Tai vienas žinomiausių ir populiariausių vokiečių filosofo ir poeto Friedricho Nietzsche‘s (1844– 1900) kūrinių. Senų vertybių perkainojimo, amžino tapsmo ir senų formų kartojimosi, antžmogio –  fiziškai tobulo, stiprios valios asmenybės, sugebančios valdyti –  temos čia plėtojamos mito, simbolių, aforizmų poetine forma.Prekinis ženklas: Alma littera

Apokaliptinė religija ir utopijos mirtis.Kad pasaulio, o tiksliau – žmonijos, ateitis daugiausia priklauso nuo mūsų pačių – yra viena iš fundamentalių ir nepaneigiamų žmogaus gyvenimo tiesų. Tiesų, kurios išties yra be galo svarbios, galbūt net visų svarbiausios. Tačiau kažkodėl šias tiesas suvokti, atrodo, yra duota tik labai nedaugeliui. Ir knygos autorius neabejotinai yra vienas iš tokių apdovanotųjų. Visa tai, ką vadiname politika, išties yra tiktai savotiška utopinė fantazija, kurios pagrindas yra ne dalykai, tokie kaip racionalumas ir (ar) realizmas, o veikiau įvairios tam tikru būdu supasaulietintos religinės iliuzijos. Kaip ir kodėl taip atsitiko? Ką visa tai reiškia, ir kur tai mus gali nuvesti – tai vieni bene svarbiausių klausimų, kurių…

Nobelio premijos laureatas Ilya Prigogine savo knygoje dekonstruoja deterministinį požiūrį į pasaulį. Jo įsitikinimu, gamtos dėsniai grindžiami tikimybėmis, todėl tikrumas tampa iliuzija. Tačiau tikrumo pabaiga anaiptol nėra žmogaus proto pralaimėjimo pripažinimas – ji žymi naujos gamtos dėsnių formuluotės, apibūdinančios mūsų evoliucionuojančią visatą, gimimą.Prekinis ženklas: Margi raštai

Šis tekstas – ne tik per šviesmetį nuo savojo laiko nutolusi radikali feministinės analizė, numačiusi dirbtinį apvaisinimą, pinigų automatus, feministinį sukilimą prieš žeminančią moters reprezentaciją mene, bet ir stulbinantis skurstančios ir įžeistos moters pykčio liudijimas.Niujorko universiteto profesorės Avital Ronell įžanginis straipsnis išryškina manifesto parašymo aplinkybes, jo idėjas, bei autorės asmenybę šiuolaikiškame kontekste. Valerie Solanas išgarsėjo tuo, kad šovė į vieną žymiausių XX a. menininkų Andy Warholą ir jį sunkiai sužeidė. 1996 m. Mary Harron pastatė filmą „Aš nušoviau Andy Warholą“, kuriame pasakojama apie Valerie Solanas gyvenimą.Pagrindinė mintisAtsakingoms, pilietiškoms, nuotykių ieškančioms moterims, kurioms ši visuomenė visais atžvilgiais yra priešiška ir gyvenimas joje geriausiu atveju gali reikšti tik visišką nuobodulį, nelieka nieko kito…

Keturioliktame A. Maceinos „Raštai“ tome spausdinami paskutiniai šio žymaus filosofo tekstai, kurie buvo skelbti periodinėje prieškario ir emigracinėje lietuvių spaudoje. Tai knygų recenzijos, vieši laiškai įvairiomis visuomeninių renginių progomis, poleminiai atsakymai savo raštų kritikams, proginiai vieši laiškai savo bičiuliams, žymiems kultūros veikėjams. Kai kurie laiškai tėra tik forma, o savo apimtimi ir turiniu jie prilygsta straipsniams. Be to, čia spausdinamas išlikęs A. Maceinos dienoraštis, rašytas  tuoj pat po karo atsidūrus Vokietijoje, pabėgėlių stovykloje, bei emigracinėje spaudoje paskelbti šio filosofo interviu. Pabaigoje (prieduose) spausdinamas pluoštelis amžininkų atsiminimų apie A. Maceiną.Prekinis ženklas: Margi raštai

1964-aisiais pasirodęs filosofo Herberto Marcuse’s Vienamatis žmogus tapo parankine to meto kairiųjų knyga. 1968-aisiais radikaliai nusiteikę studentai gatvėse skandavo: „Marxas! Mao! Marcuse!“, o 1969-aisiais konservatyvūs jų oponentai pakorė H. Marcuse’s iškamšą San Diego (JAV) rotušės aikštėje.Ši knyga – tai skaudi XX a. žmogaus kultūrinės ir socialinės degradacijos, akiračio siaurėjimo ir tapatybės krizės diagnozė. Abipus geležinės uždangos išnyksta prieštaravimo esamai situacijai, jos neigimo ir alternatyvos jai matmuo. Toks įsigalėjęs, visas gyvenimo sritis apimantis vienamatiškumas atskleidžiamas kaip giluminių struktūrinių visuomenės raidos problemų padarinys. Vienamatis žmogus laikomas svarbiausiu H. Marcuse’s kūriniu.Herbertas Marcuse (1898–1979) – vokiečių kilmės filosofas ir sociologas, Frankfurto mokyklos atstovas. Ši knyga – pirmasis mąstytojo, be kurio neįsivaizduojama XX a. minties raida, veikalas lietuvių kalba.…

Francois Lyotard’as knygoje Postmodernus būvis išplečia postmodernizmo sąvoką ir nagrinėja naująją mokslo, technologijų, menų būklę, technokratijos reikšmę, informacijos srauto valdymo būdus. Knygos pagrindinė tema – valdžios įteisinimas ir žinojimo pagrindimas šiuolaikinėje visuomenėje. Loytard’as itin didelę reikšmę teikia kalbai. Jo manymu, postmodernaus žinojimo pasaulį galima traktuoti kaip kalbinį žaidimą: kalbėti, vadinasi, dalyvauti žaidime, kurio tikslas yra naujų ir nuolat kintančių socialinių ryšių kūrimas. Naujasis knygos leidimas lietuvių kalba pasirodo pataisytas ir papildytas pratarme, kurioje raginama iš naujo įvertinti Lyotard’o filosofijos recepciją Lietuvoje ir aktualumą šiandien.Prekinis ženklas: Baltos Lankos

Kokios yra feministinės kritinės praktikos politinės potekstės? Kaip literatūros teksto problemos siejasi su feministinės politikos, kaip visumos, prioritetais ir perspektyvomis? Lyties/teksto politika gvildena šiuos esminius klausimus ir tyrinėja dviejų pagrindinių feministinės kritikos srovių – anglų ir amerikiečių bei prancūzų – stipriąsias puses ir ribotumą, ypač daug dėmesio skirdama Cixous, Irigaray ir Kristevos darbams. Parašyta skaitytojams, menkai susipažinusiems su šia tema, ši studija aktyviai įsikiša į aktualią polemiką, provokuojančiai pasisakydama už politiškai angažuotą kritiką, o ne vien už teksto kritiką arba nepolitinius požiūrius. Ši Moi knyga svarbi feministinės minties raidai dėl to, kad nuo jos prasideda aštuntojo dešimtmečio feministinės minties savikritikos ir tam tikros teorinės savimonės srovė. Moi buvo viena pirmųjų,…

DOMESYS Nochmals, bitte, nochmals! Pašnekesys su Hansu-Georgu GadameriuĮsižiūrėkite, kaip auga lelijos. Pašnekesys su Leszeku KolakowskiuKlausimo atidėjimas. Pašnekesys su Cornelis’u Verhoevenu KULTŪRA Žmonės yra iš antrų rankų. Pašnekesys su René Girard’u Meilė yra kultūros pamatas. Pašnekesys su Julia Kristeva Ne vien užuojauta ir pakantumas. Pašnekesys su Alainu Finkielkrautu HEROIKA Daryti, ką nori. Pašnekesys su Fernando SavateriuDrąsa būti nenuosekliam. Pašnekesys su Rüdigeriu Safranskiu Niekinti mirtį. Pašnekesys su Micheliu Onfray D I E V A S Silpnas tikėjimas. Pašnekesys su Gianni VattimoDievas – ne Hamletas. Pašnekesys su Alvinu PlantingaPamaži katalikas. Pašnekesys su Theo de Boeru L I T E R A T Ū R A Plėsti vaizduotės erdvę. Pašnekesys su Pauliu Ricoeuru Temperuotas humanizmas.…

Simone de Beauvoir įnašas į egzistencializmo filosofiją – tai, be jokios abejonės, jos nuolat šiai filosofijai suteikiamas moralinis turinys. […] Jos grožiniai kūriniai, parašyti tradicinio romano forma, naujų egzistencializmo idėjų kontekste taip pat kelia pasirinkimo problemas. Juose kalbama apie ”išganymą”, kurio idėja [jos kūryboje] išgyveno ir ”mirus Dievui”…Prekinis ženklas: Charibdė