„Išgelbėti pasauliui užtenka, kad kiekvienas, nors ir visiškai mažas, išdrįstų padėti“ Bruno Ferrero Šioje knygelėje – trumpi pasakojimai ir pamąstymai, aforizmai. Tarsi mažutės dvasinės išminties ir supratingumo tabletės. Po vieną perdieną. Perskaitę bent vieną istoriją, nebeliksite tokie patys, kokie buvote. Išminties kupinos istorijos, suprantamos dideliems ir mažiems. Jos leidžia netikėtu rakursu išvysti save, savo ir aplinkinių žmonių gyvenimą – lyg po žiemos speigo blykstelėjus saulutei.Prekinis ženklas: Katalikų pasaulio leidiniai
Pokalbiai apie esmes
ARVYDAS ŠLIOGERIS (g. 1944) – originaliausias Lietuvos filosofas, šiuolaikinės lietuviškosios filosofijos tradicijos kūrėjas, ilgametis Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. Septyniolikos filosofijos knygų autorius, pasaulio filosofijos klasikos vertėjas, pelnęs dvi Lietuvos nacionalines premijas – mokslo bei kultūros ir meno.VIRGINIJUS GUSTAS (g. 1977) – filosofiją studijavo Vilniaus pedagoginiame universitete. Šiuo metu dirba Vilniaus universiteto Filosofijos katedroje, profesoriaus A. Šliogerio doktorantas. Nuolatinis kultūros savaitraščių „Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“, žurnalo „Metai“ autorius, vienas iš filosofijai skirto interneto puslapio www.aplinkkeliai.lt kūrėjų ir redaktorių.Ši knyga – tai dviejų mąstytojų pokalbis. Mokytojas Arvydas Šliogeris, Lietuvos filosofijos klasikas, ir jo mokinys, profesoriaus kūrybos tyrinėtojas Virginijus Gustas diskutuoja apie gyvenimą ir filosofiją, kelia klausimus, į…
Emos pilis
Ji buvo ten, kai žyniai aukojo Perkūnui. Gintarinis tiltas tarp praeities ir ateities…– Kol tu su manimi, tol esu laimingas, – šnibždėjo Jorgis, kutendamas lūpomis ausies spenelį, – gyvenimas be tavęs man neturi jokios prasmės. Turiu žinoti, kad esi šalia, turiu liesti tave, jausti tavo kūno šilumą. Tu esi mano gyvybės šaltinis, mano jūra. Gal dėl to esu toks ramus ir manęs niekas nebaugina. Rankomis apsivijau Jorgio kaklą. Jutau silpną kvepalų aromatą, mačiau tamsoje žėrinčias jo akis. Staiga tapau daug vyresnė, mane užplūdo motiniškas poreikis jį paguosti, priglausti prie savęs. Maža bejėgė mergaitė kažkur pradingo, jos vietoje atsirado stipri ir ryžtinga moteris.Atsiplėšusi nuo ją globojusio Roberto Ema drebančia širdimi leidžiasi į…
Anykščių šilelis: CD (tarminis įrašas)
Šiame „Gyvosios poezijos“ serijos leidinyje pristatomas ne mums taip įprastas bendrine kalba parašytas A. Baranausko poemos variantas, o tarminis (būtent rytų aukštaičių, anykštėnų tarme užrašytas) tekstas, kurį įskaitė Šiaulių universiteto profesorius Skirmantas Valentas.Į šį poemos perskaitymą derėtų žiūrėti kaip į labai atsargų bandymą mėginti įsiklausyti į pusantro šimto metų senumo garsus. Tarminiame variante poemos grožis atsiskleidžia ypatingai, skaitymas balsu leidžia jį kitaip suvokti.Prekinis ženklas: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Oona & Salinger
– Skaityk man iš lūpų: EIK VELNIOP. Aišku? – Būtent tai šiems metams ir esu suplanavęs.Frédéric Beigbeder (Frederikas Beigbederis, g. 1965) – vienas žinomiausių šiuolaikinių prancūzų rašytojų, televizijos, spaudos, reklamos, naktinių klubų žvaigždė. Lietuvių kalba 2002 m. pasirodęs jo romanas „Meilė trunka trejus metus“ iškart tapo perkamiausia knyga, o knygos pavadinimas – visuomenėje tvirtai įsišaknijusia teze. Meilė nenustoja dominti autoriaus. Šį kartą jis pasineria į vieną žaviausių ir keisčiausių XX a. meilės istorijų – Jerrome‘o D. Salingerio ir Oonos O‘Neill. 1940-tieji, Niujorkas, Stork Club. Auksinis jaunimas, stiklų su kokteiliais skambesys, cigarečių dūmai. Čia visi šmaikštūs, turtingi, arogantiški ir jaunatviškai negailestingi. Į klubą įžengia pradedantis rašytojas J. D. Salingeris – tylus,…
Paskutinis šokis
Penktasis serijos Kinkeidai. Šeimos paslaptys romanas.Spontaniškas ir aistringas nuotykis su šeichu Las Vegase – Lorelei Kinkeid nebūdingas poelgis. Ji visą gyvenimą elgėsi pavyzdingai. O išvyka su Rakinu Vitkombu Abdela, kuriam neįmanoma atsispirti, turėjo būti tik malonus pabėgimas nuo tikrovės. Toks malonus, kad ji sutinka su trumpalaike santuoka iš išskaičiavimo, kad padėtų jam atsiimti palikimą. Tačiau juodu nesitikėjo, jog būti vyru ir žmona už uždarų durų taip jaudinama. Staiga laikinos santuokos taisyklės pradeda trukdyti…Prekinis ženklas: Svajonių knygos
Legionas – mūsų tėvynė
„Aprašomi įvykiai nutiko prieš penkiolika – dvidešimt metų, todėl itin atidžių skaitytojų prašau atleisti, jei bus kokių techninių neatitikimų. Laikas po truputį trina detales iš atminties. Rašau ne dogmas, rašau atsiminimus taip, kaip kai kuriuos dalykus mačiau, vertinau ir supratau.Rašau remdamasis savo ir kitų žmonių laiškais, jie man padeda atkurti kai kurias smulkmenas, nors, kita vertus, ko gali tikėtis iš laiško motinai, kurią ramini, kad viskas gerai, – tik nesijaudink, mamyte! – arba draugei, kuriai bandai sukurti sentimentalų prisipažinimą apie aukštos prabos jausmus, bet tikrai neakcentuoji, iš kokios medžiagos pasiūtas tavo parašiutas ar kiek šovinių telpa į automatinio šautuvo dėtuvę.“ Žilvaras BraznauskasKnygoje praskleidžiama skraistė į nuogirdomis apipintą Prancūzijos Svetimšalių legiono…
Glėbys
Kas yra Lietuvai Amerika? Tiksliau sakant, kas mums yra užjūriuose atsidūrę artimi mūsų tėvų giminaičiai? Ką sovietmečiu lietuviams reiškė didžiuliai siuntiniai, tų giminaičių apsilankymai ir „apipirkimai“ garsiosiose „dolerinėse“ parduotuvėse? Pagaliau kaip mes būdavome priimami, kai atsirado galimybė pasisvečiuoti užjūriuose? Ar neprimena mūsų amerikonai „Bayer“ aspirino tabletės – nekalčiausio, labiau guodžiančio negu gydančio vaisto, kurio plastmasinį buteliuką jie įsprausdavo į Lietuvą vežamo lagamino kertėje. Bet ar esame pagalvoję, kaip toks bendravimas atrodė žvelgiant iš anos pusės, kaip jausdavosi svečiai iš Amerikos, patekę į kietą giminių glėbį?Prekinis ženklas: Baltos Lankos
Šaltupė
Eilėraščiai. Serija „Pirmoji knyga“Vaikystė, namai, meilė, motinystė – šios amžinosios temos turi stiprią autentišką raišką, asmeniškų išgyvenimų podirvį. Ir kartu J. Jasponytės poetinis pasaulis keliasluoksnis, įžemintas patirtimis iš kitų erdvių, kitų laikų. Juda laukinės gamtos ir civilizacijos švytuoklė, vaikystės upė siekia ir alter ego, ir kosminę upę nuo visatos stogo, o moters ir vaiko ištarmės susišaukia su indėnų, oročėnų, šamanų išmintimi. Kampuoti ritmai slepia šių dienų moters užkalbėjimus ir vidines įtampas.„Aš niekada nežinojau, ar man apskritai reikia tą knygą leisti. Ar tikrai verta publikuoti tuos tekstus? Dalyvavimas PK konkurse man buvo tarsi savotiškas kokybės barometras, kurio būčiau netekusi leisdama knygą savarankiškai. Čia tarsi iš anksto sužinojau, kad galbūt tie tekstai…
Lėtas žmogus
Romano „Lėtas žmogus“ pagrindinį veikėją, vienišą fotografą ir archyvarą Polą Reimentą, važiuojantį dviračiu partrenkia automobilis ir Polas netenka kojos. Tolesnis romano veiksmas – Polo bandymas susitaikyti su ta netektimi. Vyras pasisamdo kroatę imigrantę, ją įsimyli ir, trokšdamas pabėgti nuo vienatvės, imasi globoti jos vaikus, įsivelia į visas triukšmingos, gyvybingos šeimos problemas. Lyg to būtų negana, ant Polo namų slenksčio išdygsta Elizabeta Kostelo – septintą dešimtį peržengusi rašytoja, kuri paskelbia ultimatumą, priversiantį šį „lėtą žmogų“ pagaliau apsispręsti.„Lėtas žmogus“ – taip skaidriai ir gerai parašyta knyga, kad skaitant ima šiurpas. Pašiurpsti ir nuo keliamų klausimų. Romanas neatsako nė į vieną iš jų, bet išmuša iš vėžių ir priverčia susimąstyti apie dalykus, kuriuos…