„Piešimas buvo tarsi durys“ – XX a. II pusės Lietuvos visuomenės ir kultūros istorija, papasakota dviejų žmonių dialogo forma.Dailininko ir istoriko klausimų bei atsakymų fechtuotė baltame popieriaus lape virto unikalia knyga, kurioje puikus pasakotojas ir dėmesingas klausytojas kalbasi apie istorijos tėkmę, praeities ir dabarties sankirtas, kūrybą ir kasdienybę, Vilnių ir pasaulį.Petro Repšio pasakojime atsiskleidžia svarbiausi jo asmeninės ir kūrybinės biografijos bruožai. Knygos puslapiuose analizuojama asmens ir kūrėjo laisvės sovietmečiu problema, dalijamasi prisiminimais apie sovietmečio ir posovietinio Vilniaus kultūrinį veidą formavusius žmones, prabylama apie dailininkų bendruomenę ir kuriami išraiškingi jos atstovų portretai. Nuosekliai aptariama, kaip buvo brandinami Repšio darbai, kuriuose atvaizduoti svarbiausi Lietuvos istorijos įvykiai ir juos kūrusios asmenybės.Petras Repšys –…
Katės lopšys
Tirono valdomoje mažytėje Karibų jūros San Lorenso saloje klesti visuotinis melas ir bukaprotystė. Gyventojai išpažįsta džiunglėse besislapstančio pranašo Bokonono religiją, grįstą fomomis – „netiesomis, darančiomis juos drąsius, kilnius ir laimingus“. Genamas iliuzinės meilės gražuolei diktatoriaus dukrai Monai, „Katės lopšio“ herojus Jona atvyksta į salą, atranda naują religiją ir tampa šios šalies prezidentu.Kurtas Vonnegutas (1922–2007) – JAV rašytojas, sukūręs unikalų literatūrinį stilių, jungiantį mokslinę fantastiką su juoduoju humoru bei socialine satyra.„Tobuliausias K. Vonneguto romanas.“ (Books and Bookman)„Unikali ir nepakartojama socialinė satyra.“ (Harper’s Magazine)„Nesulaikomas mūsų juokas yra gynybinė organizmo reakcija į juodąjį K. Vonneguto humorą.“ (Atlantic Monthly)„Pribloškiantis pasivažinėjimas be jokių stabdžių.“ (New York Times)Prekinis ženklas: Kitos knygos
Mija ir įtakingasis graikas
Pirmasis serijos Balforų šeimos paveldėtojos romanasŠveisdama grindis Mija svajodavo apie geresnį gyvenimą. O tada sužinojo, kad priklauso Balforų šeimai – yra nesantuokinė vieno iš turtingiausių pasaulio vyrų duktė. Su visa galva panardinta į kerimai prabangų naujosios šeimos pasaulį, ji išsigąsta…Netrukus atsiranda galimybė šį tą daugiau sužinoti apie aukštuomenę dirbant graikų magnatui Nikui Teakiui. Nikas savo jėgomis prasiskynė kelią į aukštumas, iš Atėnų lūšnynų įkopė į pirmąsias milijonierių gretas. Visada buvo nesustabdomas ir pasiimdavo tai, ko troško. Nekaltas Mijos mielumas ir sąžiningumas viską apverčia aukštyn kojom. Prekinis ženklas: Svajonių knygos
Gegužės pūga
Siatlas, 1933-ieji. Vieniša motina Vera Rėj pabučiuoja savo trejų metukų sūnų Danielių, linkėdama saldžių sapnų, ir išskuba į naktinę pamainą viešbutyje. Ryte, nors tai ir gegužės 2-oji, kąsniais drimba sniegas. Vera skuba namo žadinti Danieliaus, tačiau jo lovelė tuščia, o gatvėje guli sūnaus meškiukas… Siatlas, mūsų laikai, gegužės 2-oji. Mieste vėl pūga. Siatlo laikraščio ”Herald” žurnalistei Klerei Oldridž patikėta užduotis parengti straipsnį apie pavasario pūgą. Domėdamasi šia tema ji 1933 metų laikraštyje aptinka Danieliaus dingimo istoriją – pasirodo, jos paslaptis taip ir liko neatskleista. Klerė pasiryžta išsiaiškinti tiesą ir netikėtai sužino, kad pati yra susijusi su Vera… Sarah Jio romanai patenka į New York Times perkamiausių knygų sąrašus. Jio yra…
Mizerė
Rašytojas Polas Šeldonas užsidirba pragyvenimui ”kepdamas” sentimentalius romanus apie Mizerę ir pataikaudamas pigiam masinio skaitytojo skoniui. Už tai rimtesnių kūrybinių ambicijų turintį rašytoją likimas žiauriai nubaudžia: po autokatastrofos jis patenka savo fanatiškos gerbėjos, žudikės maniakės, nelaisvėn, kuri priverčia Polą pratęsti banalių romanų seriją. Nuo šiol rašymas Polui tampa ne pragyvenimo, o išgyvenimo sąlyga…Prekinis ženklas: Eridanas
Atala. Renė
1802 metais pasirodė programinis Chateaubriand’o veikalas „Krikščionybės genijus“, kurio du epizodai atskirai išleisti knygomis „Atala“ (1801 m.) ir „Renė“ (1805 m.). Šie kūriniai rašytojui pelnė pasaulinę šlovę.„Atalos“ veiksmas vyksta prie Misisipės krantų, kur senas indėnas Šaktas pasakoja atėjūnui prancūzui jaunystės laikų meilės istoriją, kupiną aklos aistros,dvasinio ir kūniško prado šėlsmo, kančių.„Renė“ herojus – jau civilizuoto pasaulio kūdikis. Jo širdį užvaldęs besaikis egocentrizmas, jį lydi keistai ilgesingi vaikystės prisiminimai, paslaptingi pasivaikščiojimai gamtoje, tolimų varpų gausmas. Bet kaip pažaboti save, kaip vėl susigrąžinti laimės pojūtį, atrasti ramybę?Prekinis ženklas: Versus aureus
Viskas šiek tiek kitaip
Bagažas supakuotas. Skrydis užsakytas.Jau greitai būsiu Romoje ir išbandysiu gyvenimą užsienio kalba!Neseniai likusi vieniša Sara Graton nusprendė pakeisti aplinką. Gal linksmas romanas su tamsiaakiu Matijumi di Serone – kaip tik tai, ko reikia? Šis italų grafas nuostabiai tinka flirtui, jei tik Sarai užteks drąsos. Na, jai gal ir pritrūks, bet, laimei, Matijui ne! Vyras nusprendžia šią paslaptingą užsienietę pasilaikyti arčiau – anoks čia vargas, juk abu jaučia ryšį, nuo kurio šiurpsta nugara… Viskas atrodo tarsi iš pasakos, kol Sara supranta padariusi dažniausią naujokių klaidą: pamilo vyrą iš atostogų romano.Prekinis ženklas: Svajonių knygos
Užpustomi
Šeštame Elenos Karnauskaitės eilėraščių rinkinyje „Užpustomi“ svarbus bėgančio laiko pojūtis. Poetinis pasaulis skleidžiasi ne tik įprastiniame praeities – dabarties – ateities tekėjime, bet ir vertikalėmis – amžinybės fone, jūros artumoje.„Elena Karnauskaitė negyvena iš rašymo. Elena Karnauskaitė rašo iš gyvenimo. Rašydama nepozuoja, negrąžo rankų, nedemonstruoja žaizdų. Kai gerai žinai, ką sakai, nėra ko rėkauti.Pirma asociacija: „Užpustomi“ man – kažkodėl visai ne sniegas, ne žiemos anestezija. Veikiau amžinos vienišiaus dykros, veikiau smėlis – lėtas ir nepermaldaujamas, keliaujantis drauge su mėginančiu pereiti savąją dykumą. Skaitant Elenos „Užpustomus“, aišku: jai yra tekę pastovėti po pačiu šito milžiniško smėlio laikrodžio kakleliu. Ir todėl tai eilėraščiai, kurie kalba – apie žmogų, kuris juos parašė, ir apie žmogų, kuris…
Vienišas vilkas
Edvardui 24-eri. Dėl nesutarimų su Luku, savo tėvu, jis prieš šešerius metus išvyko gyventi į kitą šalį. Netrukus šeimą paliko ir motina – ji nebeįstengė pakelti vienatvės, Lukui vis daugiau laiko skiriant didžiajai gyvenimo aistrai – vilkams. Su Luku liko gyventi tik paauglė dukra Kara, pykstanti ant brolio ir kaltinanti jį dėl šeimos iširimo.Tačiau vieną šaltą žiemos naktį įvykusi skaudi nelaimė priverčia vėl susirinkti išsibarsčiusios šeimos narius. Po autoavarijos Lukas nugrimzdo į komą, ir Kara su Edvardu turės priimti sudėtingą sprendimą dėl tėvo likimo.Kara vis dar laukia stebuklo ir tikisi, kad tėvas pabus iš komos ir pasveiks. Tačiau Edvardas nori nutraukti gyvybės palaikymo aparatų veiklą ir paaukoti tėvo organus.Kokį sprendimą…
Nuodėmių pilnatis
Knygoje autorius jausmingai pasakoja apie svarbius, bet skandalais apipintus įvykius savo sukurto teatro užkulisiuose. Kai kurių veikėjų vardai pakeisti, o kai kurie personažai neturi prototipų. Pokario metais veiksmo gija iš mažo Lietuvos miestelio nusidriekia į Maskvą, Klaipėdą ir Vilnių.Kūrinys skiriamas pirmajam Klaipėdos mieste Jūrų prekybos uosto kultūros rūmų liaudies teatrui ir jo aktoriams, visiems, kurie negailėdami energijos palaikė novatorišką režisieriaus dvasią. Mėgėjiško teatro istorijai ši knyga – dar vienas „geležinės uždangos“ laikų kūrybinio gyvenimo dokumentas.Prekinis ženklas: Eglės leidykla