Tarnyba Prancūzijos svetimšalių legione trims draugams – amerikiečiui Torui, prancūzui Fransua ir škotui Pitmenui-pasirodė tiesiog nepakeliama:be atvangos kamavo kaitra,spiečiai musių ir nuobodulys,nes niekur nebuvo matyti nė vienos bent kiek patrauklesnės merginos.Argi apie taui jie svajojo,pasirašydami kontraktus? Iš tiesų jokios kareiviško gyvenimo romantikos ! Ir atrodė,kad vienintelė išeitis –kuo skubiau sprukti iš šio pragaro.Tačiau sumanymas bėgti iš įgulos, įkurtos beveik pačiame įkaitusios Sacharos dykumos vyduryje,buvo kone beprotiškas. Ne kiekvienas kupranugaris įstengia ištrūkti iš šitų bekraščių smėlynų.Be to dezertyrams gresia karo tribunolas.Bet juk ne šiaip sau sakoma:jei nerizikuosi,tai ir nelaimėsi…Prekinis ženklas: Nataiva
Apvalyk mane isopu…
Tai pirmoji poeto, prozininko, vertėjo prozos knyga (pirmasis poezijos rinkinys – „Spengia tylos kamertonai“, 2013). Savitos stilistikos novelėse ir etiuduose autoriaus dėmesys dažnai krypsta į egzistencinius dalykus, pabrėžiant žmogaus virsmą iš vieno būvio į kitą – iš žemiško chaoso ir sumaišties į nežemiškąją šviesą, kuri nuskaistina, išgrynina, apvalo. Tai ir yra simbolinis ap(si)valymas isopu (juozažole), kurį dar Senojo Testamento laikais naudodavo apeiginiams šlakstymams ir kuris išsiskyrė gydomosiomis savybėmis. Autorius stebina vingrios minties paradoksais, turtinga metaforų ir epitetų kalba, o netikėti siužetai traukia ir poetišku, vaizdingu pasakojimu.Prekinis ženklas: Versus aureus
Skėrių pusryčiai
2002 m. debiutavusio poeto antroji eilėraščių knyga su konkrečiosios poezijos intarpu (III skyrius) ir savita poetine grafika, piešiniais ir tapyba. Aiški pozicija, kategoriški požiūriai, socialinis reagavimas, išryškinta forma, apgalvota rinkinio sandara – dėl šių ypatumų knyga atrodo kaip išimtis migloto poetinio kalbėjimo kontekste.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Bela ir negailestingasis šeichas
„Bela ir negailestingasis šeichas“ – septintasis serijos Balforų šeimos paveldėtojos romanas.Šeichas Zafikas Al Rašidas įtūžta, kai savaitę vienumoje sujaukia dykumoje pasiklydusi Bela Balfor. Nors garbė liepia ją išgelbėti, įnoringa paveldėtoja pasirodo esanti ne tokia ir dėkinga. Zafikas labai norėtų lepūnėlę palikti klaidžioti dykumoje… bet koks gi tai būtų iššūkis?Jam tikrai pakaks galios sutramdyti maištingąją gražuolę. Tačiau kaip jis elgsis jiedviem palikus dykumos prieglobstį? Ar ištrins iš atminties jaudinančius prisiminimus, o gal paskelbs savo pavaldiniams apie naują karalienę?Prekinis ženklas: Svajonių knygos
Per geras, kad būtų tikras
Kai buvęs Greisės Emerson sužadėtinis pradeda susitikinėti su jos jaunesniąja sese, Greisei tenka griebtis ypatingų priemonių. Kad visi liautųsi sukę galvą dėl jos širdies reikalų, ji pareiškia užmezgusi romaną su kai kuo… Jis – nuostabus. Jis – žavus. Jis – jos vaizduotės vaisius. Aišku, šis tobulas vyras nė trupučio nepanašus į jos naująjį kaimyną Kalahaną Ošiją, turintį ne itin gražią praeitį. Na, nebent tik iš išvaizdos. Ir toks pat karštas. Toks pat aštrialiežuvis. Toks pat galvotas ir geraširdis. Pala, pala. Ne. Kalahanas Ošija tikrai ne jos svajonių vyras! Kai jūsų širdis pasiilgs šypsenos, kai magės patikėti, kad vėl galite įsimylėti, arba tiesiog panorėsite perskaityti puikią knygą, čiupkite šį K. Higgins…
Apsichė
Elžbieta Latėnaitė (g. 1986) – viena ryškiausių, įvairiapusiais talentais apdovanotų jaunųjų aktorių, jau sulaukusi pripažinimo profesionaliojoje teatro scenoje. 2006 m. Torūnės tarptautiniame teatrų festivalyje „Kontakt“ gavo geriausios jaunos atlikėjos apdovanojimą (už Irinos vaidmenį A. Čechovo „Trijose seseryse“, rež. R. Tuminas). Įsimintinas vaidmuo – Margarita J. W. Goethe‘s „Fauste“ (rež. E. Nekrošius, 2006 m.).„Apsichė“ – pirmoji Elžbietos Latėnaitės knyga. Ją sudaro romanas „Apsichė“ ir penkios novelės. Pagrindinė veikėja Apsichė – žmonių vaikas, gyvenimo besotė. Ji bando savo kūno, jausmų, proto galimybes, nevengdama drastiškų kraštutinumų: nuo scenos, turgaus, prostitucijos – iki tylios akmenybės, kai gyvenimas ilgus metus stebimas tūnant po grindiniu ties vitrina. „Apsichės“ pasaulyje nepaisoma jokių taisyklių ir dėsnių: nei gamtos,…
Kašmyro šalis
Jaunavedžiai Nerisė ir Evanas Votkinsai 1939-aisiais iš Velso garlaiviu išplaukia į Indiją. Netrukus vyras pašaukiamas tarnauti į misiją Lehe, aukštai Ladakho kalnuose. Čia septynis metų mėnesius keliai neišvažiuojami ir beveik niekas nežino apie elektrą. Nerisės sveikatai suprastėjus Evanas ją išsiunčia į egzotiškąjį, spalvingąjį, romantiškąjį Šrynagarą. Čia, pačioje Kašmyro širdyje, Nerisė atranda visiškai naują pasaulį, kupiną šokių, flirto, aistros ir apkalbų. Kai jaunoji moteris vėl susitinka su savo vyru, – ji jau visiškai kitas žmogus.Po daugelio metų Nerisės anūkė Maira tvarkydama mirusių tėvų namus aptinka nuostabaus grožio plonytį kašmyro šalį. Iš įvynioto į jį voko iškrenta plaukų garbana. Kieno ji? Trokšdama įminti šalį gaubiančias šeimos paslaptis Maira nuseka senelių pėdsakais į…
Su mano kūnu
Kadaise, labai seniai, tave išaukštino ir tau suteikė jėgų tas, kuris brangino moteris ir jų nebijojo, kuris gerbė jų kūnus. Tokie vyrai yra ypač reti, ir jei moteris vieną jų suranda, pajunta smarkų skirtumą mylėdamasi ir pasikeičia amžiams; tas vyras tampa pavyzdžiu, pagal kurį vertinami visi kiti, ir tu esi laiminga, labai laiminga, kad kadaise jį sutikai.Žmona, trijų vaikų mama – ji turi viską, ko gali norėti moteris, tačiau viduje jaučiasi tuščia. Įkalinta nesibaigiančių pareigų, darbų ir maisto gaminimo rutinoje, ji nebesugeba gyventi taip nuoširdžiai ir aistringai, kaip kadaise gyveno. Netgi mylimam vyrui nepavyko pasiekti tikrosios jos esmės. Taip arti buvo tik vienas žmogus… Iš nevilties moteris prisimena praeitį, leidžiasi…
Akvilė: neprašyk auksinės žuvelės plauti indų
Akvilė Zavišaitė (1962–1991) – ryški asmenybė ir įdomi menininkė, palikusi savitą pėdsaką lietuvių dailės istorijoje. Jos legenda virtęs gyvenimas ir originalūs dailės darbai, eksponuoti Lietuvoje, Australijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, iki šiol audrina žmonių vaizduotę. Ši knyga – tai pasakojimas apie Akvilę jos pačios žodžiais Ritos Baltušytės surinkti dukros laiškai artimiesiems ir draugams įgyja siužetą, virsta jaudinama gyvenimo istorija. Tai tarsi laiškų romanas, kurio veiksmas rutuliojasi trijuose žemynuose: pasakojama apie sovietmečio Lietuvos kasdienybę, apie pirmuosius to meto imigrantų žingsnius Australijoje ir bandymą ten įsitvirtinti, nuklystama į JAV. O vėliau – žvilgsnis į Lietuvą ir pasaulį jau brandaus žmogaus akimis. Autentiški tekstai liudija sudėtingą XX amžiaus pabaigos laiką, jaunos dailininkės siekį…
Korleonių šeima
Niujorkas, 1933-ieji. Miestas ir visa šalis nugrimzdę į Didžiąją depresiją. Tuo metu suklesti nusikalstamos šio didmiesčio gaujos (Šeimos), bet artinantis sauso įstatymo pabaigai nenumaldomai artėja ir mūšis, nulemsiantis, kurios iš jų iškils, o kurių laukia žiaurus galas. Vitui Korleonei nieko nėra svarbiau už šeimos ateitį. Mažiausi jo vaikai Maiklas, Fredas ir Konė lanko mokyklą ir nežino, kuo iš tikro verčiasi tėvas, o įsūnis Tomas Heigenas studijuoja universitete. Daugiausia nerimo Vitui kelia Sonis, jo vyriausias vaikas. Donas Korleonė spaudžia Sonį tapti verslininku, bet nekantrus, nutrūktgalviškas septyniolikmetis nori kitko – žengti tėvo pėdomis ir imtis tikrojo Šeimos verslo. „Korleonių šeima“ – jaudinantis, subtilus romanas apie tradicijas ir smurtą, ištikimybę ir išdavystę patiks…