Vieną žiemos dieną švedų policija susiduria su bene baisiausiu šalies istorijoje nusikaltimu – atokiame kaimelyje žiauriai nužudyta devyniolika gyventojų. Gilindamasi į tyrimo medžiagą, teisėja Birgita Roslin aptinka, jog tarp nužudytųjų yra ir jos giminaičių, be to, pasirodo, kad svarbus tyrimo „kabliukas“ – netoli nusikaltimo vietos rastas senas dienoraštis, kurį XIX amžiuje rašė teisėjos giminaitis Janas Andrenas. Dienoraštyje pateikiami įspūdžiai iš JAV, kur jis vadovavo statybai tiesiant geležinkelį. Po truputį aiškėja, kad skerdynes atokioje Švedijos provincijoje neabejotinai sieja kažin koks ryšys su tuometiniu Andreno pavaldiniu Sanu, kuris 1863 m. buvo pagrobtas Kinijoje ir atplukdytas į Ameriką. Aptikusi šį azijiečių pėdsaką, Roslin nusprendžia vykti į Kiniją.Henningas Mankellis (Henning Mankell, gim. 1948) –…
Londono vėjas
Romanas „Londono vėjas“ – tai istorija apie lietuvę Godą, kuri išvažiuoja į Londoną ieškoti ją apvogusio mylimojo. Įsitraukusi į paieškas, moteris susipažįsta su neaiškaus plauko verslininkais, sukančiais nešvarius reikalus. Jos buvęs draugas irgi yra įsipainiojęs į to pogrindinio pasaulio tinklus. Pamažėle ima aiškėti paslaptys, siejančios po įvairias pasaulio šalis išsiblaškiusius buvusios sovietų imperijos veikėjus. Sutrikusi, išgąsdinta užgriuvusių nuotykių Goda sutinka privatų detektyvą, kuris imasi jai padėti…Knygoje rutuliojama detektyvinė intriga, tačiau drauge tai pasakojimas apie kartą, kuri buvo ruošiama šviesiam komunistiniam rytojui, o atsidūrė kapitalizmo kloakoje. Apie žmones, kurių gyvenimus vienaip ar kitaip paveikė permainų vėjas. Zita Čepaitė – prozininkė, žurnalistė, scenaristė. Yra išleidusi septynias knygas, paskelbusi straipsnių, recenzijų, esė. Dirbo televizijoje,…
Avilio daina
Novelių romanas „Avilio daina“, pasirodęs 1999 m., sulaukė kritikų pagyrų, iškart buvo pripažintas plataus skaitytojų rato ir karaliavo tarp tų metų bestselerių. Knyga pelnė prestižinę norvegų literatūros Bragės premiją ir buvo nominuota Šiaurės Ministrų Tarybos literatūros premijai. Ji išversta į keletą kalbų ir pritaikyta teatro scenai.Odoje, mažame Norvegijos miestelyje, įsikūrusiame palei fiordą tarp aukštų stačių kalnų, stovi šimtametis daugiabutis. Jis dūzgia tarsi avilys, pilnas įvairių žmonių gyvenimų, įkyrių buities garsų ir muzikos akordų. Iš trumpų namo gyventojų istorijų – stebinančių, liūdnų ir drauge persmelktų subtilaus humoro – dėliojamas romanas. Knygos veikėjai tarsi visai kasdieniški, tačiau drauge jaudinantys, neįprasti ir šiek tiek pamišę. Tikri keistuoliai – blaškosi su savo meile, neapykanta,…
Karalienė Margo
Tai vienas garsiausių Aleksandro Diuma romanų. Šįkart rašytojo dėmesio centre – XVI amžiaus Prancūzija: nuožmios kovos tarp katalikų ir protestantų, rūmų intrigos, išdavystės, mirtys ir fatališkos karalienės Margo (Margaritos Valua), prieš savo valią tapusios politinių žaidimų dalyve, aistringos ir tragiškos meilės istorija. Karališkosios kilmės įkaitė, sumaniai laviravusi tarp rūmų intrigų, karalienė Margo visą gyvenimą klausė tik savo sielos ir kūno. Jos vardas pelnytai minimas tarp žaviausių visų laikų moterų ir garsiausių pasaulio meilužių. 1994 m. Prancūzijos režisierius Patrice‘as Chereau pagal šį romaną sukūrė filmą, karalienės Margo vaidmenį jame atliko Isabelle Adjani.Prekinis ženklas: Alma littera
Rinktiniai raštai. VI tomas
Šiame tome spausdinami apsakymai ir apysakos iš anksčiau išleistų knygų „Vasaros vidudienis“ (Chicago, 1979), „Buvo žmogus be kojų“ (Kaunas, 1932), „Kelionė į pievas“ (Kaunas, 1936), „Varpinės šuva“ (Kaunas, 1939), „Naktys Karališkiuose“(Chicago, 1955). Daugelio čia skelbiamų kūrinių siužetai yra pagrįsti vaikystės ir jaunystės potyriais. Modeliuodamas XX-ojo amžiaus pradžios ir pirmosios pusės gyvenimą Lietuvoje, autorius daug dėmesio skiria papročiams, gamtai. Vaizduojami tėvų ir vaikų santykiai, jų socialinė padėtis, mokslo siekimas (dažnai neturint vilties jį baigti). Apsakymuose atspindėta to meto mokyklos ir apskritai švietimo situacija šalyje. Kaip antraeiliai personažai kūriniuose atsiranda žvėreliai ir paukščiai, pasakas seka senieji pasakoriai.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Žaliasis akvariumas
Abraomas Suckeveris išaugo chasidiškojo judėjimo šalininkų rabinų šeimoje. Deja, jo šeima per Pirmojo Pasaulinio karo metus buvo ištremta į Sibirą, o jaunasis Abraomas nuo 1920 m. atvyko į Vilnių, kuriame ilgainiui ir pradėjo savo literatūrinius ieškojimus, čia universitete studijavo literatūros mokslus. Nors būsimąjį kūrėją stipriai veikė Vilniaus daugiakultūriškumas, vietinės žydijos modernumas.Antrojo Pasaulinio karo metu A. Suckeveris pateko į Vilniaus getą, bet jam nebuvo būdingas pasyvus nuolankumas žvelgiant mirčiai į akis. Poetas net ir makabriškoje geto aplinkoje sėmėsi jėgų iš kūrybos, Vilniaus gete sukūrė daugiau kaip 80 eilėraščių, kurie iš karto po karo buvo išleisti („Tvirtovė“, „Geto dainos“). Po geto likvidavimo poetas su mylimąja pabėgo į aplinkinius miškus ir prisijungė prie…
Mano senas drauge
Aukštaitijos poetės Elenos Mezginaitės kūrybos rinktinėje „Mano senas drauge“ sutelkta visa skelbta jos (1941–2005) poetinė kūryba, interviu, keletas pjesių Lėlių vežimo teatrui, dienoraščių fragmentų. Antroji laida papildyta prof. Viktorijos Daujotytės straipsniu ir Elenos Mezginaitės draugų prisiminimais.Rinktinė išleista Juozo Urbšio visuomeninės minties ir kultūros centro vadovo Arno Simėno pastangomis. O išspausdinti šią knygą buvo šventas reikalas klaipėdiečiui žurnalistui ir poetui, „Eglės“ leidyklos vadovui Antanui Stanevičiui.„E. Mezginaitė laikraštyje išspausdino mano pirmąjį eilėraštį, kai dar mokiausi mokykloje. Jaučiau Elenai skolą ir norėjosi padaryti dėl jos ką nors gera“,– sako A. Stanevičius.Knygos dizainą sukūrė panevėžiečiai, ją su visu literatūriniu skoniu ir atsakomybe sudarė poetės bičiuliai J. Strielkūnas ir V. Kukulas. „Nesinorėjo to maketo judinti, viskas…
Angelo pažadas
Žoanai nušvito akys.- Vadinasi, įėję į Požeminę Dievo Motinos kriptą, vienuoliai pamanė, kad lavonas be galvos – jų abato kūnas, ir kad jį nužudė… šventasis Mykolas? Frédéric Lenoir (g. 1962) – rašytojas, žurnalistas, filosofas, vienas žymiausių šiuolaikinių Prancūzijos religijos sociologų. Violette Cabesos (g. 1969) – rašytoja, teisininkė, viduramžių specialistė. Šių dviejų autorių drauge parašytas romanas “Angelo pažadas” jau išverstas į anglų, vokiečių, italų kalbas.Romane „Angelo pažadas“ visų svarbiausias – paslaptingas ir didingas garsusis Sen Mišelio kalnas, buvęs ne tik katalikų, bet ir keltų tikėjimo tvirtove. Archeologė Žoana, kurią nuo vaikystės persekioja regėjimas: begalvis vienuolis, kartojantis mįslingus žodžius: „Reikia rausti žemę, kad pasiektum dangų“, bando išsiaiškinti, kas slypi už šios vizijos. Ėmusi…
Geležinis sapnas (PFAF-491)
Geriausioje savo knygoje „Geležinis sapnas“ Norman Spinrad vaizduoja, kas būtų atsitikę, jei Adolfas Hitleris būtų išvykęs į Ameriką ir parašęs mokslinės fantastikos romaną „Svastikos valdovas“. Žemė tapo termobranduolinio karo auka. Po daugelio tūkstantmečių genetiškai tyri tikrieji žmonės, kaunasi su Zindo Dominatoriais, genetiškai išsigimusiais, psichines galias valdančiais mutantais. Tiktai Ferikas Džegeris, turintis geležinę valią ir Didįjį Heldo Vėzdą tikrasis žmogus, gali grąžinti žmonijai, jos tikrąją vietą Žemėje…Prekinis ženklas: Eridanas
Atvirlaiškiai
ATVIRLAIŠKIAI, padirbinti ir surašyti Vilniaus mieste, be jokių ypatingų progų išsiųsti artimiems ir tolimiems bendraminčiams. „Mano santykiai su pašto dėžute jau seniai įtempti. Baigėsi tie laikai, kai ji dažniausiai būdavo tuščia, o jei kas ir įkrisdavo į jos seną, aplankstytą tarybinės gamybos ertmę, tai tik sveikinimai su Naujaisiais metais ir laiškai. Dabar aš turiu modernią pašto dėžutę, ji dvigubai, o gal trigubai talpesnė. Pati naujausia ir gražiausia visoje laiptinėje. Na ir kas. Vienu metu mūsų santykiai su ja taip sugedo, kad aš net bijodavau atrakinti, nes žinojau, kad rasiu sąskaitas, kurias tučtuojau reikia apmokėti, kvietimus į paštą pasiimti ne man, o broliui skirtų siuntinių ir visą tą „spamą“, kuris užkemša…