Kanto veikale dėstoma filosofinė teorija, turėjusi didelę reikšmę visos filosofijos raidai. Tiriamos pažinimo problemos, formuluojamas transcendentalinis metodas, intelekto ir proto, patyrimo ir kitos koncepcijos, atskleidžiamas prieštaringas žmogiškojo pažinimo pobūdis. Skiriama mokslo darbuotojams, tiriantiems dialektikos istoriją, pažinimo problemas.Prekinis ženklas: Margi raštai

Ši knyga sumanyta kaip išsamus įvadas į simbolinę logiką. Jam nereikia jokių ankstesnių logikos ar matematikos žinių ir apimamos visos įprastos temos iki pat daugiaviečių predikatų logikos su tapatybe. Knyga buvo rašoma tikint, kad kiekvienas studentas gali išmokti simbolinę logiką. Ji yra parengta siekiant suteikti studentui kuo daugiau pagalbos ją perprantant. Prekinis ženklas: Vilniaus universiteto leidykla

Filosofija atlieka visad labai aktualią funkciją – kuria konceptus. Niekas kitas už ją šito padaryti negali. Šiandien žodžius „konceptas“ ir „kūrybiškas“ savinasi informatika, komunikacija, komercinė reklama, ir tie „konceptų kūrėjai“ – įžūli padermė, kuri pardavimo aktą pateikia kaip aukščiausią kapitalistinę mintį, prekės cogito. Tokių galių akivaizdoje filosofija jaučiasi menka ir vieniša, bet jeigu jai ir teks mirti, tai ji mirs iš juoko.Manau, filosofijai netrūksta nei publikos, nei sklaidos, tačiau ji – tarytum pogrindinis mąstymas, nomadinė mąstymo būsena. Vienintelė komunikacija, kurios galėtume norėti, – tai Adorno modelis: butelis jūroje, arba Nietzsche’s modelis: vieno mąstytojo paleista ir kito pakelta strėlė.Derybos – pirmoji lietuvių kalba pasirodžiusi Gilles’io Deleuze’o knyga, kurioje su vieno reikšmingiausių XX…

Dievo laukimas, dievų pasitraukimas, šventybės pėdsakai visada buvo Martino Heideggerio mąstymo dalykai. Jaunystės teologijos studijos įsirėžė į jo filosofavimą – dialogas, diskusija, polemika dėl pamatinių teologijos temų driekiasi per visą Heideggerio kūrybą. Pastaraisiais trim dešimtmečiais išleisti iki tol nežinoti svarbūs Heideggerio tekstai ir nauji jo mąstymo aplinkos tyrimai davė medžiagos naujai kelti klausimą, koks yra vieno didžiųjų Europos mąstytojų santykis su teologija, o netiesiogiai – ir su krikščionybe.Philippe’o Capelle-Dumont’o knygoje, remiantis naujausia medžiaga ir jau klasika tapusiais Heideggerio veikalais, tiriama, kaip pastarojo mąstymą, įsišaknijusį katalikybės terpėje, veikia šv. Pauliaus, šv. Augustino, Viduramžių scholastikos, Liuterio, Bultmanno teolo­ginės doktrinos, ir atskleidžiamas paradoksas, kad jo ­teologinė kilmė lemia niekada taip ir nebaigtą atsiribojimą nuo krikščioniškosios teologijos.Philippe’as Capelle-Dumont’as – filosofijos…

Ši knyga – išskirtinė XX a. filosofijos istorijoje. Joje vienas ryškiausių Martino Heideggerio veikalų, lydimas Hanso Georgo Gadamerio apmąstymų. Dviejų ypatingų vakarų Europos filosofų tekstai susitiko vienoje vokiečių leidyklos knygoje ir liko drauge visam laikui. Heideggeris ir gadameris svarsto esminius klausimus apie meno kūrinio kilmę, būtį, prasmę žmogaus egzistencijai.Prekinis ženklas: Aidai

Žymiausio XX a. kalbos, logikos ir vaizduotės filosofo Ludwigo Wittgensteino knygoje „Kultūra ir vertė“ chronologiškai pateiktos jo 1914–1951 metais rašyto dienoraščio pastabos apie filosofijos, religijos, kultūros ir meno prigimtį. Palikimo tvarkytojai, tarp filosofo rankraščių aptikę pastabų, kurios niekaip nederėjo su „įprastomis“ filosofijos temomis, išleido jas rinkiniu „Pabiros pastabos“ („Vermischte Bemerkungen“, 1977), o netrukus pasirodęs dvikalbis – vokiečių ir anglų – leidinys, atsižvelgus į tematiką, buvo pavadintas „Kultūra ir verte“ („Culture and Value“, 1984).„Kultūroje ir vertėje“ L. Wittgensteinas jau nebe šaltas filosofas logikas, o įdėmus ir jautrus žmogus. Joje piešiamas ne tiek jo proto, kiek sielos portretas, ir ne tiek to portreto kontūras, kiek spalvos. Loginis Wittgensteino filosofijos matmuo rodo, kad…

Šiame kritinį skaitytojo mąstymą skatinančiame vadovėlyje supažindinama su pamatinėmis Vakarų etikos idėjomis, moralinių požiūrių įvairove, teorinėmis ir istorinėmis etikos transformacijomis, skirtingais moralės analizės metodais. Kartu siekiama pagrįsti ir detaliai apžvelgti racionalaus moralinio samprotavimo galimybę. Sudėtingos teorinės dilemos iliustruojamos kasdieniškais ir kultūriškai aktualiais pavyzdžiais.Leidinys skiriamas ne tik studentams ir dėstytojams, bet ir visiems, atradusiems gyvybišką poreikį pažinti ir tobulėti. Tam ypač pasitarnauja pažintis su teoriškai intriguojančia, individualiai ir socialiai reikšminga etikos problematika.Prekinis ženklas: Technika

Garsaus prancūzų sociologo ir filosofo Jeano Baudrillardo „Vartojimo visuomenė (jos mitai ir struktūros)“ pasirodė 1970 m, praėjus vos porai metų po 1968-ųjų gegužės įvykių Paryžiuje pralaimėjimo. Šios knygos tikslas – sistemingai įvertinti ir kritiškai išanalizuoti šiuolaikinę visuomenę. Nors būdamas neabejotinai įtakotas Karlo Marxo, Baudrillardas vis dėlto nesutinka su juo ir tvirtina, kad šiuolaikinės visuomenės esminis struktūrinis dėmuo yra nebe gamyba, gamybinės galios, darbo įrankiai ir t. t., o vartojimas. Būtent vartojimas, anot jo, tapo esminiu faktoriumi, nulemiančiu individo socialinį statusą, saviraišką ir netgi savimonę. Analizuodamas tokius vartojimo fenomenus kaip masinė žiniasklaida, reklama, prekybos centrai, gausos visuomenės mitas, Baudrillardas atskleidžia, kaip vartojimas kiekvienam individui jau yra ne tiek būdas patenkinti savo…

Robertas Rowlandas Smithas (Robertas Roulandas Smitas) – britų filosofas, dėstytojas ir konsultantas. Šiuo metu autorius yra atsidėjęs filosofijos populiarinimui – rašo knygas ir straipsnius apie jos taikymą kasdieniame gyvenime, laikraštyje „The Sunday Times“ turi savo skiltį, skirtą moralės klausimams, yra nuolatinis BBC televizijos ir radijo laidų dalyvis. Daugelį metų praleidęs Oksforde, dirbęs Prancūzijoje, JAV, Norvegijoje, Robertas Rowlandas Smithas grįžo į gimtąjį Londoną ir gyvena čia su žmona ir trimis dukterimis. Lietuvių kalba jau išleista jo knyga „Pusryčiai su Sokratu: kasdienio gyvenimo filosofija“, kurioje filosofiškai apmąstoma viena statistinio žmogaus diena. „Prie vairo su Platonu“ filosofo žvilgsniu apžvelgia svarbiausius kiekvieno iš mūsų gyvenimo įvykius nuo gimimo iki mirties. Ką apie įsimylėjimą pasakytų…

Davidas Hume’as (1711-1776) yra didžiausias iš britų filosofų, jo didybė, kaip dabar manoma, ryškiausiai atsiskleidžia pirmajame, didžiausios apimties ir sistemingiausiame veikale ”Traktatas apie žmogaus prigimtį”. Traktatą autorius sumanė penkiolikos, suplanavo jį dvidešimt vienerių ir parašė, kaip jam tebuvo dvidešimt penkeri. Hume’as tyrinėjo moralės filosofiją, remiantis jo terminologija, susidedančią iš supratimo, aistrų, moralės, politikos ir kriticizmo; tai mokslas apie žmogų, atskleistas empiriškai ir sistemiškai. Hume’o sumanymas prilygsta Koperniko revoliucijai gamtos filosofijoje.Deja Hume’o veikalas nesulaukė reikiamo amžininkų dėmesio, nes genijui kartais lemta vienu dviem amžiais pralenkti savo laikmetį.Praėjo daug metų kol į traktatą buvo pažvelgta kaip į rimtų studijų vertą filosofijos klasiką. Hume’o filosofija, nors iš dalies destruktyvi, iš esmės yra labai…