijos. Didžioji dalis paminklų priskiriami XIX amžiui, nes senesnių beveik nėra išlikę. Istoriografinė analizė bei rašytiniai šaltiniai, teikiantys informacijos apie kryždirbystės kilmę, gana prieštaringi, nes atspindi skirtingas, viena kitai prieštaraujančias istorijas. Pirmoji mažosios liaudies architektūros paminklų statymo paprotį sieja su senuoju baltų tikėjimu. Pagal antr̀ą teoriją, kryždirbystės kilmė tapatinama su krikščionybės įvedimu Lietuvoje.Šis leidinys parengtas ekspedicijų metu sukauptų medinių mažosios architektūros objektų nuotraukų ir aprašymų pagrindu. Leidinio kataloge pateikiama iki šių dienų išlikusios Joniškio krašto medinės mažosios architektūros mozaika – užfiksuoti XIX a. pabaigos – XX a. paskutinio dešimtmečio objektai.Prekinis ženklas:…

Leidinys yra to paties autoriaus Lietuvių etnologijos bibliografijos, išleistos 2001 m., tęsinys, apimantis 1997–2002 m. Jame pateikta knygų, moksliniuose ir kituose periodiniuose leidiniuose skelbtų straipsnių apie lietuvių etninę kultūrą bibliografija. Ji apima darbus, spausdintus lietuvių, lenkų, rusų, ukrainiečių, vokiečių ir kitomis kalbomis.Bibliografuota 2003 pozicijos, jų klasifikacija – teminė.Prekinis ženklas: Lietuvos istorijos instituto leidykla