Garsaus švedų žodžio meistro Pero Olovo Enkvisto „Blanša ir Marija“ – dramatiška istorija apie meilę, šlovę, gėdą ir mirtį. Jos veikėjai – savitai susipynusios istorinės asmenybės: fizikė, dukart Nobelio premijos laureatė Marija Sklodovska Kiuri, neurologijos profesorius Žanas Martenas Šarko ir jo pacientė Blanša Vitman. Romane gausu intriguojančios faktinės medžiagos.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla

Tai antroji serijos „Biblijos moterys“ knyga, sukurta Senojo Testamento istorijos apie Ciporą ir Mozę motyvais. Daugiau nei prieš tris tūkstančius metų juodaodė mergytė priglaudžiama Raudoniosios jūros pakrantėje. Vardas Cipora reiškia „paukštelis“, o jos veido spalva iš anksto nulėmė merginos likimą: niekas nenorės jos vesti. Tačiau vieną dieną kažkoks vyras į merginą įsisteibelija taip, kaip dar niekas nebuvo į ją žiūrėjęs. Jo vardas Mozė, ir jis bėga iš Egipto.  Būdama aistringa meilužė, kilni žmona, svetimtautė, ne hebrajė, juodaodė Cipora savo išmintimi kreipia Mozės likimą. Užmiršdamas baimę ir dvejones, jis šios moters dėka išgirsta Viešpaties balsą ir perduoda žmonijai tuos įstatymus, kurie dar ir dabar globoja silpnuosius prieš stipriuosius. Užmiršta Biblijos herojė Cipora…

Antrojoje savo „atogrąžoje“ Henry Milleris prisiminimais grįžta iš Paryžiaus atgal į Niujorką… Jaunas nepripažintas rašytojas iš Bruklino dirba ”Kosmodemoniškoje telegrafo kompanijoje” – samdo ir atleidžia už grašius sutinkančius dirbti telegrafo pasiuntinukus – abiejų lyčių nevykėlius, ekscentrikus ir nimfomanes.  „Ožiaragio atogrąža“ – tingaus fauno ir gyvenimo garbintojo brandos ritualas, iniciacija, kurią turi patirti kiekvienas, norintis save kūrybiškai realizuoti žmogus. Tai pranašiška knyga, įspėjanti apie vitališkam gyvenimui vis labiau grasinančią sterilizuotą ir brutalią civilizaciją. Ši seksualiai atvira knyga tik pasirodžiusi sukrėtė Europos literatūrinį avangardą ir sulaukė Elioto, Poundo, Becketto ir Durrello įvertinimo, tačiau už Prancūzijos ribų buvo beveik visuotinai uždrausta. Tik septintame dešimtmetyje Milleris sulaukė pripažinimo ir kontrkultūros pasaulyje buvo pradėtas vadinti…

Daugelyje šalių perkamiausio autoriaus Jeffrey Archerio Kliftonų ir Baringtonų šeimų saga tęsiasi. „Mirtina paslaptis“ — trečiasis „Kliftonų kronikų“ romanas. Londonas, 1945-ieji. Balsavimas Lordų Rūmuose, kas turėtų paveldėti Baringtonų šeimos turtą, baigėsi lygiosiomis. Lemiamas lordo kanclerio balsas mes ilgą šešėlį ant Hario Kliftono ir Džailzo Baringtono gyvenimo. Haris grįžta į Ameriką reklamuoti naujausio savo romano, o jo numylėtoji Ema leidžiasi ieškoti mergaitės, rastos tėvo kabinete tą naktį, kai jis buvo nužudytas. Per visuotinius rinkimus Džailzui Baringtonui tenka ginti savo vietą Bendruomenių Rūmuose; jis apstulbsta sužinojęs, ką konservatoriai išrenka jo priešininku. Tačiau galiausiai dėdės likimą nulemia Sebastijonas Kliftonas, Hario ir Emos sūnus. 1957-aisiais Sebastijonas laimi stipendiją studijuoti Kembridže, ir į areną žengia…