Senovės Rytų išminčiai tvirtino, kad norint sužinoti visą tiesą apie vyrą, reikia pasiteirauti Moters ir Vyno, Aukso ir Kardo, Laimės ir Nelaimės… Keturi jauni vyrai skuba pas sunkiai sužeistą draugą Domą, nežinodami ar dar pavyks jį išvysti gyvą. Tačiau jų neramią kelionę link Baltijos ženkliai pristabdo nenumatytos kliūtys ir nesėkmės. Tai leidžia romano autoriui realius veikėjus prakalbinti minėtų alegorinių personažų lūpomis. Giliau slypinčius skirtingus asmenybių bruožus atskleidžia jų bendravimas su Vynu, juos akina Aukso spindesys, skirtingai sekasi išlaikyti Kardo įpirštus vyriškumo testus bei Nelaimės primestus išbandymus. Apie vyrus tiesiogiai ar netiesiogiai prabyla jų mylimosios, taip atskleisdamos savo dvasią ir ne tik.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Lanko viešpačiai
– Dabar ne laikas mirti, šamane. Mes – viena tauta, ir daugiau mūšių tarp mūsų nebus. Aš sukviesiu visus. Mes užkariausime naujus miestus ir žemes. Moterys raudos, ir tai mane džiugins. Didieji užkariautojai per istoriją dažnai žengia kruvinais batais. Jų paliktas žaizdas dar ilgai gydosi nugalėtieji, o jų vardai neišdyla per šimtmečius. Connas Igguldenas tęsia pasakojimą apie Mongolijos stepių siaubo – Čingischano gyvenimą. Ši istorija žiauri ir kruvina, kaip ir pagrindinis jos herojus. Vienišas ištremtasis Čingis grįžta į savo gentį; šamanas Kokčiu pripažįsta jaunojo pretendento valdžią, ir Čingis iš atstumto paauglio virsta vyru, nugalėtoju ir vadu. Jis mūšiais ir grąsinimais suvienija mongolų gentis ir drauge su broliais patraukia į žygį prieš didžiuosius kinų…
Žemaitė. Raštai (III tomas)
Naujajame Žemaitės Raštų leidime atsiribota nuo daugelio subjektyvių, dažnai atsitiktinių ir nereikalingų pataisų, ir grįžtama prie autentiškų Žemaitės kūrybos šaltinių. Didesnę šio tomo dalį sudaro apsakymai, parašyti 1910–1914 metais. Taip pat spausdinami Žemaitės beletristiniai kūriniai (pradedant apsakymu „Antanas Jankus“), kurie pirmą kartą publikuoti tik 1956 m.Prekinis ženklas: Žara
Gėlių Dievo Motina
„Gėlių Dievo motina“ (Notre-Dame des Fleurs, 1943) – debiutinis kontroversiškojo prancūzų rašytojo, dramaturgo ir poeto Jeano Genet romanas. Jame poetiškai ir kartu šokiruojamai perteiktas Paryžiaus dugno gyvenimas. Daugelis romano veikėjų – visuomenės užribyje atsidūrę homoseksualai ir nusikaltėliai, tarp kurių tuo metu gyveno ir pats autorius.Romano regėjimai neatsiejami nuo seksualinių geidulių. Tai himnas vienatvei, pakylėjamai beveik iki religinio kulto. Jeanas-Paulis Sartre’as „Gėlių Dievo Motiną” vėliau pavadino „masturbacijos epu”. Paulis Valéry, perskaitęs romano rankraštį, pasakė, kad tai genijaus kūrinys, tačiau jį reikia sudeginti.Kiekvieno knygos veikėjo veiksmus lydi erotika ir seksualinė ekstazė, bet šie potyriai yra persmelkti vienatvės ir bejėgiškumo jausmo mirties akivaizdoje. Bejėgiškumo suvokimas palėpėje greta Montmartro kapinių gyvenantį transvestitą paverčia didžiąja…
Nėra okeano
„Nėra okeano“ – dviguba Gabrielės Labanauskaitės audiovizualinės poezijos kompaktinė plokštelė, jungiantį tekstą, muziką ir vaizdą į vieną naujo sintetinio meno visumą – muzikines eilėraščių versijas bei įgarsintų eilėraščių ekranizacijas.Gabrielė Labanauskaitė – viena ryškiausių jaunų menininkių ir literačių, kuriančių sintetinį, apjungianti poeziją bei audiovizualines išraiškos priemones, meną, organizuojanti tarptautinius sintetinio meno festivalius, Lietuvoje ir užsienyje rengianti savo suburtos audiovizualinės poezijos grupės „Avaspo“ pasirodymus.Prekinis ženklas: Kitos knygos
Nutrauktos gijos
Teismo medicinos ekspertas Sergėjus Sablinas – skaidrios kaip krištolas sąžinės, neinantis į kompromisus, žmogus.Be to, jis labai tiesmukas – daugeliui, taip pat motinai ir mylimai moteriai, atrodo šiurkštus ir sunkaus charakterio.Bet gydytojui Sablinui nė kiek nerūpi, kaip kas jį vertina, svarbiausia – tiesa, į sandėrius su sąžine jis nesileidžia, kad ir kuo jį gundytų arba grasintų skrodimo išvadomis suinteresuoti asmenys…Prekinis ženklas: Jotema
Sriuba
Nauja Mikalojaus Vilučio knyga „Sriuba“ – esė rinkinys, tarsi prieš penkerius metus išėjusio „Torto“ tęsinys, tik, pradėjęs nuo deserto, dabar menininkas patiekia pirmąjį patiekalą – sriubą. Nepraradę humoro jausmo „Sriubos“ ragautojai ir valgytojai ras čia įvairiausių prieskonių – autorius paskanino sriubą per savo įspūdingą gyvenimą patirtais spalvingais įspūdžiais, nutikimais.Gimiau Žvėryne 1944 metais. Žvėrynas – tai ne zoologijos sodas, tai Vilniaus rajonas. Buvau vaikas, paišiau paveikslėlius, vėliau buvau menininkas girtuoklis, nepripažintas genijus. Tada nupaišiau geriausius savo paveikslus. Paskui buvau pripažintas dailininkas, bet jau nebe genijus. Vilniaus dailės akademijoje mokiau studentus meno, nors nežinau, kas menas yra. O dabar nežinau nieko. Iš savo nežinojimo knygą parašiau ir pavadinau ją „Sriuba“. Mano virtuvėje…
Katė, kurios reikėjo
Šiame romane perteikiamas nelengvas jaunos moters vidinis virsmas. Po motinos – valdingos, gniuždančios asmenybės – mirties bibliotekininkė Virga Miškinytė ne iškart sugeba suimti save į rankas, tapti atsakinga už savo gyvenimą. Aplinkybės stumia, kad būtų pasirinktas lengvesnis, pasyvusis kelias, bet viduje bundanti jėga neleidžia susitaikyti su neteisybėmis.Romano siužetas rutuliojasi antrojo nepriklausomos Lietuvos dešimtmečio pradžioje, kai dar ryški dviejų santvarkų sandūra, iš jos išplaukiantys kontrastai ir absurdas. Dauguma veikėjų – posovietiniai žmonės – svetimi artimieji, įsibaiminę, nepasitikintys, įpratę nutylėti nemalonią tiesą. Išdavysčių, skriaudų ir nusikaltimų persunkta bendra jų priešistorė. Pagrindinės veikėjos balsu autorė atveria skaudžius dalykus ir kviečia užduoti sau klausimus.Apžvalgos, atsiliepimai:„Sunku pasakyti, ar šis romanas taps itin skaitomu. Visgi šis…
Žako Dormo žemė ir dangus
Ryt pamatysiu vietą, kur sudužo gyvenimas, kurį nuo vaikystės savyje nešioju. Jo ir jį mylėjusios moters.Andreï Makine (g. 1957 m.) – sibirietis, nuo 1987 m. gyvenantis Paryžiuje. Atvykėliui iš Rusijos Prancūzija tebuvo vaikystės laikų vizija, kurią įskiepijo prancūzė jo senelė Šarlotė. Iš senelės jis paveldėjo meilę Prancūzijai ir prancūzų kalbai – ją ėmė laikyti sava. Prancūzijoje autorius 1995 m. už “Prancūzišką testamentą” gavo ne tik Goncourt’ų, bet ir Médici premijas – du iš penkių reikšmingiausių literatūros apdovanojimų. Emigrantas, nesuprastas leidėjų menininkas staiga tapo garsenybe, dėl jo rankraščių ėmė kovoti daugybė leidyklų. Romanas “Žako Dormo žemė ir dangus” – garsiojo “Prancūziško testamento” tęsinys. Po Antrojo pasaulinio karo praėjo beveik dvidešimt metų.…
Reikia asistentės?
Susidūręs su Reičele Lansing įmonės generalinis direktorius Maksvelas Keisas nusprendžia suvesti senas sąskaitas dėl jų trumpo romano prieš penkerius metus. Ši gražuolė privalės dirbti jo sekretore, ir jis tuo iš širdies pasimėgaus.Reičelė užuodžia šantažą. Tačiau kitos išeities nėra: jei jos įdarbinimo agentūra praras tokį klientą kaip Makso įmonė, žlugs, juolab dabar kai buvęs sutuoktinis reikalauja milžiniškos pinigų sumos. Reičelė sutinka dirbti Keiso sekretore. Iš naujo įsiliepsnojusi aistra atidengia moters praeities paslaptis.Prekinis ženklas: Svajonių knygos