Petras Cvirka (1909–1947) per trumpą savo 38 metų gyvenimą parašė puikių kūrinių. Knygų serijos redaktorių taryba prisimena, ką jis darė kaip marionetinio Liaudies seimo deputatas, tačiau P. Cvirkos prozą priskiria XX a. lietuvių literatūros lobynui. Apsakymai čia spausdinami tokie, kokie jie buvo pirmą kartą paskelbti 1930–1938 rinkiniuose, romano „Žemė maitintoja“ pateikiama pirmoji, 1935 m. redakcija. Tai ikisovietinė jauno klasiko kūryba. Leidinys skiriamas P. Cvirkos šimtmečiui.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Egilio saga
Kaip ir visi didieji Europos tautų literatūros paminklai, „Egilio saga“ neabejotinai priklauso ne tik islandų, bet ir viso pasaulio kultūrai. Šis unikalaus žanro skandinavų literatūros šedevras neįtikėtinai vaizdžiai, įtaigiai, bet drauge paprastai byloja apie didžių senovės žmonių gyvenimą bei likimus – žygius ir karus, pergales ir pralaimėjimus, namus ir laivus, draugystę ir ištikimybę, garbę ir kerštą, priesaikos vertę ir išdavystės pasekmes. Be „Egilio sagos“ šiandien jau būtų sunku aprašyti daugybę senovės pasaulio įdomybių ir atsakyti į begalę klausimų: kas tokie buvo senovės skandinavų vikingai? Kaip atrodė karžygių valdovam kuriamos panegiriko ir ką skaldas galėdavo pelnyti sava giesme įtikęs arba neįtikęs valdovui? Kaip Egilio senelis Kveldulvas, jau būdamas senas, galėjo neįtikėtina jėga…
Meilės magistras
Tėviškės grožis veria mano akis. Pagerbia ir neša per pievą laukinių gėlių. Ant nupjautų ražienų mįslingi vaikų nešėjai – gandrai ruošiasi skristi į pietus.Gervuogės tviska saulės atokaitoje, o rugiagėlė vis dar žydi tuo pačiu mėlynu žvilgsniu. Jaunystės medžiai mojuoja jau ilgomis plačiomis šakomis, jau storais liemenimis, kaip dabar mano. „Senstame…“ – pagalvojau. Bet senti negalima, privalome bręsti išmintimi. Išsišiepusi iki ausų praklegeno laukinė antis, tarsi pasijuokdama iš mano norų. Svajoti būtina, o įgyvendinti svajones – ne visiems įkandama. Bet lipkime į svajonių kalną arba skirskime plačiausiais laisvės sparnais į išsvajotos tobulybės aukštumas. Jau milijonus metų žmonės trokšta pasiekti laimės žiburį…Prekinis ženklas: TeleSATpressa
Knygų vagilė
„Nuostabi ir nepaprastai ambicinga“ New York Times„Neįprasta, skambi, graži ir žiauri“ Sunday TelegraphMENKUTIS FAKTASJŪS MIRSITE1939-ųjų nacistinė Vokietija. Šalis laukia sulaikiusi kvapą. Mirtis dar niekada neturėjo tiek darbo.Devynerių metų mergaitė Lizelė gyvena Himelio gatvėje su ją priglaudusia šeima. Jos tėvai buvo išvežti į koncentracijos stovyklą. Lizelė vagia knygas. Tai pasakojimas apie ją ir kitus jos gatvės gyventojus, iš dangaus ėmus kristi bomboms.ŠIEK TIEK SVARBIOS INFORMACIJOSŠIĄ ISTORIJĄ PASAKOJA MIRTISTai trumpas pasakojimas apie:Mergaitę*Akordeonininką*Keletą fanatiškų vokiečių*Žydų kilmės kovotoją*Ir nemažai vagysčiųDAR VIENAS DALYKAS, KURĮ TURĖTUMĖTE ŽINOTIMIRTIS APLANKYS KNYGŲ VAGILĘ TRIS KARTUSPrekinis ženklas: Šarkos knygos
Žiemių pusėje giedra
Naujų eilėraščių knyga. Poetas žvelgia į jaunystės šalį, gyvybingąją gamtą, ja grožisi, prisimena. Įstabu, kaip poeto pamėgta aukštaitiškos gamtos vaizdinija tampa gyvenimo kelionės metaforomis.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Rinktiniai raštai. VIII t.
Šiame tome spausdinama pjesė ir du romanai, išleisti Vokietijoje ir JAV. Ir pjesė, ir romanai, ir laiškai Lietuvoje publikuojami pirmą kartą. Novelių romane „Žmonės ant vieškelio“ modeliuojamas DP („išvietintųjų“) būvis pokario Vokietijoje, o nebaigtame romane „Tūkstantis ir viena vasara“ – tarpukario Lietuvos gyvenimas Aukštaitijos provincijoje. Pjesėje „Jei rastume urano“ tęsiama ir plėtojama DP tema JAV.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Meilė ir kontrabanda
Gražuolė Džordžija ir hercogas Traidonas susipažino keistomis aplinkybėmis – slepiant kontrabandininkų iš Prancūzijos į Angliją atgabentas konjako statinaites…Apie tai, kaip susipynė dviejų jaunų žmonių keliai, kaip jie atskleidė sąmokslą prieš Velso princą ir beprotiškai įsimylėjo, pasakoja šis dramatiškas, aistrų kupinas romanas.Barbara Cartland – Anglų rašytoja parašiusi net 723 noveles, kurios išverstos į 36 kalbas. Ši autorė pažymėta Ginesso rekordų knygoje, kaip autorė kurios knygų buvo išleista daugiausiai per vienerius metus.Prekinis ženklas: Dajalita
Garstyčių namas
Jaunystės bandymai susivokti, gravitavimas tarp sapno ir realybės, tarp paslapties ir grėsmės. Jaunuolius trukia pulsuojantis vitališkomis vandens ir saulės energijomis, mistiniu ūku pridengtas pasaulis, kurį reikia prisijaukinti.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Ilja. Paliesti Dievą
Ką žemėje veikia tobuli žmonės? Saldžiai kvepia, kalba užkalbėjimus, spaudžia ramunėlių aliejų, kuria grožio formules ir trypia kitokius? Grožis, sveikata, turtas ir nuobodulys – tikrų tikriausi suvedžiotojai. Ką veiktumei tu, dievu patapęs? Kaip buteliuke uždaromas saldus rožių aromatas? Per kiek laiko savo kvapniąją esmę atiduoda ramunėlės? Kai žiedas virsta eteriniu aliejumi, kas iš jo lieka? Tik kiautas – miręs, beprasmis. Keistai negailestingi ir abejingi yra dirbantys šį darbą. Bet kartu ir savaip nežemiški… Jau pirmoji diena gūdžiame kaime pas močiutę farmacijos studentei Aurelijai tampa lemtinga – raiste į kelį įkerta angis. Ši nelaimė atsitiktinai suveda ją su Ilja, išvaizdžiu ir mįslingu jaunuoliu. Dar daugiau mįslių užmena jo aplinka ir veikla – eterinių…
Sugulovė iš Rusijos
Kvapą gniaužianti epinė meilės istorija ir stulbinantis literatūrinis šedevras. „Sugulovė iš Rusijos“ – tai pasakojimas apie dviejų kartų moterų – motinos ir dukters gyvenimą, kupiną drąsos ir begalinio ryžto susikurti geresnę ateitį. Valentina Ivanova, kadaise priklausiusi Rusijos aukštuomenei, dabar priversta kartu su dukra glaustis tolimojoje Kinijoje. Valentina desperatiškai bando pakerėti savo grožiu vyrus, kad jiedviem netektų alkti, tačiau mieste, persmelktame pavojų ir mirties, šešiolikmetei jos dukrai Lidijai tenka vagiliauti, kad pramistų pati ir pamaitintų motiną. Vieno atsitikimo dėka drąsi ir užsispyrusi Lidija susipažįsta su jaunu komunistu Čangu Anlo, kuris išgelbėja jai gyvybę, ir aistringai, visa savo jauna širdimi jį įsimyli. Karšta jaunuolių meilė nei jai, nei jam negali duoti nieko…