Knygoje dėstomas savitas požiūris į esminius filosofijos klausimus, įvairiais, pirmiausia transcendencijos suvokimo, aspektais subtiliai nagrinėjamos būties, pažinimo, metafizikos likimo, žmogaus egzistencinės situacijos, tiesos, laisvės ir kitų filosofijos problemų sampratos. Šių problemų horizonte nuolat paliečiama transcendencijos tema ir įvairios jos variacijos. Apžvelgdamas Vakarų filosofijos raidos kelią, autorius konstatuoja metafizikos krizę, nulemtą transcendencijos praradimo, ir mėgina formuoti naujosios metafizikos, pagrįstos transcendencijos mąstymu, kontūrus. Knygoje gausu įtaigių minčių, originalių, paradoksalių, aforistiškai formuluojamų išvadų. Tai labai savitas, turiningas ir patrauklus egzistencinės filosofijos veikalas.Prekinis ženklas: Margi raštai

Kaip įsivaizduojame savo žmogiškąją egzistenciją, gėrio siekį, savo buvimą pasaulyje? Norėdamas atsakyti į šiuos klausimus, Remi Brague’as siūlo peržvelgti minties istoriją. Jo knyga kalba apie kintamą žmogaus santykį su visata: tiria antikines jo ištakas bei biblinius šaltinius, brėžia Viduramžių pokyčius bei aprašo jo išnykimą Naujaisiais amžiais. Tačiau Naujųjų laikų priešaušryje visata nustojo būti žmogaus mokytoja. Mes nebežinome, kur kontempliuoti savo žmogiškumą. Pasaulio išmintis mums tapo nematoma. Šiandien turime ją iš naujo permąstyti. Rémi Brague’as, Paryžiaus I Universiteto profesorius, yra daugelio veikalų autorius. Didelio atgarsio sulaukė ir lietuviškai išleista jo knyga Ekscentriškoji Europos tapatybė (Aidai, 2001).Prekinis ženklas: Aidai

Devyni šią knygą sudarantys etiudai suskirstyti į tris dalis. Pirmoje surinkti tekstai, skirti Lietuvos kultūros istorijos metodologinėms, veikiau – kultūros istoriko savivokos problemoms. Antroje dalyje sudėti etiudai susiję su pranešimais, skaitytais Santaros-Šviesos konferencijose, atvirose aktualiai visuomeninei problematikai; juose aptariami dabartinės Lietuvos kultūros bei viešosios erdvės bruožai. Trečioje dalyje svarstomi kelių dabarties filosofinių ir parafilosofinių idėjų recepcijos bei transformacijos Lietuvoje ypatumai, išryškėję labiau akademinio pobūdžio seminaruose. Visus devynis etiudus vienija pastanga galvoti ir kalbėti sąmoningai ir nuosekliai atsižvelgiant į gyvenamosios vietos bei laiko aplinkybes. Pirmieji jų variantai buvo spausdinti įvairiuose leidiniuose nuo 1996 iki 2006 metų. Filosofijos mokslų daktaras Arūnas Sverdiolas yra Kultūros, filosofijos ir meno instituto vyriausiasis mokslinis bendradarbis, dėsto…

Knygoje autorė konstruoja menamą pokalbį su filosofu Antanu Maceina mirties tema. Ji sumaniai formuluoja klausimus ir atsako į juos citatomis iš filosofo veikalų, laiškų, dienoraščio, atskleidžiančiomis jo mirties filosofiją.Prekinis ženklas: Margi raštai

Ką galvoti, kai žmogus ima šlykštėtis pasauliu ir pačiu savimi, kai išnyksta noras būti žmogumi, kai užvaldo apokaliptinės nuotaikos, nuomonės, absurdo būsenos ir be paliovos imama kalbėti apie mirtį, puvimą ir katastrofas? Studijoje išsamiai nagrinėjama mirties filosofija, metusi nihilistinį iššūkį išsisemiančiai modernybei, diskreditavusi jos naivų optimizmą ir sumaitojusi visas prasmingo gyvenimo perspektyvas. Pirmąsyk mirties filosofija dėstoma plačiame kultūros krizės kontekste. Atskleidžiami pagrindiniai civilizacijos krizės simptomai ir jų kontrkultūrinės modifikacijos. Knyga skirta tiems, kuriems skauda dėl žmonijos likimo, kurie yra patys užkliudyti nihilizmo dykros ir kurie nori suprasti, kas atsitiko su šiuolaikiniu žmogumi, o ypač su jo kultūra.Prekinis ženklas: Edukologija

Filosofijos pradmenų žinynas „Pamatinės filosofijos žinios“ yra naujo tipo šiuolaikiška moksleivijai ir studentijai skirta mokymo ir mokymosi knyga, sudaryta grakščia klausimų–atsakymų forma. Klausimai ir atsakymai atspindi esmingiausias filosofijos srovės, krypties, mokyklos bei atskiro filosofo problemas.Atsakymai trumpi, kai kada pateikiamos minimalios istorinės nuorodos. Vienur kitur atskleidžiama sąvokų kilmė. Jei į klausimą galima atsakyti keleriopai, pasirenkamas tipiškiausias atsakymas. Klausimai ir atsakymai sugrupuoti į filosofijai būdingus skyrius: filosofijos esmė, pažinimo teorija, logika, kalbos filosofija, mokslo teorija, metafizika, etika, politinė teisė, socialinė teisė, istorijos ir technikos filosofija, estetika ir meno filosofija.Kadangi klausimai ir atsakymai sunumeruoti iš eilės (jų yra tūkstantis!), norimą išsiaiškinti sąvoką lengva surasti pagal knygos pabaigoje spausdinamą asmenų ir dalykų sąvadą, kur…

Dr. Clarissos Pinkolos Estes “Bėgančios su vilkais” – klasikinis ir novatoriškas veikalas, tyrinėjantis moters dvasinį gyvenimą, – išverstas į daugiau kaip 25 kalbas ir įvertintas prestižinėmis ir garbingomis premijomis už psichoanalizės plėtojimą.Knygą „Bėgančios su vilkais“ dr. Estes pradėjo rašyti 1971 m. ir baigė daugiau kaip po dvidešimties metų. Ji išversta į daugiau kaip 25 kalbas ir pripažįstama kaip klasikinis ir novatoriškas veikalas, tyrinėjantis moters dvasinį gyvenimą; įvertinta prestižinėmis ir garbingomis ABBY, Kolorado rašytojų lygos ir Nacionalinės Asociacijos premijomis už psichoanalizės plėtojimą.Prekinis ženklas: Alma littera

Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Sociokultūrinių tyrimų centro mokslo darbuotoja dr. Jurga Jonutytė savo pirmojoje knygoje „Tradicijos sąvokos kaita“ rašo apie tradiciją, kaip apie buvusio laiko patirtį. Daugiau nei dešimtmetį trukusius mokslinius tyrinėjimus apibendrinančioje studijoje apie tradiciją kalbama pačia plačiausia filosofine prasme – tai gali būti kultūrinė ar religinė tradicija, universiteto tradicija, fakulteto, šeimos, vietos, kaimo, miesto tradicija, tai, kas tuo pat metu keičiasi ir tęsiasi. Todėl šioje knygoje nerasime nei dainų, nei ornamentų, nei etnografinių pastatų, nei kalėdinių burtų.Pirmuoju asmeniu rašanti monografijos autorė savo tyrimo reikalingumą argumentuoja šabloniška tradicijos samprata visuomenėje – kad tai kažkas labai pastovaus. Bet kai ji sustingdoma, ji nužudoma. Tik tradicijos sąvoką tyrinėjant, lyginant su…

Alphonso Lingis – lietuvių kilmės filosofas, Pensilvanijos universiteto filosofijos profesorius, į lietuvių kalbą išverstų knygų „Nieko bendra neturinčiųjų bendrija“ (1997), „Pavojingos emocijos“ (2002) bei keliolikos veikalų anglų kalba, tarp jų „The Imperative“ (1998), „Trust“ (2004), „Body Transformations“ (2005), „The First Person Singular“ (2007), „Violence and Splendor“ (2008) autorius. Pasaulyje jis taip pat žinomas ir kaip puikus prancūzų filosofų Maurice’o Merleau-Ponty ir Emmanuelio Levino knygų vertėjas į anglų kalbą. Alphonso Lingis savo tekstuose mintis išsako paprastai, įdomiai interpretuoja pamatinius filosofijos veikalus, aprašo skirtingų kultūrų patirtis. Knygą „Bendra kalba, paskiri balsai“ sudaro tekstai, parašyti remiantis 2003 metais Vilniuje skaitytų paskaitų ciklu. Paskaitose svarstomi pasitikėjimo, pagarbos, tarpasmeninės komunikacijos ir kiti aktualūs naujosios praktinės…

„Tautos gyvata“ – filosofiški-sociologiški aiškinimai, 1920m. Tilžėje išleistos Vydūno knygos fotokopija.Knyga išleista Vydūno draugijos iniciatyva.Prekinis ženklas: Flintas