Jisai pakvaišęs nuo skaitymo jis pamiršo, ką labai gerai žinojo. Berlynas – tikrai ne Paryžius. Bet vis dėlto. Užsisegė laikrodį ant riešo. Nešdamasis ant rankos paltą išėjo iš namų. Jis buvo bibliotekininkas.–Stovėdamas Dalemo metro stotelėje prisiminė vienos psalmės žodžius: „Parodyk man, Viešpatie, savąjį kelią, išmokyk mane takais tavo eiti.“ Rašomąja mašinėle iškalė skaičių 25, taip, dvidešimt penkta psalmė. Tada ant pečių užsimetė paltą ir į šiukšlių dėžę švystelėjo rožinį informacinį lapelį. „La Femme, itin reikliam svečiui.“ Su klubo darbuotojomis, net ir vilkinčiomis ledų indelį primenančius kostiumus, Hansas Ulrichas Kolbė bičiuliaudavosi kaip su studentėmis ar kolegėmis. Raudonplaukė rankas kilojo pagal Tiną Terner ir šokdama grūmėsi su nuovargiu. Prožektorius skustose pažastyse ieškojo prakaito…

Mirties karavanas traukia į tolimą Džefersoną Misisipės valstijoje, kad palaidotų savo motiną, žmoną, seserį – Edę Bandren – sekdami jos valią, toli nuo namų, greta jos ne tokių artimų artimųjų. Pasakojimas rezgamas iš 15 skirtingų personažų pozicijų – į viena supinamos minčių šakos, emocijų šaknys ir pasaulėvaizdžių skirtybės. Gamtos vešlumas tik sutirština personažų minčių ir jausmų pasaulį. Juk mirties akivaizdoje jautiesi kaip niekad gyvas… Williamo Faulknerio romano Kai aš gulėjau mirties patale pavadinimas – nuoroda į Homero Odisėjos XI giesmės fragmentą anglų kalba: As I lay dying, the woman with a dog’s eyes would not close for me my eyelids as I descended into Hades Williamas Faulkneris apie romaną Kai…

„Mūsų liks tik tiek, kiek telpa banjano šešėly“ – šių pranašiškų Karalienės Močiutės žodžių, ištartų vieną kvapnią saulėtą popietę, mažoji princesė Raamė dar nesuprato. O pirmąkart išvydusi raudonąjį – kodėl gi jis raudonasis? – khmerą, visą apsitaisiusį juodai, su sandalais iš padangos, ji tarė sau reginti tevodą, angelą, Pajuodėlį. Deja, tai buvo ne angelas, o vienos šiurpiausių pasauly revoliucijų kareivis, atėjęs išvaryti taikios, išmintingos karališkosios šeimos į baisią kelionę po pragaru virstančią šalį. Tądien nuostabus Raamės vaikystės pasaulis ėmė byrėti į šipulius…   Romanas Banjano šešėly pasakoja apie visagalę tėvo ir dukters meilę katastrofos akivaizdoje, liudija realius įvykius XX a. 8-ojo dešimtmečio Kambodžoje, atskleidžia tai, kad ir negailestingame pasauly esama…

Johnas Fante (1909–1983) – JAV rašytojas klasikas, kito legendinio JAV rašytojo Charleso Bukowskio įkvėpėjas. Lietuvių kalba iki šiol yra pasirodęs vienintelis jo romanas „Paklausk dulkių“ (vertė Saulius Repečka, „Kitos knygos“, 2008 m.)Pagrindinės romano „Sulauk pavasario, Bandini“ temos – skurdas, šeimos konfliktai, meilė, gyvenimas bręstančio paauglio akimis ir imigranto identiteto paieškos. Atviraširdžio, naivus knygos herojaus Arturo Bandinio istoriją J. Fante atskleidžia su ypatinga šiluma, stebinančiu psichologiniu įžvalgumu ir taiklia, subtilia ironija. Kūrinyje vyraujantys nekalto, tačiau šalto sniego bei ledinės vienatvės įvaizdžiai į pabaigą kiek aptirpsta sukeldami artėjančio pavasario ir vilties iliuziją.„Fante padarė man milžinišką įtaką. Perskaičiau jo knygas ir netrukus susimečiau su moterimi. Ji buvo dar baisesnė girtuoklė už mane, mudu…

Vieno žymiausių šiuolaikinių rašytojų, subtilaus satyriko ir psichologo Viktoro Pelevino apysakų rinkinys pasakoja apie šiuolaikinius informacinius, psichologinius bei įprastus karus, kuriuos didžiosios valstybės kariauja svetimose teritorijose. Šioje, ko gero, pačioje juokingiausioje savo knygoje autorius, pasitelkęs populiarius stereotipus, brandžias filosofines ir metafizines įžvalgas, sąmokslo teorijas, neblėstančios įtaigos literatūros klasiką ir žinias apie naujausias technologijas, suplaka iš koto verčiantį literatūrinį kokteilį.Rusijos žvalgyba specialiais vaistais ir teologiniais raštais parengia be akcento angliškai kalbantį maskvietį specialiai misijai, kad šis per danties plomboje įmontuotą siųstuvą galėtų Dievo balsu byloti JAV prezidentui George W. Bushui. Kitas rusų žvalgas pasišvenčia karui Afganistane. Kartu su vietiniais kovotojais jis klajoja po dykumas ir smėlyje braižo amerikiečius bei jų gyvenimo…

Knygoje publikuojami Viktoro Suvorovo romanai „Kontrolė“ ir „Pasirinkimas“– dvi istorinių romanų trilogijos dalys. Pirma dalis – „Gyvatėdis“ yra naujausias V. Suvorovo kūrinys (2011 m.), antra dalis – „Kontrolė“, parašyta 1981 m., ir trečia – „Pasirinkimas“, sukurtas 1997 m. Šiose knygose įvykiai, V. Suvorovo aprašyti „Ledlaužyje“, parodomi iš vidaus, per paprastų žmonių likimus.Romane „Pasirinkimas“ Stalino žvalgyba atlieka slaptas operacijas Antrojo pasaulinio karo išvakarėse. Romano veiksmas vyksta tai Maskvoje, tai Madride, Berlyne, Paryžiuje. Iš Stalino kabineto Kremliuje jis perkeliamas į prabangų viešbutį egzotiškose salose, iš tarybinio miškovežio – į milijardierių maskaradą Viduržemio jūros kurorte. Pagrindinė romano „Kontrolė“ tema – Ježovo vadovaujamame SSSR valstybės saugume rezgamo sąmokslo atskleidimas, su juo susiję Nastios Streleckajos ir asmeninio Stalino lakūno Cholovanovo pavojingi nuotykiai, žiaurios…