Aš sekiau ją kelias pastarąsias dienas. Žinau, kur ji apsiperka, kur neša valyti drabužius, kur dirba. Nežinau, kokios spalvos jos akys ir kaip jos atrodo, kai ji bijo. Bet sužinosiu.Mija Denet savo šeimoje visada buvo balta varna. Užuot sekusi tėvo, garsaus teisėjo, pėdomis, ji dirba paprasta dailės mokytoja neprestižinėje mokykloje. Vieną vakarą Mija turi susitikti su savo vaikinu bare. Kai šis nepasirodo, ji spjauna į proto balsą ir išeina kartu su nepažįstamuoju. Burnos veltui neaušinantis Kolinas Tečeris puikiai tinka vienos nakties nuotykiui. Tačiau nusprendusi užsukti į Kolino namus Mija padaro siaubingą klaidą. Kolino užduotis – pagrobti Miją. Bet planas netikėtai pasikeičia – dabar jųdviejų pėdsakais leidžiasi ne vien policija. Mijos motina ir detektyvas Geibas Hofmanas pasiryžę žūtbūt išgelbėti merginą. Jie nežino, kur ji yra nei kas dedasi Mijos…
Holivudas
„Holivudas“ – paskutinysis amerikiečių literatūros chuligano Charleso Bukowskio romanas, išnyrantis į dienos šviesą lietuviškai. Jame autorius parodo naująją savo talento pusę – tampa satyriku ir pačių neįtikimiausių paskalų apie Holivudo žvaigždes rankiotoju. Egoistiški aktoriai, mazochistiški agentai, nykūs viešbučiai, nušiurę neaprėpiamo Los Andželo priemiesčiai ir viščiukų apsėstas prancūzas – tai žvilgsnis į Holivudo kino fabriką nuolat įkaušusio naujai iškepto scenaristo Henrio Činaskio akimisNorit sužinoti kiek išgeria Faye Dunaway, Seanas Pennas ir Mickey Rourke‘as? Ar iš tiesų režisierius Werneris Herzogas toks pamišęs? Ar Madonna tais laikais duodavo visiems? Kuo čia dėtas Jeanas Paulis Sartre‘as ir Jackas Kerouackas? Skaitykit „Holivudą“. Visi jie gan perregimais pseudonimais pakliūva ant negailestingo Buko plunksnos smaigalio. „Holivude“ Ch.…
Atsispiriant traukai (PFAF-475)
Dvidešimt pirmojo amžiaus pabaiga yra visai kitokia, negu mes galime įsivaizduot i. JAV patyrė galingą termobranduolinį smūgį. Po pasaulį blaškosi ”Miruoliai”, labžiurkės ir kitokie nanotechnologijų prifarširuoti žmonės. Kendrikas Galmonas išgyvenęs labirinto košmarą, žinantis, kad yra vienas iš labžiurkių, stengiasi su vokti, kas gi vyksta aplinkui, kokiame keisčiausių įvykių sūkuryje jis atsidūrė. ..Prekinis ženklas: Eridanas
Pabaisa
Įsižiūrėjau į veidrodį. Buvau gyvūnas – nei vilkas, nei lokys, nei gorila, nei šuo, o kažkoks siaubingas padaras, vaikščiojantis ant dviejų kojų, labai panašus į žmogų, bet ne žmogus. Niekindavau žmones dėl spuogų ar burnos kvapo, o dabar pats virtau išgama. Manote, seku pasakas? Norėtumėt. Viskas vyksta Niujorke. Dabar. Tai ne liga ar apsigimimas. Ir liksiu toks, kol nepanaikinsiu užkeikimo. Taip, užkeikimo, kurį man pasiuntė viena ragana. Kodėl ji pavertė mane pabaisa, kuri vengia dienos ir klaidžioja naktyje? Galiu papasakoti. Papasakoti, kaip buvau Kailas Kingsberis, vaikinas, su kuriuo kiekvienas keistųsi vietomis, turintis pinigų, tobulą išvaizdą ir gyvenimą. O vėliau aš papasakosiu, kaip tapau… tobula pabaisa.Prekinis ženklas: Obuolys
Nuo Sirakūzų lig šiaurės elnio
XX a. lietuvių literatūros klasiko Antano Vaičiulaičio kūryba gerai žinoma skaitytojams, tačiau jo kelionių aprašymai tebėra nepelnytai primiršti.Rinkinys „Nuo Sirakūzų lig Šiaurės elnio“, pirmą kartą pasirodęs 1937 m., panašaus pobūdžio publikacijų sraute tapo išskirtinio literatūrinio stiliaus pavyzdžiu.Į knygą sudėti tekstai apie prieškario Italiją, Prancūziją ir kitas šalis išsiskiria ne stebėtojo retorika, bet jausmingo lyriko žodžiais. Visa, kas pamatyta ir išgirsta, įskaitant ir sutiktų istorinių asmenybių pasakojimus, papildoma gausiomis enciklopedinėmis žiniomis, perteikiama meniškai ir skoningai. Kelionių įspūdžiai paverčiami novelėmis – tarsi poezija prozoje.Šis knygos leidimas papildytas Lietuvos ir išeivijos periodikoje skelbtais A. Vaičiulaičio kelionių aprašymais.Knyga – puiki galimybė kartu su A. Vaičiulaičiu leistis į kelionę po praeities Europą, Ameriką, išvysti tai,…
Nuplėšta garbė. Penktasis serijos „Sicilijos Korečiai“ romanas
Penktasis serijos Sicilijos Korečiai romanasImpulsyvi ir nesustabdoma. Ar pavyks šeichui sutramdyti Koreti?Roza Koreti negali pamiršti vienintelės neapdairios nakties, kurią ji praleido su Kulalu, kai pamynusi gėdą atsidavė netramdomai aistrai. Dabar šis kietaširdis nori ją valdyti.Roza per ilgai buvo gera mergaitė, kad pabėgusi iš vieno auksinio narvelio savo noru užsidarytų kitame. Kad ir kaip ryškiai šis spindėtų. Bet kuo labiau Roza priešinasi, tuo karščiau Kulalo venose kunkuliuoja kraujas – vyras nežada atsitraukti. Ar arogantiškasis šeichas, apakintas deginančios aistros, įstengs susitaikyti su impulsyvia Koreti prigimtimi?Ankstesni serijos Sicilijos Korečiai romanai:C. Marinelli. Paslapčių našta, 2014 Nr. 1 (Santas ir Ela)S. Morgan. Kvietimas nusidėti, 2014 Nr. 2 (Lukas ir Teilorė)A. Green. Kaltės šešėlis, 2014 Nr.…
Kulkosvaidžius paruošt! Vietnamas 1968
Jauno amerikiečių kulkosvaidininko beletrizuotuose atsiminimuose gyvai atsiskleidžia kareivio gyvenimas Vietname 1968 metais. Skaitytojas lydi nedidelį jūrų pėstininkų būrį, be pabaigos klajojantį po džiungles ir ieškantį Vietkongo partizanų. Gniuždantis drėgmės prisotintas karštis, milžiniškas fizinis krūvis, nuolatinė įtampa ir susirėmimai su priešu, nuolatinės kovos draugų žūtys kliudžius savadarbius sprogstamuosius užtaisus ir per susišaudymus su vietnamiečiais, karo primetami nelengvi sprendimai greitai išsklaido karių pradinį entuziazmą. Autorius įtaigiai perteikia patirtus jausmus – baimę, kartėlį, pyktį, sielvartą, leidžia iš arčiau susipažinti su karių ribinėse situacijose mintimis bei išgyvenimais.Prekinis ženklas: Vox Altera
Mūsų protėviai
Vieno žymiausių italų XX amžiaus rašytojų Italo Calvino (1923–1985) kūryba laikoma postmodernios Vakarų Europos literatūros etalonu. Rašytojo kūrybinis kelias prasidėjo neorealizmo stilistika, jis išbandė įvairiausias rašymo metodikas bei stilius: maginį realizmą, metafikciją ir t.t Calvino potraukis realybę transformuoti į pasaką geriausiai atsispindi trijuose romanuose, sujungtuose į trilogiją „Mūsų protėviai“. Šių romanų pagrindiniai veikėjai yra „mūsų protėviai”, nes jie egzistuoja tiek metaforine, tiek chronologine prasme ankstesniame nei skaitytojo laike. Šie personažai yra fantastinės gerosios ir blogosios kiekvieno žmogaus pusės projekcijos – fikcinės žmogiškųjų savybių, baimių ir susvetimėjimo reprezentacijos.Prekinis ženklas: Baltos Lankos
Tarnaitės pasakojimas
Mums taip stovint dviguboje eilėje, atsidaro durys ir įeina dar dvi moterys raudonomis suknelėmis ir baltais Tarnaičių sparneliais. Viena iš jų jau galudienė, pilvas pergalingai pūpso iš po plataus drabužio. Patalpoje sujudimas, murmesys, atodūsiai; nejučia pasukame galvas, begėdiškai atvirai stebeilijame. Net pirštų galiukai dilgsi, taip maga ją paliesti. Ji mums tarsi stebuklas, pavydo ir geismo objektas, mes trokštame jos. Ji – vėliava kalno viršūnėje – mes dar galime tai padaryti. Mes taip pat galime būti išganytos. Netolima ateitis. Gileado respublika. Fredinė gyvena Vado ir jo Žmonos namuose. Išeiti iš namų jai leidžiama tik kartą per dieną nupirkti maisto produktų. Parduotuvių pavadinimai yra paveikslėliai, nes moterims nebeleidžiama skaityti ir apskritai siekti…
Kambarys
„Kambarys“ – naujausių poeto Antano A. Jonyno (g. 1953) eilėraščių rinkinys. Kai Antanas A. Jonynas ištarė savo būsimo poezijos rinkinio pavadinimą – „Kambarys“, pagalvojau, kad paprasčiau lyg ir nebėra kaip pasakyti, nebėra ką ir sutrumpinti. Kad šio poeto eilėraščiai asketiškėja, matyti. Bet asketiškėja ypatingu būdu – aristokratiškėdami, lyg rasdami vietą tarp Henriko Radausko ir Kazio Varnelio. Poeto vieta nebūtinai tik tarp poetų. Gali būti, kad taip sakau paveikta įspūdingos knygos – Antano A. Jonyno rinktinės „Sentimentalus romansas“, 2009 išleistos „Tyto albos“ (dailininkė Sigutė Chlebinskaitė), kur Kazio Varnelio darbai išnyksta kaip „iliustracijos“ ir atgimsta kaip linijų poezija.Bet ne apie tai. Apie naują Antano A. Jonyno rinkinį „Kambarys“… Tikrų poetų nesame pertekę, nors…