Kvepalai – tai kelias. Juo eidamas atrasi savo sielą.Elena niekuo nepasitiki… Tik kurdama kvepalus ji užsimiršta, tik apsupta gėlių, vaisių ir prieskonių aromato žino, kaip nugalėti savo baimes. Kartu kvepalai jai primena ir skaudžią praeitį, kurią ji nori pamiršti. Tačiau norėdama sukurti Tobulus kvepalus, Elena turės atverti jausmus. Elenai kvepalai – kelias ne tik į savo, bet ir į kitų žmonių širdį. Kvepalai atveria slapčiausias mintis, atskleidžia tikruosius troškimus: vilkdalgiai skatina pasitikėti, mimozos suteikia laimę, vanilė apsaugo, prožirniai neleidžia pasiduoti.Dvidešimt šešerių Elena – garsios italų parfumerių dinastijos palikuonė. Jos talentas išskirtinis, o santykis su kvepalais – ypatingas. Mergina ne tik skiria švelniausius kvapus – įspėjusi slapčiausius žmonių troškimus, ji gali…
Figaro vedybos
Figaro vedybos“ – tai gyva, sąmojinga ir taikli situacijų komedija. „Įdomi fabula, išradingai supintos meilės intrigos, netikėtos situacijos, šmaikščios replikos, kaip iš gausybės rago byrantys sąmojai ir aforizmai – visa tai lėmė, kad komedija ligi šios dienos sėkmingai keliaujapo viso pasaulio scenas.Prekinis ženklas: Metodika
Žeme, nepalik mūsų: Poezija. Dramos. Prisiminimai
Arvydas Ambrasas – poetas, dramaturgas, režisierius, dailininkas, aktorius. 1974 metais buvo išleista jo poezijos knygelė „Žeme, nepalik mūsų“. Tiražas – 7000 egzempliorių, o norinčiųjų įsigyti buvo kur kas daugiau. Poezija išpopuliarėjo, ypač – tarp jaunimo.Prekinis ženklas: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Mergelė. Mergina, vadovavusi armijai. Pavaldinė, karūnavusi karalių. Mergelė, virtusi legenda
Mergina, vadovavusi armijai.Pavaldinė, karūnavusi karalių.Mergelė, virtusi legenda.Keturioliktasis amžius. Prancūzija – Šimtamečio karo mėsmalėje. Kraštas trypiamas svetimšalių, anglai siaubia viską, kas pasitaiko kelyje, Karolis VII, nekarūnuotas Prancūzijos karalius, neturi nei jėgų, nei drąsos ginti savo karalystę. Ramaus Domremi miestelio tėvų sode valstietė mergaitė išvysta keistą šviesą ir išgirsta garsiai tariamą savo vardą: „Žana“…Žanos D`Ark, aiškiaregės ir šventosios, tikėjusios, kad yra išrinkta Dievo, vedusios prancūzų kariuomenę ir išvadavusios šalį nuo okupantų, vėliau jiems parduotos už 10 000 auksinių skudų ir sudegintos ant laužo, istorija kursto mūsų vaizduotę jau penkis šimtus metų. Tačiau mažai kam žinoma, kaip mergaitė, kurios seserį nužudė anglai, siekė pabėgti nuo despoto tėvo ir priverstinių vedybų, išmoko jodinėti ir…
Auštant aš virsdavau liūtu. Kaip man pavyko įveikti šizofreniją
Nebežinojau, kas valdo mano mintis ir veiksmus, ar aš, ar kiti – gal „rašytojas“? Abejojau, ar išvis gyvenu, nes visa atrodė tuščia ir pilka. Savo dienoraštyje įvardį „aš“ pakeičiau „ji“, vėliau ėmiau mąstyti taip: „Ji pasuko link kelio, vedančio į mokyklą. Buvo nuliūdusi ir svarstė, ar nebūtų geriausia numirti.“ Arnhild Lauveng beveik dešimt metų praleido įvairiose psichiatrijos ligoninėse. Jai buvo diagnozuota šizofrenija, ji elgėsi psichotiškai, pjaustėsi ir kitaip save žalojo. Dabar, sėkmingai baigusi psichologijos studijas Oslo universitete, Lauveng dirba psichologe.Knygoje autorė dalijasi savo skausminga gydymosi patirtimi ir kalba už tuos žmones, kurių balsai yra retai girdimi. Ji supažindina mus su pasauliu, kupinu haliucinacijų ir balsų, būriais iš paskos bėgančių žiurkių,…
Nevono magija
Atskirta nuo mūsų laiko ir nežinomų matmenų gelmėmis miega senovinė Nevono šalis, miega jos bokštai, kaukolės ir brangakmeniai, miega jos kardai ir burtai. Jei tikėtume Šilbos Aklaveidžio runomis, vieną nelemtą naktį Nevone susitiko du šaunūs vaikinai – Fafhrdas ir Pilkasis Peliautojas. Tapę neperskiriamais draugais ir kovodami prieš juodąją magiją, jie aplanko Vampyrų miestą, skęstančią Simorgijos salą, Juodąjį Krantą, Staugiantį bokštą, o galų gale nusidangina net į Šešėlių šalį, kur susitinka pačią Mirtį…Prekinis ženklas: Eridanas
Nepaprasta meilė
Du žmonės, kartu sulaukę senatvės, nutaria drauge išeiti iš gyvenimo. Jis nepagydomai serga, ji nenori likti be jo. Vieną 1991-ųjų rudens sekmadienį jiedu įvykdo savo planą. Šuniuką atiduoda kaimynei, sutvarko namus, paruošia žiemai rožes. Jau pasirengę. Vera ir Ištvanas miršta susikibę rankomis.Tai logiška pabaiga meilės, kuri buvo užstojusi visą likusį pasaulį, net jų pačių vaikus. Johanna Adorja’n labai subtiliai atkūrė savo senelių savižudybės dieną. Jie buvo paprasta, bet labai elegantiška pora. Visą gyvenimą kreipėsi vienas į kitą „jūs“, rūkė cigaretę po cigaretės ir neįtikėtinai gražiai atrodė. Apie savo praeitį nenorėjo kalbėti, nenorėjo net jos prisiminti. Jie – Vengrijos žydai, išgyvenę holokaustą, tapę komunistais, o per 1956-ųjų Budapešto sukilimą apleidę šalį.…
Varna braukia ašarą
Skaidrus stilius, žodinga kalba, prisodrinta aukštaitiško kolorito, ryškūs charakteriai, paprasti, bet nenuobodūs siužetai neleidžia atitraukti akių nuo pirmo iki paskutinio knygos puslapio. Nėra nė vieno kūrinio, kuriame nebūtų užkoduotas Gėrio pradas. Net pačiose dramatiškiausiose situacijose („Mokytojėlis, arba vis kaip tam Šveikui“) žybsi viltingi atšvaitai. Neskirstydamas personažų į „geriečius“ ir „blogiečius“, nesmerkdamas paklydusiųjų ir neliaupsindamas teisiųjų, autorius sugeba nenusižengti istorinei tiesai. Tai dar vienas aukštos meninės prabos liudijimas apie XX amžiaus būvį Lietuvoje.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Gaidžių milžinkapis
Remdamasis antikiniais, klasikiniais, bibliniais tekstais autorius tarsi dėlioja šiuolaikinio mūsų gyvenimo dėlionę. Satyrinis, provokuojantis, lietuvių autorių kūrybą parodijuojantis romanas atsijoja mus supančio pasaulio tuštybę, dar labiau išsikristalizuojančią homoseksualių santykių pavidalu. Visuomenė gali tapti homofobiška, ar politofobiška, kai jai yra nepriimtinos primetamos vertybės.Prekinis ženklas: Charibdė
Saulės padėtis
Ranya Paasonen (Ranja Pasonen), anksčiau ElRamly, gimė 1974 m. Madrase. Vaikystę praleido Indijoje, Čade, Saudo Arabijoje, Libijoje, tėvo gimtinėje – Egipte, o nuo 1987 m. gyvena motinos gimtajame krašte – Suomijoje. 1995 m. Helsinkio universitete studijavo semitų kalbas.Romane „Saulės padėtis“ tarp dviejų kultūrų užaugusi mergina pasakoja tėvo egiptiečio ir motinos suomės meilės istoriją. Lankydamasi Egipte, Anu sutinka būsimą vyrą Ismailą. Du skirtingų kultūrų žmonės mano galėsią gyventi drauge. Tačiau santuoka žlunga. Nelaimingą tėvų meilės istoriją, pasibaigusią motinos mirtimi nuo vėžio, R. Paasonen pasakoja neįprasta lyrine kalba, su poezijai būdingais pakartojimais nuvesdama skaitytoją į Egiptą ir jo kvapų debesis, nepaprastai skaisčią saulę, kuri balkone sukabintas paklodes išdžiovina greičiau, nei užverda vanduo,…