Tai šešioliktoji žinomo fantastikos žanro rašytojo knyga, dokumentinė apysaka. Joje autorius atveria pažinimo langus į Visatos erdves. Remiasi dokumentais, mokslininkų tyrinėjimais, konkrečių žmonių pasakojimais, laiškais.Prekinis ženklas: Alka
Neatmenami laikai / Times Immemorial
Teksto autorė: Lupe Núñez-Fernández; Dizainas: Rima Kiubaraitė-Sutkienė „Akistata su Bielskytės kūryba gali sukelti psichologinį svaigulį, lyg stebėtum nepaaiškinamą vaizdą, kaip pasaulio epochos yra vis iš naujo griaunamos ir vėl atstatomos“ (Lupe Núñez-Fernández) Monika Bielskytė (g. 1986) gyvena ir dirba Paryžiuje, rengia parodas Europos galerijose ir muziejuose. Didžiąją savo projektų dalį (audiovizualines instaliacijas, videodarbus) menininkė sukuria keliaudama po įvairias tolimas šalis (Japoniją, Kiniją, Kambodžą, Vietnamą, Laosą, Tailandą, Indiją, Nepalą, Butaną, Tadžikistaną, Uzbekistaną). Medžiagą šiai knygai ji sukaupė 2006-jų pavasarį ir vasarą, per tris mėnesius, praleistus Himalajuose ir Indijos lygumose. Autorė, paversdama subjektyvius kelionės patyrimus sapnus primenančiais vaizdais, pasakoja praeinančio laiko istoriją: „Kai kūriau šiuos vaizdus, galvojau, kad viskas visada esti, viskas nuolat…
Aleksandras Makedonietis
Sūnau, ieškok sau tinkamos karalystės – Makedonija tau per maža!Philip Freeman (Filipas Frimenas) – Liuterio koledžo Dekoroje (JAV Ajovos valstija) Klasikinių kalbų katedros profesorius, mokslų daktaras, klasikinių bei keltų kalbų ir literatūros specialistas. Jis – aistringas senovės istorijos gerbėjas ir populiarintojas, septynių istorinių knygų autorius.„Aleksandras Makedonietis“ – tai tarsi romanas papasakota įžymiojo karvedžio istorija. Autorius sako: „Aš susižavėjau šiuo žmogumi, todėl negalėjau atsispirti galimybei pasinerti į senovės bei šiuolaikinius šaltinius apie jo gyvenimą, aplankyti jo kelionės vietas ir įsivaizduoti jį jojantį savo žirgu Bucefalu per Makedonijos lygumas ar žygiuojantį per Irano ir Afganistano dykumas bei kalnus. Tačiau svarbiausia mano paskata buvo noras parašyti pasakojamojo pobūdžio Aleksandro biografiją.“ Taigi tai pasakojimas…
Kerštas
Mary Higgins Clark(Merė Higins Klark, g. 1927 m.)JAV rašytoja, milžiniško populiarumo sulaukusių detektyvų autorė. Jos romanai, vertinami skaitytojų ir kritikų visame pasaulyje, nuolat patenka į skaitomiausių knygų sąrašus. Vien JAV šios autorės knygų parduota per 80 milijonų egzempliorių. Detektyvų karaliene vadinama rašytoja yra daugelio prestižinių premijų laureatė, JAV detektyvų rašytojų asociacijos prezidentė, jos vardu pavadintas vienas svarbiausių apdovanojimų geriausiems šio žanro rašytojams. Lietuvių skaitytojams puikiai žinomi jos romanai: „Nieko geriau už namus“, „Nuo manęs nepabėgsi“, „Nors tavo akys jos nemato“, „Gražus ir šaltas veidas“, „Kur tu dabar esi?“, „Nesidairyk atgal“, „Pasiimk mano širdį“, „Tavo šypsenos šešėlis“, „Tau niekada nebus atleista“, „Mėgsta muziką, mėgsta šokti“, „Nepamiršk manęs“, „Šauksmas naktyje“, „Tu priklausai…
Likimų šnekos
Žmogus apsėstas absoliutaus gėrio – meilės ir absoliutaus blogio – smurto, chaoso ir noro griauti demonais. Medžioklė – tik maža degtuko liepsnelė slapčių tamsoje. Mes pasmerkti blaškytis ieškodami tiesos. Esame unikalūs, vienetiniai Dievo kūriniai. ”Žmogui visada įdomiausias pats Žmogus. Ir man“. – E. Malūkas
Šabaš
Rašytojų Mari ir Saros Poisson romanas „Šabaš“ – galvosūkis ir net provokacija. Kartu atitikdamas klasikinio romano bruožus, šis kūrinys lietuvių literatūroje įneša naujo vėjo: dvi autorės ryžosi kartu kurti vieną teksą, o išgalvota romano realybė sąmoningai pinama su autorių gyvenimo, Lietuvos ir Londono tikrovės faktais. Romano forma yra dviejų personažų – rašytojų Saros ir Mari Poisson – laiškai, tačiau veikėjos Mari ir Sara nesutampa su autorėmis Mari ir Sara. Romano veikėjos seserys rašytojos viena kitai rašo laiškus, daugiausiai cirkuliuojančius tarp Londono ir Žiogaičių kaimo Žemaitijoje, taip pasakodamos savo gyvenimą. Be pagrindinių herojų, laiškais piešiami ir kitų veikėjų charakteriai: tėvas, motina, brolis, Mari sutuoktinis Markas, Saros kaimynas Albinas, bendra seserų pažįstama ir…
Aušra (PFAF-430)
Praslinkus 300 metų į Norilą sugrįžta Magai, pasirengę savo kariais bei biologinėmis mašinomis sunaikinti visą kas gyvą. Bet koks pasipriešinimas nuslopintas, baigiami naikinti netgi Raudonieji Vienuoliai. Ir tik vagis Kosaras, persenusi ragana, keistokas lėkio valgytojas bei apsvaigusi bibliotekininkė skuba į Norilos pietus, link Žemės Įsčių, kur, anot senovinės pranašystės, gali įvykti stebuklas…„Aušra“ tai ankstesniojo Tim Lebbon romano „Sutemos“ tęsinys, bei Noreela serijos antroji knyga.Prekinis ženklas: Eridanas
Euklidijos
Rinkinys Euklidijos yra tarsi egzistencinės geometrijos vadovėlis. Kiekvienas eilėraštis pateikiamas triptiko forma: pavadinimas, kuris veikiau išgirstamas kaip klausimas (tiesė – kas yra tiesė?); brėžinys, kuris atsiranda lyg atsakymas į pavadinimo klausimą; pats eilėraštis.Tačiau tekstas yra pateikiamas ne kaip pavadinimo ir brėžinio apibendrinimas, bet atvirkščiai – eilėraštis apverčia prieš tai pateiktus elementus ir leidžia kalbėti pačiai figūrai, parodo jos trūkumus ir ribas, taip atskleisdamas jos esmę.Figūros, erdvės ir plokštumos nėra suprantamos tiesiogiai, jos atveria vidinį objekto ir savęs pojūtį. Turbūt būtent todėl skaitytojui yra sunku nesusitapatinti su šios poetinės geometrijos personažais – tiese, trikampiu, stačiakampiu…Prekinis ženklas: Aidai
Subtilumas
Jo galvoje nepaliaujamai sukosi bučinio scena. Jo prisiminimuose ji jau buvo virtusi kultiniu filmu. Pagaliau jis atrakino buto duris, ir svetainė, palyginti su troškimu gyventi, pasirodė gerokai per ankšta. Jaunas prancūzų rašytojas Davidas Foenkinosas (g. 1974 m.) – vienas iš talentingiausių savo kartos rašytojų, o gerbėjų nuomone – pats talentingiausias. D. Foenkinosas yra parašęs daugiau kaip dešimt romanų, be „Subtilumo“, lietuviškai išleistas ir jo romanas „Ištikus laimei“. „Subtilumas“ – romanas apie meilę ir moteriškumą, apie stebuklingą vieno bučinio galią. Tai grakšti ir neįprasta, švelnaus humoro ir gilių įžvalgų prisodrinta istorija apie keistai besiklostančius santykius tarp vyro ir moters, apie kuriuos įprasta sakyti „ne pora“. Pagrindinė knygos veikėja gražuolė Natali po…
Paslapties įpėdinis
Rašyti šį kūrinį Justina pradėjo būdama dvylikos metų, o baigė – keturiolikos. Pirmasis jos fantazijų romanas – apie gėrio ir blogio kovą. Gėrio, kaip ir mūsų gyvenime, sutikite, yra daugiau, bet Blogis, žinoma, gudresnis ir stipresnis. Taigi burtininkų pasaulyje Gėrio kariai – Dievų Valdovas, gerosios deivės ir burtininkai, karalienės ir vilkažmogiai – grumiasi su blogaisiais – pačiu Blogio Valdovu, Tamsos Princese, Burtų Kūrėju ir demonais. Jėgų pusiausvyra suardyta, nes kai kurios deivės perbėga į priešo stovyklą. Įdomu, kad dieviškųjų sferų veikėjai prabyla šiuolaikinio jaunimo kalba ir kaunasi kaip fantastiniuose trileriuose. Svarbiausia jėga, galinti lemti pergalę, – berniukas iš Žemės, žuvusios deivės Paslapties sūnus Činhu. Tai jis, Gėrio Įpėdinis, turi įveikti…