Šios informacijos nėra turistams skirtuose leidiniuose. Tai rašytojo Jaroslavo Melniko, Paryžiuje praleidusio daug laiko, dienoraštis. Kas lankėsi Paryžiuje, paėmęs į rankas šią knygą, tarsi sugrįš atgal. Kas nesilankė – paviešės jame drauge su autoriumi.Rašytojas tikisi įminęs bent dalį Paryžiaus magijos ir prancūzų laimės paslapčių ir savo atradimais dalinasi su skaitytojais.Jaroslavas Melnikas – rašytojas, literatūros kritikas, filosofas. Jo knygos, išleistos Lietuvoje ir už jos ribų, sulaukė gerų lietuvių ir užsienio kritikų atsiliepimų. Romanas „Les Parias d’Eden“ („Išguitieji iš Edeno“) pasirodė prancūzų kalba vienoje didžiausių Prancūzijos leidyklų. Dirbo Laimos ir Moters redakcijose, ilgai bendradarbiavo su prancūzų žurnalu ELLE.Lietuvos rašytojų sąjungos narys nuo 1989 metų.Rašytojo kūryba versta į anglų, prancūzų, vokiečių, italų, rusų,…
Visa tiesa apie Alisą Meler
Pirmoji poetės knyga „Išteku“ (2003) intrigavo, stebino vitališka energija. Naujoji, „Visa tiesa apie Alisą Meler“, praskleidžia jaunos šiuolaikinės moters, gyvenančios su šeima toli nuo Lietuvos, patirtis. Autorės monologus papildo jos „dvynės“ Alisos pasakėčios, komikso elementai.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Ugnies liudininkas
Flora Hansen apsimeta mediume ir verčiasi „bendravimu“ su mirusiaisiais. Po žiaurių žmogžudysčių paauglių globos namuose Hansen ima regėti keistai realistiškas vizijas. Ji praneša policijai, kad bendrauja su mirusia mergaite, bet į tai sureaguoja tik vienas detektyvas – Jonas Lina. Šis ilgiausiai užtrunka nusikaltimo, kuris atrodo akivaizdus, vietoje. Viskas liudija, kad globotinė Vikė Benet pasišalino vidurnaktį palikusi kruviną lovą ir plaktuką po pagalve. Pabėgo nuvariusi pakeleivingą mašiną su joje miegančiu keturmečiu berniuku. Ji laikoma vienintele įtariamąja, bet kodėl Hansen tvirtina, kad nužudymo įrankis akmuo, ne plaktukas? Kai detektyvas nusprendžia nepasitenkinti lengvais atsakymais, paieškos leidžia Jonui praskleisti mistikos šydą ir baigiasi susitikimu su žmogumi iš praeities.Kaip Hipnotizuotojas ir Paganinio kontraktas, Ugnies liudininkas…
Vasaros angelai
Žiemos speigą pakeitė alinanti vasaros kaitra, tokia, kokios Švedijoje retai besulauksi. Linšiopingas apsnūdo, gatvės ištuštėjo. Bet netikėtai ramybė buvo sudrumsta. Vieną rytą parko pavėsinėje rasta penkiolikmetė mergina: kūnas nusėtas žaizdomis, pati nuo patirto sukrėtimo ničnieko nepamena…Inspektorė Malina Fors pradeda tyrimą. Tačiau kriminalinė policija niekaip neįstengia užčiuopti siūlo galo, net neįtaria, kas galėjo nuskriausti mergaitę: vyras, moteris, niekdarių gauja? Nuojauta kužda, kad nusikaltėlis veikiausiai pats yra patyręs prievartą, todėl tokiu cinišku būdu bando susigrąžinti tyrumą ir nekaltybę. O aukų vis daugėja… Prekinis ženklas: Nordina
Laiko sūpuoklėse
Rašytojo atsiliepimai apie lietuvių ir užsienio autorių knygas, samprotavimai apie V. Bubnio, R. Kašausko, kitų kolegų kūrybą dera su atsiminimais apie K. Borutą, P. Širvį, J. Avyžių, S. Krasauską, I. Simonaitytę. Įdomiausia knygos publikacija – įspūdžiai apie garsiąją J. P. Sartre’o ir Simonos de Beuvoir viešnagę Lietuvoje 1965 m. Tai unikali medžiaga apie rašytojų bendravimą, Sartre’o pažiūras ir literatūros vertinimus, pokalbius apie egzistencializmą, prancūzų ir užsienio literatūrą. M. Sluckis praskleidžia ir savo kūrybos laboratoriją.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Paklydę metai
Trečioji Laisvūnės Petkevičienės, daugkartinės Medikų poezijos pavasario laureatės, poezijos knyga, kurią sudaro nauji ir geriausi ankstesnių metų eilėraščiai. Kaip leitmotyvas girdimas vienatvės aidas, jaučiamas pro šalį praėjusios meilės ilgesys. Poetės nusivylimas supančiu pasauliu prasiveržia kaip banga, nuplaunanti įskaudintą sielą, kad ji ir vėl skraidytų po žydinčius svajonių sodus.Prekinis ženklas: Homo liber
Sutemos
Tamsa − kiekvienos prigimties dalis. Kai kurie ją įvaldo meistriškai, kiti siekia nepasiduoti. Metams bėgant, klaidos pasiveja daugelį, tad nieko keisto, jog net 459 metus trunkantis Nastalijos gyvenimas persunktas jų. Palikusi senus draugus ir įpročius už nugaros, ji įsikuria „Upės nuošalyje“, kur drauge su kitais nemirtingaisiais mokosi gyventi kitaip. Čia ji sužino ir daugelį magijos paslapčių. Viena jų – itin tamsi, siejanti ją su prieš daugelį metų prarasta šeima. Bijodama, kad prigimtis paims viršų, ji grįžta pas senus draugus. Tačiau kuo toliau, tuo labiau stiprėja įtarimas, jog jų linksmybės nėra tokios jau nekaltos. Nastės gal ir nedomina galia, bet kiti nemirtingieji dėl jos kartais būna pasiryžę viskam… Prekinis ženklas: Obuolys
Mėšlas
Wojciechas Kuczokas – Lenkijos prozininkas, poetas, filmų kritikas ir scenaristas, speleologas. 2004 metais už romaną „Mėšlas“ jis pelnė literatūrinę Nikės (NIKE) premiją. Remiantis romanu, Lenkijoje buvo sukurtas filmas „Randai“. Pagrindinės romano temos: tėvystei nesubrendusio tėvo ir jo pedagoginiais sumetimais nuolat rimbu plakamo sūnaus santykiai, vaiko emocinė skriauda, šeimos narių – tėvo ir sūnaus, vyro ir žmonos bei kitų – nesugebėjimas susikalbėti. Visi čia – ir skriaudėjai, ir skriaudžiamieji – yra „išpuvėliškos“ ir dvokiančios realybės aukos, tačiau vargu, ar jie patys supranta kodėl… Europos istorinių įvykių kryžkelėje stovi namas Silezijoje, kuriame verda pragariškas keleto kartų šeimos gyvenimas. Iš pažiūros šiurpus realistinis romanas apie lėtą ir kankinamą šeimos griūtį pabaigoje pradeda laviruoti…
Bal Onirique
Bal Onirique – eksperimentines, novatoriškos poezijos, kuri yra suprantama kaip įvairių meninės raiškos formų sintezė, knyga. Kartu tai bandymas prasiskverbti i pačias kalbos gelmes, interpretuoti, tyrinėti pačią poetinės kalbos prigimtį, analizuojant ne tik semantinį, bet ir fonetinį bei vizualinį poetikos lauką. Bal Onirique – originalus, savo turiniu ir forma analogų lietuvių literatūrinėje kūryboje neturintis literatūrinis, meninis, kartu filosofinis, bei lingvistinis projektasPrekinis ženklas: Kitos knygos
Taikomieji raštai
Lino Poškos knyga – dovana paradoksalios, stilingos eseistikos mėgėjams. Šis nuotaikingas Klaipėdos mąstytojas, meistriškai balansuodamas tarp istorinio fakto, moralizuojančios publicistikos, absurdo ir „mokslo populiarinimo” žanrų, sukuria naujoviškus, gaivius tekstus, suprantamus ne tik literatūros ar filosofijos gurmanams, bet ir visiems kitiems, turintiems gerą humoro jausmą.Lino Poškos knygą „Taikomieji raštai“ sunku įdėti į apibrėžtesnio, atpažįstamo žanro lentyną. Joje apstu kuo įvairiausių stilių – nuo parodijos iki klasikinio esė, nuo istorinio anekdoto iki groteskiškos miniatiūros, nuo sąmoningai kuriamos hiperdidaktiškos absurdo publicistikos iki taiklios metaforos ar alegorinio apibendrinimo. Vienas dalykas akivaizdus – tai naujas, mažai girdėtas ir gaivališkas Klaipėdos mąstytojo stilius, praturtinąs mūsų eseistiką skvarbiom įžvalgom ir niuansuotais charmsiškais/sruogiškais paradoksais. Galų gale – tai…