Šiame veikale G. W. F. Hėgelis pagal panlogistinės sistemos modelį išdėsto savo socialinę, t. y. teisės, moralės, dorovės, visuomenės bei valstybės teoriją. Skiriama besidomintiems filosofija ir teise.„Teisės filosofijos apmatai“ laikomi paskutiniu paties vokiečių filosofijos klasiko G. W. F. Hėgelio (1770-1831) parašytu veikalu.Prekinis ženklas: Mintis

”Arūnas Sverdiolas šiuo metu yra iškiliausias Lietuvos kultūros filosofijos atstovas, tyrinėjantis ne tik ryškiausių lietuvių kultūros filosofų pažiūras, bet ir bendrąsias kultūros filosofijos problemas. Į jo akiratį nuolat patenka ir konkretūs Lieutvos kultūros fenomenai. Tokio išsamaus kultūros filosofijos veikalo dar nesame turėję. Sverdiolo kalba paprasta, gyva ir graži: net sudėtingiausias hermeneutines mįsles jis sugeba įminti grakščiu ir vaizdingu stiliumi, tad jo raštus gali maloniai skaityti ne tik vadinamieji ”specialistai”, bet ir kur kas platesnė publika.” Prof. Arvydas Šliogeris ”Tarp triukšmingų tautiškumo, tapatybės ir savitumo poieškių pasirodo blaivus, išsamus ir pamokantis Arūno Sverdiolo veikalas apie galudų lietuvių filosofijos sąlytį su kultūra.Nors veikalas yra istoriškas, jis esmiškas dabarties Lietuvai. Autorius sugebėjo nustatyti…

The authors grounded the text in three disciplines: philosophy, sociology, and communications.Prekinis ženklas: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras

Fenomenologinė filosofija ir jos šešėlis – labai kompetentingai ir kūrybiškai parašyta fenomenologinės filosofijos apybraiža, beveik nereikalaujanti iš skaitytojo specialių žinių, o tiktai dėmesio ir susikaupimo. Ji puikiai pritaikyta lietuvių skaitytojams, bus labai naudinga besigilinantiems į dabartinę filosofiją ar tiesiog ja besidomintiems visų humanitarinių mokslų studentams.  Prof. dr. Arūnas Sverdiolas Knyga pateikia fenomenologijos kilmės ir principų išaiškinimą, o kartu papildo naujausia fenomenologine mintimi, – tomis diskusijomis, kurios svarbios šiuolaikinei fenomenologijai. Nors atrodytų, kad pristatomos diskusijos taip pat nėra naujos – pvz., diskusijos su dekonstrukcija, struktūralizmu, postmoderniąja filosofija, – tačiau tai virsta svarbiu įnašu ir parodymu, ne tik kaip fenomenologija yra kritikuojama, bet kaip į kritiką atsakoma kritika, apnuoginančia „priešininkų“ prielaidas ir parodančia fenomenologijos pagrindų tvirtumą.…

Senovės graikų filosofo Aristotelio (384–322 m. pr. Kr.) „Politika“ – pats svarbiausias politikos mokslo veikalas visoje antikos epochoje, padaręs didžiulę įtaką vėlesnių epochų politikos mokslui. Veikalą sudaro aštuonios knygos, kuriose aptariamos penkios temos: ekonomika, geriausias valdymo būdas, bendroji polio teorija, realiai egzistavusių valstybių tipai ir ideali valstybė.Prekinis ženklas: Margi raštai

Tai knyga apie tikėjimą plačiąja prasme ir konkrečiai apie krikščionybę, apie Vakarų civilizacijos moralinių vertybių sistemą: šiandieninė moralė esanti tikrosios, kilniosios moralės inversija. Bene svarbiausia mintis, kad būtent iš krikščionybės reikėtų kildinti šiuolaikiniame pasaulyje išsikerojusį nihilizmą. Pirmasis šio veikalo vertimas į lietuvių kalbą.Prekinis ženklas: Apostrofa

Knygoje analizuojama šiuolaikinio urbanizuoto žmogaus savimonė įvairiais pjūviais – istoriniu, sociologiniu, filosofiniu ir kitais. Knygoje analizuojama šiuolaikinio urbanizuoto žmogaus savimonė įvairiais pjūviais – istoriniu, socialoginiu, filosofiniu ir kitais. „Šiuolaikinis žmogus nesiliauja interpretavęs savo praeitį… Ji niekada nepraeina visiškai, ji tebėra dabartyje; pasaulis turėtų būti – jis bus! – laisvas prigimties būvis; jis buvo ir tebėra įstatymas, priešingas prigimčiai“.Prekinis ženklas: Margi raštai

Romos imperatoriaus Marko Aurelijaus (121 – 180 m. po Kr.) filosofiniai užrašai, kurie buvo rasti po jo mirties ir paskelbti atskira knyga, pavadinta “Sau pačiam”. Juose autorius kalba apie žmogaus padėtį pasaulyje, bando išsiaiškinti žmogaus ir pasaulio vienovės galimybę. Markas Aurelijus – imperatorius ir filosofas, mąstantis, ieškantis ir bandantis suprasti žmogus. Pažinti save. Nebijoti savęs klausti. Nebijoti sau pasakyti tiesos. Tai niekad ir niekam nebuvo lengva. Bet ar kada buvo lengva gyventi? “Mūsų gyvenimas – tai kova ir klaidžiojimas svetimame krašte”, – sako Markas Aurelijus. Tam, kas nori pažinti save, kad nebijotų gyventi, jis gali būti geras mokytojas.Prekinis ženklas: Alma littera

John Dewey – tai garsus Amerikos filosofas, psichologas ir švietimo reformuotojas, kurio mintys ir idėjos turi lemiamos įtakos tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose, tiek ir visame pasaulyje. Tai vienas iš filosofinės pragmatizmo mokyklos įkūrėjų ir pagrindinis XX amžiaus pirmos pusės pažangaus judėjimo JAV mokykliniame ugdyme atstovas. Knygoje „Demokratija ir ugdymas“ atskleidžiamas švietimo vaidmuo visuomenėje filosofinės antropologijos požiūriu, nagrinėjamos demokratinėje visuomenėje gyvuojančios idėjos, galinčios padėti spręsti mūsų švietimo sistemos problemas. Aptariami konstruktyvūs visuomenės ugdymo tikslai ir metodai, gilinamasi į pažinimo ir moralės teorijas. Šios teorijos susiformavo praeityje, susiklosčius tam tikroms visuomeninėms aplinkybėms, todėl neretai trukdo teisingai suvokti demokratijos esmę. John Dewey demokratijos raidą sieja su eksperimentiniais mokslo metodais, biologijos mokslo evoliucijos idėjomis…

Filosofijos įvado kurso seminarų užduotys yra paremtos probleminio filosofijos dėstymo modeliu. Čia pateikti tekstai reprezentuoja kurią nors vieną iš pamatinių filosofijos problemų. Į šią metodinę priemonę norima, kad būtų žvelgiama ne į kaip sistemą, bet kaip į fragmentus, kuriuos galima naudoti dėstant ir (ar) studijuojant. Šios užduotys yra skirtos tiems seminarų modeliams, kuriuose orientuojamasi į vieno konkretaus teksto nuodugnią analizę. Prekinis ženklas: Vilniaus universiteto leidykla