Filosofijos istorikas Pierre‘as Hadot šiandieniam akademinio filosofavimo nuobodulio išvargintam pasauliui primena, kad filosofija buvo ir, tiesą sakant, turėtų būti visai ne tai, ką jūs girdite universiteto auditorijose, radijo bangomis, skaitote knygose, matote televizijos ekrane ar užklydę į kokią puslapio Filosofija Lietuvoje anonsuojamą konferenciją. Šioje knygoje antikos filosofai vaizduojami ne vien kaip pasaulio pagrindų ieškotojai, dangiškų sferų muzikos klausytojai, Achilo ir vėžlio lenktynių stebėtojai ar bėgliai iš Olos. Hadot tvirtina, jog pirmiausiai filosofas – tai tam tikrą gyvenimo būdą pasirinkęs asmuo, kurio pirmasis tikslas yra tobulinti save, artinantis prie tam tikro, ne visuomet tiksliai apibrėžto ar su visomis smulkmenomis įsivaizduojamo išminčiaus idealo. Filosofas yra tas, kuris pasirenka gyvenimą pašvęstą savo paties…

Slovėnų filosofas ir kultūros kritikas Slavojus Žižekas, vienų laikomas „pavojingiausiu pasaulio filosofu“, kitų – charizmatišku šiuolaikinio intelektualinio avangardo pranašu, parašė ironišką knygą apie neoliberalaus kapitalizmo ir su juo taikiai sugyvenančių „kairuoliškų alternatyvų“ krachą.Autorius šaiposi iš merdėjančio neoliberalaus kapitalizmo grimasų – jo rusiško (Putino) arba itališko (Berlusconi) veido ir kritikuoja „socialiai atsakingą“ ekokapitalizmą kaip dar vieną bankrutavusios sistemos avatarą.Slavojus Žižekas klausia: „Ar komunizmas pasmerktas likti utopine kito galimo pasaulio Idėja, kurios įgyvendinimas neišvengiamai baigiasi nesėkme arba save naikinančiu teroru?“ Ar galbūt tai – vienintelė realiai įmanoma radikali šiuolaikinio bankrutavusio pasaulio alternatyva?***„Kultūros teorijos Elvis“ (The Chronicle of Higher Education).„Vienas iš labiausiai novatoriškų ir jaudinančių šiuolaikinės kairės mąstytojų.“ (Times Literary Supplement)„Pats pavojingiausias filosofas Vakaruose“ (New…

VU Komunikacijos fakulteto docentas Algirdas Budrevičius išleido mokslo studiją „Ženklas ir forma. Ženklo kaip homomorfizmo modeliai, grįsti semiotinėmis įžvalgomis į Aristotelio ir Tomo Akviniečio esaties ir pažinimo teoriją“. Semiotikoje dar nėra pamatinės ir tikslios ženklo teorijos. Šioje studijoje pateikiamas požiūris į ženklą, grįstas Aristotelio ir Tomo Akviniečio esaties ir pažinimo teorija (hilomorfizmu). Esminė jo ypatybė ta, kad ženklas ir žymimasis objektas nagrinėjami kaip išvestinės sąvokos, konstruojamos kaip formos ir materijos junginiai. Pagrindinis tyrimo dalykas yra ženklas kaip žymimojo objekto formos panašumas (tai yra homomorfizmas). Svarbiausias tikslas yra sukurti ženklo kaip homomorfizmo modelių šeimą, kuri būtų griežtos pamatinės ženklo teorijos pradinė dalis. Pasiūlyti ženklo modeliai gali būti traktuojami ir kaip mentalinės…

Šioje knygoje Omraamas Mikhaëlis Aïvanhovas kalba apie džiaugsmą ir du jo šaltinius. Vienas šaltinis yra materialus pasaulis. Iš jo kilęs džiaugsmas būna trumpalaikis, netvarus ir iliuzinis, jis dažnai pakeičia savo formą ir tampa kančia. O kitas šaltinis yra Dvasios pasaulis – amžinojo džiaugsmo turime ieškoti tik ten.Prekinis ženklas: Prosveta Mijalba i.e. Mijalba

Rinkinyje aiškinama ir ginama viena sisteminė analitinės filosofijos koncepcija, kurią galima būtų pavadinti neredukciniu materializmu – kuris teigia objektyvų substancinį (materealų) pasaulio vieningumą, bet kartu pripažįsta žmogaus reiškimosi pasaulyje unikalumą ir mėgina žmogaus laisvę derinti su gamtos priežastingumu.Prekinis ženklas: Versus aureus

„Marksizmas ir krikščionybė“ kiek kitu pavidalu buvo pirmą kartą išleista 1953 metais, kai Stalino nusikaltimai dar nebuvo pasaulyje universaliai pasmerkti. Nepaisant to, jau tuomet MacIntyre‘as išgarsėjo kaip vienas griežčiausių stalinistinio pseudomarksizmo kritikų Europoje ir JAV. Nesitaikstydamas su Britanijos komunistų partijos flirtu su Sovietų Sąjungos kompartijos vykdoma politika, MacIntyre‘as kritikavo ne tik Sovietų Sąjungos ir jos satelitinių Europos komunistų partijų palaikomą biurokratinės nomenklatūros valstybinį kapitalizmą, bet ir Vakarų liberalųjį kapitalizmą.Šiandien Lietuvoje, kai krikščionybė vis dar dažnai suprantama kaip abejotinus galios santykius ir status quo ginanti ideologija, Alasdairo MacIntyre‘o „Marksizmas ir krikščionybė“ yra reikšmingas filosofinis dokumentas, padėsiantis atsikratyti mūsų įsisenėjusių prietarų. Šie samprotavimai leis pažvelgti į krikščionybę ir marksizmą kaip dvi pasaulėžiūras,…

Viktorija Daujotytė-Pakerienė (g. 1945 m. spalio 1 d. Keiniškėje, Varnių valsčius) – habilituota humanitarinių mokslų daktarė, profesorė, Lietuvos mokslų akademijos tikroji narė, literatūros tyrinėtoja, daugybės monografijų, studijų bei straipsnių autorė. „Laisvojo mąstymo properšos“ – knyga apie anapusybės blyksnius, tiesos suvokimą kasdienybėje. Čia dažna smiltelė, padedanti nušvisti suvokimui, – iš literatūros tekstų, bet šios knygos  niekaip negali pavadinti literatūros studija. Tai – tiesiog ilga, rami ir šviesi meditacija. Kaip papasakoti tai, kas iš esmės nepapasakojama? Kaip aprašyti tai, kas neaprašoma? Kaip parodyti savo įžvelgtus ženklus kitiems – galbūt jau pasirengusiems juos pamatyti. Nėra nei formulių, nei receptų, nėra būdų išmokti pastebėti šviesos žybtelėjimus kasdienybės pilkumoje. Nebent – žiūrėti ir stengtis pamatyti,…

Knygoje spausdinami pagrindiniai žymaus vokiečių sociologo ir filosofo darbai, atspindintys šio autoriaus kūrybos tematikos diapazoną, savitą požiūrį į įvairias visuomenės kasdienio gyvenimo ir veiklos sritis. Rinktinę sudaro dvi dalys: pirmojoje spausdinamos didžiausio ir reikšmingiausio G. Simmelio veikalo „Formalioji sociologija“ ištraukos, o antrojoje – studijos ir straipsniai įvairiomis kultūros filosofijos ir su ja susijusiomis moderniosios visuomenės gyvenimo temomis. Čia svarstomi tokie klausimai kaip individo laisvė, gyvenimo stilius („Pinigų filosofija“), didmiesčių gyvenimo dvasia, moters kultūra, mados filosofija, šiuolaikinės kultūros konfliktai ir krizė, etikos, religijos problemos ir kt.Rinktinėje spausdinamas išsamus sudarytojo straipsnis  apie G. Simmelio gyvenimą ir jo filosofiją, koncepciją ir mokslinę veiklą.Prekinis ženklas: Margi raštai

Prieš metus, Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio proga išleidome ir Lietuvos Respublikos Prezidentei, Seimo bei Vyriausybės nariams padovanojome Vydūno veikalą „Mūsų uždavinys”, kurį mąstytojas skyrė „Lietuvių Tautai, tvirtinančiai savo nepriklausomybę”. Taip norėjome tautos išrinktiesiems priminti nuo pirmosios nepriklausomybės savrbiausia tebesančią dabar jiems mūsų patikėtą ir jų prisiimtąją pareigą – savo veikimu tvirtinu tautos nepriklausomybę. Dabar pateikiame bene reikšmingiausią Vydūno filosofijos veikalą „Sąmonė”, rašytą beveik prieš šimtą metų, bet šiandien dar aktualesnį negu tuomet ir ypač reikalingą šuolaikiniam daiktų ir malonumų kulto užtemdytam žmogui. Šia savo knyga Vydūnas primena, kad „sąmonę aiškintis yra esminis žmogaus susipratimo uždavinys”.Prekinis ženklas: Jūsų Flintas

Simone Weil – viena garsiausių XX a. mąstytojų, prancūzų filosofė, mistikė. Knyga Sunkis ir malonė, parengta Gustave’o Thibono pagal jos dienoraščius ir užrašus, atskleidžia originalų Simone Weil vidinį pasaulį.Prekinis ženklas: Katalikų pasaulio leidiniai