Tarp kitų žmonių paprastai apsigyvena nevykėliai. Didi ir viskam pasiryžusi nevykėlių gentis išbarstyta po visą pasaulį. Anglakalbių šalyse juos įprasta vadinti „lūzeriais” – kažką pametusiais. Ši gentis žymiai skaitlingesnė už žydus, ji ne mažiau veikli ir ryžtinga. Jie pavydėtinai kantrūs, kartais visą gyvenimą minta vienomis iliuzijomis… Reikia paminėti ir vieną būdingą bruožą – kai juos aplanko sėkmė, šios genties vyrai ir moterys tuojau pat atsiriboja nuo saviškių, perima kitų žmonių papročius bei gyvenimo būdą, ir jau niekas nebeprisimena, kad kažkada jie priklausė garbingai nevykėlių genčiai…”Prekinis ženklas: Kitos knygos

Atvykusi iš saulėtos Kalifornijos į rūškaną Salemą, Kesė ilgisi buvusio gyvenimo. Kalifornijoje liko visi draugai, įprasta mokykla. Be to, senelės namas keistas, tamsus, rodos, pilnas tykančių pabaisų.Naujoje mokykloje šeimininkauja slapto Klubo nariai. Netyčia nugirdusi įžūlių merginų – Klubo narių – pokalbį, Kesė patenka į jų nemalonę. Ji nebeišmano, kaip apsiginti nuo bauginančių Klubo narių patyčių, bet kartu jaučia prie jų keistą trauką. Vieną dieną Kesę nuo piktų pašaipų išgelbsti gražuolė kaimynė Diana. Merginos susidraugauja, tampa artimos kaip seserys. Jos padedama Kesė sužino, kad ji kilusi iš senųjų Salemo raganų ir yra įšventinama į Slaptąjį ratą. Tai jaudina, svaigina ir kelia mirtiną pavojų. Vienas neteisingas žingsnis gali ją sunaikinti…Veiksmo, meilės, pranašysčių…

Ruta ir Ana daugelį metų buvo artimiausios draugės – viena kitos patikėtinės, sielos bičiulės, linksmintojos ir patarėjos. Juodvi atskleisdavo viena kitai paslaptis, išpažindavo nedorovingus malonumus, pasakodavosi apie šeimyninio gyvenimo duobes ir pakilimus… Kol vieną dieną ištiko nelaimė, kuri privertė suvokti, kad kiekvienas pašnekesys gali būti paskutinis.Garsi amerikiečių autorė Elizabeta Berg (Elizabeth Berg) – ne vienos literatūrinės premijos laimėtoja; jos knygos išverstos į 27 kalbas. Romaną Pašnekesiai prieš miegą rašytoja pristato taip:Gera mano draugė mirė nuo krūties vėžio. Nors niekada neketinau rašyti apie šią patirtį, supratau, kad turiu kažką daryti su tais jausmais, kuriuos išgyvenau jai sergant ir po jos mirties. Iš kur gali rastis tiek juoko, kai mirtis visai šalia? Kaip gali…

Šioje knygoje spausdinami du nedidelės apimties ankstyvieji F. Dostojevskio    kūriniai, autoriaus vadinami romanais, „Baltosios naktys“ ir „Vargo žmonės“. Juose su didele meile ir pagarba paprasto mažo žmogaus išgyvenimams papasakotos dvi nelaimingos jautrių, geros širdies, gilaus jausmo herojų istorijos.„Baltųjų naktų“ herojė, jauna panelė Nastenka, blaškosi tarp dviejų jaunuolių. Jai nesuprantamas ir baugus svajotojo pasaulis, bet jo nesavanaudiška, pasiaukojanti meilė be galo ją jaudina ir traukia. „Vargo žmonių“ herojus, senstelėjęs, skurdus, užguitas valdininkėlis Makaras Devuškinas – tikras biblinis mažutėlis, bet jo siela kupina gilių ir sudėtingų jausmų, kuriuos jis atveria savo laiškuose mylimajai Varvarai.Tik toks rašytojas kaip F. Dostojevskis galėjo taip giliai ir jautriai pažvelgti į mažo žmogaus jausmų pasaulį ir parodyti…

Salėje gęsta šviesos, pasigirsta muzika: Mocarto „Pagrobimas iš Seralio“. Helenė atsipalaiduoja ir pasineria į pirmuosius muzikos garsus. Po neaiškios Roberto mirties ji ilgai nekėlė kojos iš namų. Opera jai nežadina jokių prisiminimų apie vyrą, gal todėl ji ir priėmė savo draugo Matiaso kvietimą atvažiuoti į Hamburgą. Pertraukos metu ji mielai sutinka pasivaišinti šampanu. Matiasui nuėjus atnešti taurių su gėrimu, Helenė dairosi į kitus operos lankytojus ir netikėtai išvysta vyrą: lygi kakta, jūros mėlynumo akys, judesiai – tai Robertas? Negali būti. Norėdama išsiaiškinti tiesą, Helenė jį užkalbina. Bet kodėl nepažįstamasis jos šalinasi? Rašytojų pora Andrea Paluch ir Robertas Habeckas neįtikėtiną dviejų žmonių susidūrimą paverčia romantine praeities paieška. Tai knyga apie meilę ir…