Carole Martinez (Karolė Martinez, g. 1966 m. ) – ispanų kilmės prancūzų rašytoja, buvusi aktorė ir fotografė, šiuo metu dėstanti prancūzų kalbą mokykloje. Lietuviškai jau išleista jos knyga “Pasiūta širdis” (2013 m., “Tyto alba”). “Kuždesių dvaras” – romanas apie Esklarmondą, Kuždesių dvaro valdytojo dukterį. Tai įtraukianti ir nepaleidžianti knyga, kur realybė pinasi su mistika, kur mirusieji prabyla, o gyvieji gyvena keistame ankstyvųjų viduramžių pasaulyje. Kur istorija atgyja ir tampa vizija.1187 Viešpaties metai. Otpjero dvaras Prancūzijoje, visų vadinamas Kuždesių dvaru. Ten viską lemia žodžiai, sklindantys iš mažytės celės prie koplytėlės sienos, kuriuos šnabžda gražuolė Esklarmonda, atsisakiusi tekėti ir, būdama penkiolikos, sava valia užmūryta celėje, nes nesutiko būti niekieno kito, tik Kristaus,…

Philippe’as Bessonas, jaunas prancūzų rašytojas, šlovę pelnė vos įžengęs į literatūros pasaulį. Pasirodžius pirmajai jo knygai „Kai nėra žmonių“, drąsiai, išradingai pasakojančiai apie platonišką M. Prousto ir šešiolikamečio vaikinuko draugystę, ir kritikai, ir skaitytojai vienbalsiai tvirtino: gimė tikras rašytojas. Šis, antrasis, Ph. Bessono romanas – tai jaudinanti gedulinga giesmė apie mirštantį brolį. Jie buvo du, Lukas ir Tomas, panašūs kaip dvyniai ir drauge tokie skirtingi. Lukas myli berniukus, Tomas mergaites, Lukas linkęs į literatūrą, Tomas į muziką, bet juos sieja visus išbandymus atlaikiusi meilė. Nuo pat ligos pradžios Tomas jaučia žiaurią lemtį ir vis dėlto, beveik neturėdamas vilties, pereina tyrimų, ligoninės, skausmingo gydymo golgotą. Gal tai atpildas už padarytas nuodėmes?…

Trečiame romano tome – tolesni Lechickių giminės palikuonių gyvenimo ir likimo vingiai, neatsiejamai persipynę su tragiška šalies istorija. Jie dalyvauja Antrojo pasaulinio karo metu vykusiame Varšuvos sukilime, po jo pralaimėjimo Evelina išgyvena tremties į Sibirą pragarą, Jasius – nelaisvės, saugumiečių persekiojimo košmarą. Vis dėlto visi šeimos nariai bet kokia kaina siekia išsaugoti gimtuosius namus. Romano herojus įsuka meilės, aistrų, už širdies griebiančių džiaugsmų ir išgyvenimų verpetai. Trilogija „Panelės ir našlės“ – tai epinis pasakojimas, apimantis beveik šimtą metų nuo 1863–1864 m. sukilimo iki šių dienų. Kelių vienos šeimos moterų kartų likimai glaudžiai persipina su Lenkijos istorija. Romano veiksmas vyksta Sibire, Paryžiuje, Varšuvoje, paskui sovietų lageriuose ir galiausiai šeimos dvare Lechice. Motinos, žmonos ir dukterys…

Anglijos provincijoje gyvenančios Benetų šeimos panelės žavi visus, todėl nenuostabu, kad kaimynystėje įsikūręs žavus ir turtingas ponaitis Binglis iš pirmo žvilgsnio karštai įsimyli vyriausiąją Benetų dukrą. Tačiau jaunuolio seserys nepritaria tokiam brolio pasirinkimui, nes Benetai joms atrodo stačiokiški ir pernelyg neturtingi. Seserų nuomonę palaiko ir ponas Darsis – turtingas patrauklus jaunas džentelmenas, geriausias Binglio draugas. Bet netikėtai ir jis pats įsimyli kitą Binglių dukterį – išdidžią ir užsispyrusią Elizabetą. Mergina iš anksto nusiteikusi priešiškai ir visomis išgalėmis priešinasi, kaip jai atrodo, išpuikėlio kerams. Tačiau ir šis neketina lengvai apsiduoti. Tarp jaunuolio ir Elizabetos užverda nuožmi jausmų kova…Prekinis ženklas: Alma littera

Romanas – žėrintis kino portretas: legendinio komiko Čarlio Čaplino ir nepakartojamo jo personažo Valkatos – nevėkšlos ir išsiblaškėlio, geraširdžio juokdario melancholišku žvilgsniu. Romanas – tai meilės laiškas nebyliojo kino epochai. Romanas – laiko vagis.ČARLIS ČAPLINAS (įsižiebiant šviesoms, neaišku, rampos ar projektoriaus)Diena be šypsenos − tai diena, nuėjusi veltui. Salėje – žiūrovų pakeltų akių gausa, kuriose – nuostabaŽIŪROVAS (panosėje tyliai skaito)    Vieną Kalėdų vakarą aštuoniasdešimtmetį Čapliną aplanko Senė, Mirtis. Garsusis aktorius ir režisierius visai neseniai susilaukė sūnaus ir norėtų juo pasidžiaugti dar bent keletą metų. Įsidrąsinęs Čaplinas pasiūlo Mirčiai sandėrį: jei buvęs komikas prajuokins rūsčiąją Senę, ši padovanosianti aktoriui dar vienus gyvenimo metus. Laukdamas Kalėdų jis sėdasi rašyti sūnui ilgą laišką, kuriame papasakoja apie mažai…

– Manai, kad čia ir yra tai, Bocmanai?Jis pakelia akis.– Kas „tai“?– Siela. Manai, kad čia įkliuvo siela?Sorj Chalandon (g. 1952 m.) – Tunise gimęs prancūzų rašytojas, „Libération“ žurnalistas, rašęs apie dramatiškus įvykius, nutikusius Libane, Somalyje, Afganistane, Irano ir Irako karą. Romanas „Pažadas“ – antroji jo knyga, 2006 m. apdovanota Prix Médicis.„Pažadas” – švelnus ir jaudinantis romanas, nukeliantis skaitytoją į mažą Prancūzijos kaimelį, kuris net neturi vardo. Viename to kaimelio name gyveno senukų pora – Etjenas ir Fovetė, kurie mylėjo vienas kitą visą gyvenimą. Tam, kad meilė būtų išsaugota ir jų sielų nepasiglemžtų mirtis, maža kaimelio bendruomenė susisaisto nepaprastu, ypatingu Pažadu…Romane rašoma „apie kaimo vietovę, paprastų žmonių ir darbininkų brolystę,…