Knygoje Šiaurės Amerikos indėnų sijų genties palikuonio šamano Raišo Elnio lūpomis pasakojama apie indėnų gyvenimo kasdienybę, papročius, religiją, kultūrą, istorinį likimą. Savo kailiu patyręs du skirtingus gyvenimo būdus – civilizuotą amerikietiškąjį ir natūralų indėniškąjį, juos lygindamas Raišas Elnias besąlygiškai pripažįsta natūralaus, dvasingo, moralaus indėnų gyvenimo būdo pranašumą ir su ironija ir liūdesiu kalba apie neigiamas dabartinės civilizuotos visuomenės tendencijas: nutolimą nuo gamtos, beatodairišką jos niokojimą, pernelyg didelį sumaterialėjimą ir technologijų kultą, užgožiantį tiesioginį sąlytį su pasauliu, skatinantį vartotojišką požiūrį, susvetimėjimą. Todėl Raišas Elnias ragina atsitokėti, „užuosti, paliesti, pajusti“ pasaulį, suvokti, kad naikindamas gamtą žmogus naikina ir patį save, taip pat nepamiršti, kad žmogus turi ir dvasinį pradą.Prekinis ženklas: Margi raštai
Gal pakartojam?
Karjeros aukštumų siekianti archeologė Šarlotė Grynstaun neturi laiko ieškoti svajonių vyro… taigi tenka jį išsigalvoti. Ir visai nesvarbu, kad jis neįtikėtinai panašus į seksualųjį Greisoną Tailerį. Kad neišaiškėtų nekaltas melas, Šarlotė priversta maldauti Greisono suvaidinti jos sužadėtinį.Tik vienas žvilgsnis į gundančią Šarlotės figūrą ir Grėjus neatsispiria pasiūlymui. Tačiau vyras turi savo sąlygą: jis apsimes sužadėtiniu… jei tik galės pasimėgauti visais tokio sandorio teikiamais privalumais. Grėjus vertas nuodėmės ir Šarlotė leis sau nusidėti, bet tik vieną vienintelį kartą…Prekinis ženklas: Svajonių knygos
Juoda kava
Išradėjas seras Klodas Eimoris pajunta kartų skonį burnoje, kai jo naujos sprogstamosios medžiagos formulė pavagiama – kažkurio iš namiškių.Siekdamas greitai ištaisyti padėtį, seras Klodas užrakina duris ir išjungia šviesą, suteikdamas vagiui galimybę grąžinti formulę ir likti nepastebėtam. Tačiau tamsa atneša mirtį, ir Erkiuliui Puaro tenka išnarplioti šeimyninių nesantaikų, meilės bei įtartinų svečių raizginį, siekiant išaiškinti žudiką ir užkirsti kelią katastrofai.Prekinis ženklas: FNS Group
Emos jūra
Mane apgaubė tas keistai saldus kvapas, pasėjęs širdyje ilgesį prabėgusių tūkstantmečių, kuriuos nupustė laiko smiltys ir nunešė Nilo vandenys, daugelį metų saugojantys savo gelmėse amžinybės paslaptis. Galėjau tik įsivaizduoti, kiek ta upė matė, ką ji dabar mato ir kiek joje užkoduota ateinančioms kartoms. Viskas praeina, keičiasi pasauliai, išnyksta ir atsiranda nauji žemynai, bet ši upė vis teka, dar daugiau informacijos sukaupdama savyje. Nupurtė šiurpas, supratau, kad niekada nepabėgsiu nuo vandenų pasaulio, nes esu amžinai sujungta su juo, − esu vaikas naujos žmonijos, noriu to, ar ne. Ema ištekėjo už Jorgio ir laukiasi jo vaiko. Tačiau jam paslaptingai dingus, Ema rūpinasi jo brolis Robertas. Sapnuose ji teberegi Jorgį, ir nujaučia, kad jam…
Dangiškasis kinematografas
Romano ”Tarsi gyventa” tęsinys.Neaiškiomis aplinkybėmis žuvęs partizanų generolo Velnio kultūros ministras Juozas po Didžiosios Juodosios Skylės kančių kartu su pažįstamais ir jam simpatizuojančiais dangaus gyventojais žiūri vien jam sukurtą filmą. Pasirodo, ten tokia tradicija – smurtine mirtimi mirusiam naujokui, kad nusiramintų ir nemėgintų kištis į įvykius žemėje, parodyti filmą apie tolesnį jam brangių žmonių gyvenimą. Tą filmą galima bet kurioje vietoje sustabdyti ir aptarinėti mintyse arba su kitais žiūrovais, kurių vis daugėja…Prekinis ženklas: Charibdė
Balti dantys
Jei nors kartą šnairavote į kitakalbį kaimyną, beprotiškai geidėte ko nors, ko nedrįstumėte pristatyti savo tėvams, niršote, kad jūsų vaikai išduoda tautines vertybes, ar jautėtės beištirpstąs pragaro lydkrosne tapusiame pasaulyje – ši knyga jums, o galbūt net ir apie jus. Kristina Sabaliauskaitė …nuo savo istorijos jie negali pabėgti taip pat, kaip negali pamesti savo šešėlio. 8-ojo dešimtmečio Londone du geriausi draugai – taip ir negavę progos pakovoti Antrojo pasaulinio karo veteranai britas Arčis Džounsas ir musulmonas bengalas Samadas Ikbalis – bando įšokti į nuvažiuojantį gyvenimo traukinį. Antrąjį šansą Arčiui suteikia vedybos su stulbinamai gražia, perpus jaunesne jamaikiete Klara. Tik štai jųdviejų duktė Airė visiškai nepateisina savo vardo (jamaikietiškai – „jokių…
O ji tikrai karšta!
Juk vienas bučinys nepakenks?Aleksas Konstantinas garsėja žavesiu, kuriam neįmanoma atsispirti. Kai Izabelė Piters pragariško pasivažinėjimo liftu metu tiesiogine ta žodžio prasme įkrinta jam į rankas, vyrukas nešvaisto laiko veltui! Po tokio įtampą keliančio potyrio, įsiplieskia nepasotinama aistra ir visos problemos pasimiršta.Sužinojęs, kad žurnalistė Izabelė ketina rašyti straipsnį apie jį, Aleksas nusprendžia tuo pasinaudoti. Jis imasi iniciatyvos. Tačiau kuo labiau artėja prie Izabelės, tuo labiau ji artėja prie paslapčių, kurių nevalia sužinoti niekam. Padėtis darosi per daug pavojinga ir jam reikia naujo žaidimo plano.Prekinis ženklas: Svajonių knygos
Spinozos problema
Romano „Spinozos problema“ centre dvi iškilios asmenybės – Baruchas Spinoza, žmogus pakeitęs istorijos tėkmę, nutiesęs kelią Švietimo amžiui, pirmasis sukritikavęs Bibliją, suformulavęs daug psichoterapijai itin svarbių idėjų ir Alfredas Rozenbergas, pagrindinis nacių ideologas. Nors juos skyrė trys šimtai metų, Rozenbergui ir naciams ramybės nedavė tai, kad, daug iškilių Vokietijos mąstytojų, tarp jų ir Gėtė, gerbė žydą Spinozą. Tai buvo pavadinta „Spinozos problema“. Gyvai kurdamas vidinį dviejų vyrų gyvenimą, I. Yalomas tyrinėja plonytę ribą, skiriančią didį protą nuo niekingo pasipūtimo, teisų ateistą nuo žudyti kurstančio bedievio. Irvinas D. Yalomas – amerikiečių psichoterapeutas, išgarsėjęs kaip savitų literatūros kūrinių, atspindinčių jo, kaip mokslininko, psichoterapeuto ir pedagogo, idėjas ir įsitikinimus, autorius. Jo darbai pasižymi moksliniu…
Paskutinė stotis
1910 m. garsiausias rašytojas pasaulyje Levas Tolstojus, prabangioje sodyboje apsuptas šeimos narių ir ištikimų sekėjų, jau buvo tapęs bemaž svarbiausia Rusijos figura. Romano Paskutinė stotis veiksmas rutoliojasi likus vieneriems metams iki garsiojo grafo mirties ir sukasi apie Tolstojaus žmonos ir jo pagrindinio sekėjo kovą dėl rašytojo sielos. Draskomas prieštaravimų dėl atvirai deklaruojamos neturto ir skaistybės doktrinos bei tikrovės, kurioje vyrauja neįtikėtina prabanga ir hedonizmas, rašytojas pagaliau išeina iš namų… Paskutiniųjų Tolstojaus dienų istorija čia pasakojama šešių skirtingų personažų lūpomis, cituojant paties rašytojo dienoraščius ir literatūros kūrinius.Prekinis ženklas: Obuolys
Postilės
Viena iš žodžio postilė reikšmių – populiarus Biblijos temų išdėstymas atskirais klausimais. Šiai reikšmei artimas žinomo dvasininko ir jaunosios kartos rašytojos pasirinktas žanras – sekmadieniais skaitomų Evangelijos ištraukų komentarai. Juose daug kartų girdėti Šventojo Rašto epizodai pasukami netikėtais rakursais, skaitytojui suteikiamas iki šiol neįžvelgtos prasmės atradimo džiaugsmas. Inicialais –js– ir –gk– pasirašytos Juliaus Sasnausko ir Giedrės Kazlauskaitės postilės į knygą sudėtos pagal liturginių metų tėkmę. Liudviko Jakimavičiaus įvadinio straipsnio žodžiais, į šią knygą sudėti skirtingų luomų žmonių rašyti tekstai „sukuria labai įdomią dramaturginę įtampą“. Julius Sasnauskas (g. 1959) – kunigas pranciškonas, Vilniaus Bernardinų bažnyčios rektorius. Dirba katalikų radijuje „Mažoji studija“. Išleistos trys Juliaus Sasnausko knygos: „Dar kartą – Žmogaus Sūnus“…