Įtaigumu šis romanas prilygsta geriausiems STEPHENO KINGO ir PETERIO STRAUBO darbams. – Dennis Lehane, KUŽDESIŲ SALOS autoriusArlenui Viagneriui, Pirmojo pasaulinio karo veteranui, teko regėti dūmus žmonių akyse ir anksčiau. Tai būdavo neišvengiamos mirties ženklas. Jis niekada neklysdavo. Kai vieną troškų vakarą nubudęs traukinyje pamato mirties ženklus bendrakeleivių akyse, beviltiškai bando juos atkalbėti tęsti kelionę į Floridos Ki salas. Tik devyniolikametis Polas Brikhilas juo patiki ir abu lieka naktį nuošalioje stotyje, tikėdamiesi išsisukti nuo neišvengiamos mirties. Bičiuliai patraukia į pietus pėsti ir netrukus pasijunta įkalinti „Kiparisų namuose“ – atokioje Meksikos įlankos užeigoje, kuri priklauso mįslingai gražuolei Rebekai, – tiesiog artėjančio uragano kelyje.Tačiau tas pragaištingas 1935 m. uraganas – ne vienintelis jiems…
Absurdo sapnai: humoras, proza
Knygelė, kokios nė nesapnavote…Prekinis ženklas: Mintis
Stebėto jo užrašai
Naujoji Dainiaus Dirgėlos knyga – raktas į XXI-ojo amžiaus pradžios lietuvių poeziją. Taupus žodis ir neornamentuota metafora puikiai apibūdina nebūtin slenkančios valstybės ir visuomenės situaciją, tiksliai nusako individo, akylai stebinčio šiuos procesus, padėtį ir jausmus.Tai lyrika, skirta aukštesnio nei vidutinis intelekto skaitytojui. „Tokios nišos, kurioje gyvena Dainiaus Dirgėlos tekstai, lietuvių poezijoje ligi šiol niekas – nors ir labai stengėsi – neužėmė: gilus paradoksas, nelėkšto poetinio anekdoto teritorija – neperžengiant gero skonio ribų, galų gale – elementarus raštingumas ir – nepabijokime šio žodžio – talentas! Tai matymai to (taip), ko (kaip) niekas kitas neįžiūrės.“Aidas MarčėnasPrekinis ženklas: Naujas vardas
Lik šalia
Meganė – miesčionė supermama, kadaise mėgusi palaidą gyvenimą. Dabar ji augina du vaikus, turi idealų vyrą, gyvena dideliame, tvora apjuostame name, bet jaučia vis stiprėjantį nepasitenkinimą. Rėjus, buvęs talentingas fotografas, dokumentinių nuotraukų autorius, šiuo metu be jokių perspektyvų dirba samdomu paparacu ir tenkina turčių atžalų, mėgdžiojančių garsenybių gyvenimo būdą, užgaidas. Brumas – detektyvas, kuriam ramybės neduoda neištirta jau prieš septyniolika metų dingusio vyro, garbingo miestelio piliečio, šeimos galvos dingimas.Trys žmonės, gyvenantys tarytum jiems primestą gyvenimą ir slepiantys paslaptis, apie kurias neįtaria net jų artimieji, skaudžiai patiria jaunystės dienų padarinius ir suvokia, kad praeitis niekur nedingo. Susidūrę ne vien su šviesiąja amerikietiškos svajonės puse, išgyvendami miesčioniško gyvenimo nuobodulį ir pagundos jaudulį…
Demokratija be tautų
Europa nebegali ilgiau likti šioje depresija dvelkiančioje zonoje, kurioje bijoma savo šešėlio. Šia esė norima prisidėti sužadinant protą ir dvasią, kurie ir padeda nepertraukiamai gyvuoti Europai.Prekinis ženklas: Versus aureus
Prekės iš kosmoso
„Orbita“ sulaužė paties gajausio ir bjauriausio stereotipo apie poeziją stuburą. Kažkodėl buvau šventai įtikėjusi, jog poezija – tai ne tik specifinis kalbėjimo būdas, bet ir labai intymus žvilgsnis į save ir savo vidų, visiškai atsiribojant nuo išorės. Galėčiau dar daug prirašyti apie įvykusius pokyčius, kai mane įtraukė ši poezijos orbita. Ji daugeliui galėtų tapti puikia galimybe, jei ne pamėgti, tai bent susidomėti poezija kaip unikaliu reiškiniu, o ne kažkuo, ką būtina atmintinai išzubrinti arba įmanoma suprasti tik įvaldžius semiotinį kvadratą.“Monika Šlančauskaitė•„Orbita“ atsiskleidžia kaip gerai iš vidaus organizuota grupė, sugebanti suderinti įvairius meninius žanrus bei raiškos priemones. Stebina autorių dėmesys tekstui / eilėraščiui, kuris itin kontrastuoja su mūsuose paplitusiu „skaityk, kaip…
Ponios Bovari duktė
Prabėgus vieneriems metams nuo motinos savižudybės ir vos vienai dienai po tėvo gyvybę pakirtusio širdies smūgio, dvylikametė Bertą Bovari išsiunčiama gyventi į nustekentą senelės ūkį. Gražioje Prancūzijos kaimo gamtoje Berta pozuoja dailininkui Žanui Fransua Milė, tačiau likimas jai turi paruošęs daugiau staigmenų. Bertos ryžtas pakilti aukščiau skandalingos motinos preities veda ją sudėtingais gyvenimo vingiais per pavojus medvilnės fabrike Lilio miestelyje, pro Ruano vienuolyną į turtingą ir prabanga spindintį devyniolikto amžiaus Paryžių.Dirbdama garsaus prancūzų dizainerio Čarlzo Frederiko Vorto padėjėja, Berta įsitraukia į aukštuomenės gyvenimą. Kurdama sukneles, mergina sulaukia vis didesnio pripažinimo, tačiau labiausiai trokšta ir siekia vieno dalyko: meilės žmogaus, kuriam ir ji galėtų dovanoti savo meilę.Prekinis ženklas: Gimtasis žodis
Tai nutiko rudenį
Londono aukštuomenėje pasirodo keturios jaunos merginos. Jų vienintelis tikslas – ištekėti. Gimsta drąsus vyro medžioklės planas. Dabar tereikia pasitelkti klastą ir moteriškus kerus.Tai nutiko per pokylį…Aikštinga gražuolė Lilijana Bouman greitai suprato, kad jos, nepriklausomo būdo amerikietės, manieros Anglijoje visiems – it rakštis. O labiausiai ji kliūva nepakenčiamam snobui ir geidžiamiausiam Londono aristokratui Markusui, lordui Vestklifui.Tai nutiko sode…Markusas pasielgė pasibaisėtinai – ir pavojingai – čiupdamas ją į glėbį. Lilijaną pribloškė stiprus geismas vyrui, kurio ji negali pakęsti. Laikas sustojo, atrodė, pasaulyje liko tik juodu… visa laimė, kad niekas neužklupo.Tai nutiko rudenį…Grafas Vestklifas – pareigos žmogus, savo jausmų valdovas, pastovumo garantas. Tačiau Lilijana sujaukė viską: kiekvienas prisilietimas prie jos – tikra kančia,…
Žodžiai
Aš renku žodžius. Laikau juos dėžutėje savo galvoje……Norėčiau laikyti tikroje dėžutėje – gražioje, galbūt batų dėžėje, papuoštoje gėlėtu vyniojamuoju popieriumi. Rašyčiau žodžius ant popieriaus skiautelių ir dėčiau į dėžutę. Kada tik panorėjusi atsidaryčiau dėžutę, imčiau popierines skiauteles, skaityčiau ir jausčiau žodžius – visus iš karto. O paskui dėžutę paslėpčiau. Tačiau žodžiams saugiau mano galvoje. Jis negali iš čia jų paimti.Dešimtmetė Keilė Ren nekalba. Nuo tada, kai narkomanė mama išėjo ir paliko ją atokioje trobelėje, apsuptoje aukštų sekvojų, gyventi su žmogumi, pavojingu kaip pats blogis. Tyloje, vieninteliame prieglobstyje, Keilė renka žodžius, kurių galbūt niekada neištars, iš vienintelio likusio motiną primenančio daikto – žodyno.Sjera Don – vieniša trisdešimt ketverių metų menininkė. Ji…
Trijų Ne dėsnis
Nastiai Kamenskajai nepasisekė – ji pateko į avariją. Greitai ją išrašys iš ligoninės, bet sulaužytą koją vis dar taip skauda, kad moteris beveik nepaeina. Tada ji nusprendžia kreiptis į specialistę, gydančią netradiciniais metodais. Tačiau kai Nastia jai paskambina, paaiškėja, kad toji specialistė nužudyta. O čia dar vienas nemalonumas – išėjusi iš ligoninės, Nastia neturi kur gyventi – jos butas užimtas netikėtai užgriuvusių giminaičių. Taip Kamenskaja atsiduria buvusio bendradarbio vasarvietėje. Ten ji toliau gydosi ir su ją lankančiais kolegomis sprendžia garsios žmogžudystės bylą. Kartą likusi vasarnamyje viena, pastebi, kad ją kažkas seka…Prekinis ženklas: Jotema