Knyga, kuri leidžia kiek neįprastai pažvelgti į gerai pažįstamus ir visai naujus literatūros bei meno reiškinius. Ją sudaro teoriniai straipsniai, skirti filosofijos klasikams, vertinant juos psichoanalitiniu požiūriu, pokalbiai, kuriuose aptariamos įdomios asmenybės, jų likimai ir kūryba, gilinamasi į meno ir literatūros, kūrybos psichologijos reiškinius, dabarties moters problemas. Knygoje daug dėmesio skiriama filosofijos ir meno ryšiui, aptariamas ir moteriškasis žmogiškųjų vertybių aspektas. Ši knyga, anot pačios autorės, turėtų užpildyti savotišką nišą, nes psichoanalitinė kultūros ir meno reiškinių interpretacija, daugelyje šalių seniai užėmusi tvirtas pozicijas, mūsų humanitarinėje kultūroje vis dar kovoja už savo vietą po saule.Prekinis ženklas: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Pamažu ši ištarmė ima virsti tikrove: XX amžiaus pabaigoje prasidėjęs Deleuze’o ir jo knygų bendraautoriaus Félixo Guattari filosofijos suklestėjimas persikėlė ir į XXI amžių. Deleuze’o ir Guattari idėjos tampa pagrindu naujai interpretuojant vizualinės kultūros, performatyvumo, teatro, kino, medijų reikšmes. Jų filosofija taip pat pasitelkiama kritikuojant globalų kapitalizmą, analizuojant galios struktūras, disciplinos ir kontrolės mechanizmus, naujas komunikacijos formas. Jų suformuota socialinių institucijų kritika tampa labai svarbi kvestionuojant laisvosios rinkos ir ją įtvirtinančius kontrolės režimus. Deleuze’o ir Guattari argumentai taip pat pasitelkiami analizuojant naujus socialinius judėjimus bei sprendžiant feminizmo, socialinės lyties (gender), postkolonializmo, antiglobalizmo klausimus. Deleuze’o ir Guattari filosofija kvestionuoja tiek demokratinių visuomenių konsensusą, tiek galimybę išspręsti ginčus racionalių debatų keliu: savo filosofija…

Antrajame XVIII a. anglų filosofo moralisto ir ekonomisto A. Smitho klasikinio politinės ekonomijos veikalo, sutrumpintai vadinamo „Tautų turtas“, tome spausdinamos IV ir V knygos. IV knygoje išsamiai analizuojamos dvi tuo metu susiklosčiusios ekonominių pažiūrų sistemos –  merkantilizmas ir fiziokratizmas. V knygoje aptariamos valdovo arba valstybės išlaidos gynybai, teisingumo vykdymui, švietimui ir kt., pagrindiniai valstybės pajamų šaltiniai, įvairūs mokesčiai, skolinimosi politika.Prekinis ženklas: Margi raštai

Šioje knygoje taip pat paslėpta viena antis. Jeigu ją rasite, galėsite manyti esąs laimingas, kadangi gyvenant šiame margame, daugialypės žiniasklaidos apraizgytame pasaulyje jums pavyko neprarasti kritiško ir aštraus proto. (Udo Ulfkotte) Udo Ulfkotte, žinomo Vokietijos dienraščio redaktorius, knygų autorius, pateikia daugybę faktų, akivaizdžiai rodančių, kaip žiniasklaidos priemonės dėl reitingų, didelių tiražų manipuliuodamos informacija apgaudinėja skaitytojus, televizijos žiūrovus ir radijo klausytojus. Autoriaus sukaupti ir šokiruojantys, ir linksminantys pavyzdžiai, kruopščiai išnagrinėti užkulisiniai faktai knygoje”„Taip meluoja žurnalistai” leidžia skaitytojams žvilgtelėti į šiuolaikiškos (dez-)informacijos mašinerijos mechanizmą. Visi, ir žiniasklaidos atstovai, ir vartotojai, turi nedelsdami keisti mąstyseną. Žinoma, be žurnalistų visuomenė neišsivers, tačiau, kad informacija nebūtų vien ginklas kovoje dėl valdžios ir įtakos sferų, reikia…

Ši knyga sukonstruota kaip nuolatinis, įtemptas, bet sykiu ir džiaugsmingas dialogas su iškiliausiomis mūsų šimtmečio kultūrfilosofinėmis teorijomis. Knygoje buvo siekta parodyti dramatišką ir skausmingą kultūros filosofijos balansavimą tarp mokslo ir paramokslo, tarp filosofijos ir parafilosofijos, tarp teorijos ir ideologijos, tarp autentiškos refleksijos ir utopijos.Prekinis ženklas: Versus aureus

Knygoje Postmodernusis kapitalizmas aiškinamasi, kaip įmanoma nusakyti postmodernybės būvį modernybės atžvilgiu ir kaip į abu būvius žvelgti kapitalizmo sistemos raidos požiūriu. Remiamasi nuomone, jog kapitalo savidauga ar kaupimas yra esminė kapitalizmo raidą skatinanti galia, kuri įgauna socialinį bei kultūrinį visuomeninės saviorganizacijos pavidalą, o sykiu ir nustato tos saviorganizacijos gaires. Postmodernybei pripažįstamas naujo iš modernybės kylančio ir kai kuriuos jos bruožus išsaugančio, paneigiančio bei keičiančio būvio statusas. Tas būvis laikomas kapitalizmo stadija, kuriai būdingas visa apimantis gyvybės suprekinimas ir suišteklinimas. Vėlyvoji modernybė siejama su tuo kapitalizmo tarpsniu, kai išugdoma vartojimo ir vartotojų visuomenė, o vartojimas tampa „natūralia“ socialinės organizacijos, socialinių ryšių ir tapatumų kūrimo priemone, kultūrai virstant gamybine jėga ir neišsenkančiu…

Aštuoni politinės filosofijos etiudai.Prekinis ženklas: Aidai

Į šią knygą sudėti du Karloso Kastanedos (Carlos Castaneda) kūriniai: „Tylos galia“ ir „Sapnavimo menas“. Tai yra tarsi vainikas, kuris puošia ir drauge apibendrina visą šio nepaprasto autoriaus kūrybą ir paslaptingą gyvenimo kelią. „Tylos galia“ – aštuntoji Karloso Kastanedos knyga iš jo knygų serijos apie jakių genties indėno don Chuano mokymus. Pradėjęs kaip kuklus antropologijos studentas (apie tai kalba pirmoji knyga Don Chuano mokymai), jis, pagaliau pažinęs senųjų megų paslaptis, pasiekia slenkstį, už kurio prasideda visai kiti pasauliai, kitos tikrovės. O kad ten nepražūtų, magas, nepriekaištingai įveikęs ilgą kario kelią ir palytėtas dvasios, privalo būti įvaldęs tam tikras magiškąsias elgesio technikas…„Sapnavimo menas“ aprašo jakių genties indėno mago don Chuano Matuso sapnavimo…

Iškilaus Vakarų Europos mąstytojo Tomo Akviniečio filosofinis traktatas pasakoja, kaip senovės graikų filosofijoje formavosi dvasinių esybių samprata ir kaip ji buvo plėtojama musulmonų bei krikščionių kultūrose. Traktatas pateikia išsamią probleminę analizę, puikiai parodančią materializmo ir idealizmo kovą filosofijoje. Nebaigta teologinė traktato dalis perša išvadą, jog tomistinė angelologija ir daimonologija atsidūrė aklavietėje arba pasiklydo mistinio mąstymo miglose.Prekinis ženklas: Klaipėdos universiteto leidykla

„Tai, kas rašoma šios knygos straipsniuose, regis, priklauso intelektinės kronikos žanrui. Sakau taip, nes labai retai rūpėjo pavieniai – kad ir skandalingiausi – įvykiai. Visada domėjausi stambesnio mastelio kultūros, visuomenės ir politikos žemėlapiais. Ne konkretūs nutikimai, bet sisteminiai požymiai buvo svarbiausias tikslas. O visuomenės reiškiniai, mentaliniai bruožai ir jų permainos nėra akimirksnio įkaitai. Jie ilgiau tęsiasi, lėčiau keičiasi ir prašyte prašosi vėl apmąstomi. Ne tik vėl apie juos galvoti, bet ir stebėti ilgėjančią galvojimų apie juos istoriją.“Egidijus Aleksandravičius„Dabar tai jau tikra velniava: mūsų mažytę sielelę kas akimirką šturmuoja tiesiog neaprėpiamas informacijos masyvas, todėl ir intelektualo akiai ar intelektui atsiverianti visuma yra tiesiog pabaisiška – jos mastai monstriški, milžiniški, neturintys bendro…