Rinktinėje pirmą kartą lietuvių kalba spausdinami viduramžių scholastinės filosofijos klasiko Tomo Akviniečio (1225–1274) reikšmingiausi filosofiniai traktatai: „Apie esinį ir esmę“, „Apie pasaulio amžinumą“, „Apie valdžią“, „Apie ateities spëjimą“, „Apie angelus, arba apie atskirtąsias substancijas“, „Apie pirkimą ir pardavimą kreditan“ ir ištrauka iš „Teologijos santraukos“. Šie veikalai labai paveikė viduramžių filosofijos, etikos, politinės ir ekonominės minties sklaidą bei pasiūlė įtikinamus argumentus naujoviškai pagrįsti krikščioniškąją pasaulėžiūrą. Jie kėlė ir iki šiolei kelia amžinas diskusijas naujųjų amžių ir modernioje filosofijoje, žavi savo skaidria logiška mintimi ir imlia žodine išraiška. Remdamasis Aristoteliu Tomas pagilino aristoteliškąją metafiziką, naujomis idëjomis praturtino substancijos teoriją.Prekinis ženklas: Margi raštai

Monografija skirta dviem pagrindinėms naujųjų amžių etikos kryptims – empiristinei ir racionalistinei – analizuoti. Šias etikas reprezentuojančių filosofų etinės idėjos nagrinėjamos jų socialinių ir politinių teorijų kontekste, parodomos naujųjų amžių filosofų pastangos atrasti tikrąją žmogaus prigimtį ir iš jos išplaukiantį deramo elgesio modelį, atskleidžiami tokios normatyvinės etikos prieiti teoriniai akligatviai, inspiravę vėlesnių epochų fi- losofinę ir etinę diskusiją.Prekinis ženklas: Edukologija

Lietuvos skaitytojams pateikiamas „Metzlerio filosofų žinynas“ Vokietijoje pirmąkart išleistas prieš dvidešimt metų ir jau yra išlaikęs laiko patikrinimą. Žinynas iš esmės yra enciklopedinis. Skaitytojas jame ras informacijos apie filosofus ir jų veikalus, filosofijos kryptis ir problemas. Tai – savotiškas Vakarų filosofijos kompendiumas. Veikale ne tik aptariamos filosofų personalijos, bet ir išryškinamos jų idėjos. Šio žinyno atramos taškas – patys filosofijos kūrėjai.Prekinis ženklas: Mintis

FILOSOFIJA NUSIVYLUSIEMS Jei iki šiol tikėjote, kad gyvenimas yra didžiausia vertybė, ir dabar jaučiatės nusivylę, ar tai reiškia, kad tuojau pat turite paleisti jį pigiausia kaina?GERUMO EKONOMIJA Gerumas ir meilė kaip nuostabiai gydančios žolelės ir jėgos žmonių tarpusavio santykiuose yra tokie brangūs radiniai, kad tiesiog norėtųsi palinkėti šiuos balzamus vartoti kiek galima ekonomiškiau; tačiau, deja, tai neįmanoma. Gerumo ekonomija – drąsiausia visų utopistų svajonė. VILKAS AVIES KAILIU Beveik kiekvienam politikui tam tikromis aplinkybėmis taip prireikia sąžiningo žmogaus, kad jis tarsi peralkęs vilkas laužiasi į avidę: ne tam, kad suėstų pasigriebtą aviną, o kad įlįstų į jo švelniavilnį kailį. MOKSLININKAI POLITIKAI Mokslininkams, tampantiems politikais, paprastai tenkas komiškas vaidmuo – būti švaria…

Kokią įtaką Nietzsche turėjo postmoderniajam diskursui? Ar yra galimas „vienintelis Nietzsche“? Ar vis dėlto yra tiek „Nietzsche’ių“, kiek sukūrė jo pasekėjai ir interpretatoriai. Knyga parašyta remiantis prielaida, kad postmodernusis diskursas daugiausia formavosi sekant heidegeriška Nietzsche’s interpretacija. Antra vertus, taip pat manoma, kad M. Heideggerio, G. Bataille’o, J. Derrida, M. Foucault, G. Deleuze’o, A. Nehamas’o, R. Rorty tekstuose sukurtieji „Nietzsche’s“ neredukuojami vienas į kitą. Jie kalba pirmiausia su juos sukūrusiu autoriumi ir apie šį autorių. Trečia vertus, knygoje suteikiamas žodis ir neonyčininkų kritikams J. Habermasui, W. Welschui bei šiuolaikiniams antinyčininkams prancūzų filosofijoje.Prekinis ženklas: Edukologija

Maištas užtikrina mūsų nepriklausomybę ir gebėjimą kurti, – sako psichoanalizė. Tačiau ar dar įmanoma maištauti? Ar dar kas gali maištauti? Prieš ką? Ir kaip? Ar dar įmanoma plėtoti ir mėgti kultūrą-maištą ”reginių” ar ”pramogų” kultūros akistatoje? Ne kaip nauja angažuotumo versija ar rojaus pažadas, o etimologine ir prustiška prasme maištas, atskleidimas, grįžtamumas, perkėlimas, yra praeities, atminties, jausmų atgaivinimas. Šis tiesioginis diskursas apie psichoanalizės galias ir ribotumą, Julios Kristevos dėstytas 1994-1995 m. Paryžiaus VII universitete, tyrinėja patirtį trijų XX a. rašytojų, kurie atskleidžia kultūros-maišto pažangą ir aklavietes: Aragonas per žodžio magiją ir politinę apgavystę; nepaklusnusis Sartre’as nenustodamas teigti, kad mes turime ”motyvą maištauti”; pagaliau Barthes’as – netikėtas šiame tekste, praktikuodamas rašymą…

Naujųjų laikų filosofija iškėlė problemą, jog gamtos mokslai turi aiškinti ir patį žmogų. Atskleisti žmoguje viešpataujančius gamtos dėsnius buvo vienas iš svarbiausių to meto mokslo ir filosofijos uždavinių. Tad garsaus to meto prancūzų mokslininko, filosofo ir ateisto Julien Offray de La Mettrie (1709–1751) teiginys, jog visatoje egzistuoja tik materiali substancija ir žmogus yra tobuliausia jo dalis – buvo laikmečio iškeltas uždavinys, sukūręs atitinkamas prielaidas jam spręsti. Garsiausiame savo veikale „Žmogus-mašina“ materializmo atstovas Julien Offray de La Mettrie (Žiuljenas Ofre de Lametri) neigė sielos ir kūno dualizmą, pristatė žmogaus, veikiančio kaip fizinis mechanizmas, metaforą.Kūrinyje dėstomos idėjos šių dienų filosofinės minties kontekste gali atrodyti pasenusios ar net naivios. Ir vis dėlto J. O. De…

Be pozicijos ir padėties, tirpdantis kiekvieną pastangą išlaikyti savo vienovę, palengvėle skęstantis, sapnuoju save lyg atsibudusį ir suvokiu beribį kosmoso plūdimą, plūstantį per tą sensualią žaizdą, kuri kadaise buvo mano pastovus aš. Suvokiu garsus, kvapus, lytėjimus, jausmus, besiliejančius į tą atvirą žaizdą – be manęs.   Prieš daugelį metų studentiškuose akademinės Baltų lankų stovyklos konspektuose pasižymėjau: „Algis Mickūnas – Husserlio anūkas svečiuose pas Budą.“ Pamenu, kaip mes, jaunieji semiotikai, filosofai ir literatūrologai, išauklėti pagal griežtas akademinės hierarchijos tradicijas, akis išpūtę žiūrėdavome į šį šokantį, beribį, kosminį, transatlantinį žmogų, tuo metu dar sunkiai suprasdami jo vingrią fenomenologinę kalbą, bet neišvengiamai užsikrėsdami jo asmenybės žavesiu ir, sakyčiau, ne tiek pačios verbalikos, kiek…

Šioje knygoje Klodas Levi-Strosas iš naujo pažvelgia į vieną ar kitą jį išgarsinusį tekstą, vėl sugrįždamas prie jam ramybės neduodančių temų, ypač – prie ryšio tarp „rasės“, istorijos ir kultūros. Be to, jis apmąsto naujų humanizmo formų galimybes besikeičiančiame pasaulyje. K. Levi-Strosas užduoda sau klausimą apie „Vakarų kultūrinio viešpatavimo pabaigą“, apie ryšį tarp kultūrinio reliatyvizmo ir moralinio vertinimo. Kai jis tiria pasauline tapusios kurios nors visuomenės problemą, taip pat paliečia ir ekonominius veiksnius, dirbtinio apvaisinimo klausimą, ryšius tarp mokslinio ir mitologinio mąstymo. Knygoje atskleidžiamas Klodo Levi-Stroso susirūpinimas dėl pagrindinių į XXI amžių žengiančio pasaulio problemų, kurios liečia įvairių „ideologinių sprogimų“ formų sąsajas bei integrizmų ateitį. Sulaukę pasaulinio pripažinimo, Klodo Levi-Stroso darbai…

Ši knyga tai pirmas bandymas Lietuvos visuomenei pristatyti konservatizmą kaip mąstymo ir veikimo stilių. Joje sutelkti Vakarų ir Lietuvos autorių darbai, atskleidžiantys: • konservatizmo įvairovę ir bendrus pagrindus • konservatizmo raidą • radikalaus politinio mąstymo problemas • konservatizmo perspektyvas mūsų šalyje • religijos vietą konservatizmo teorijoje ir praktikoje • vertybių reikšmę konservatyviai politikai Tarp knygos autorių: vakariečiai Alasdairas Macintyre’as, Rogeris Scrutonas, lanas Crowtheris, Irvingas Krištolas, bei lietuviai Vytautas Radžvilas, Alvydas Jokūbaitis, Virgis Valentinavičius, Vladimiras Laučius, Mantas AdomėnasPrekinis ženklas: Aidai