Dezdemonos Veinrait gálva, Semas Starkas per daug ramus, nors ką tik buvo paliktas prie altoriaus. Jos teatralų šeimos vyrai kaukte kauktų. Dezdemona nudrožia pas Starką išsireikalauti jai itin reikalingų pinigų už atšauktą pobūvį, o ne įsimylėti. Santūrus, plieninės valios vyras, pasižymintis šalta logika ir kompiuterio smegenimis – visiška Dezdemonos priešingybė.Semas Starkas nesupranta, kuo santuoka skiriasi nuo verslo sandorio. Jo buvusi sužadėtinė, regis, tobulai tiko žmonos vaidmeniui – atrodė tokia praktiška. Ši triukšmadarė nepaklusniais rudais plaukais ir milžiniškomis turkio spalvos akimis, myganti jį pasirašyti sąskaitą už šimtus nesuvalgytų miniatiūrinių šparaginių pyragėlių, visai kitokia: temperamentinga, nepastovi, galinti išvaryti vyrą iš proto savo nuotaikų kaita… arba įžiebti protą temdančią aistrą.Nespėjus nė mirktelėti, Starko…
Septintoji diena
Sibilė kaltinama nusikaltimu, kurio nepadarė. Palikta vyro, ji galvojo apie kerštą, tačiau žudyti neketino. Deja, policija turi nenuginčijamų įkalčių: jos kambaryje rastas kruvinas peilis ir krauju aptaškyti drabužiai.Teismo procesas trunka septynias dienas. Sibilę gina patyręs advokatas vyro draugas, su kuriuo Sibilė anksčiau artimai bendravo. Byla plačiai nušviečiama ir žurnalistų, kurie jai, buvusiai didelės įmonės spaudos atstovei, puikiai pažįstami. Spauda mėgaujasi nuosmukiu moters, pasiekusios karjeros aukštumų, gyvenusios pasiturimą gyvenimą su žinomu advokatu.Sėdėdama kaltinamųjų suole, Sibilė dažnai grįžta į praeitį, į, regis, idealų gyvenimą su Michaeliu, jų pažinties akimirkas, sėkmingą karjerą, aprūpintą buitį ir ilgai lauktą kūdikį… Ją vis kankina klausimas, ar iš tiesų vyras išdavė ir kodėl taip staiga gyvenimas pakrypo…
Debesys žiemos danguj
Stasė Lygutaitė (Bucevičienė) – Salomėjos Nėries (986), Jono Aisčio (2011) premijų laureatė, naujų eilėraščių rinkinyje puoselėja ilgametes lietuvių poezijos tradicijas. Laiko, judėjimo ir būties dichotomijos – pradžia ir pabaiga, kelias ir kelionė, tylėjimas ir ramybė yra jos lyrinio subjekto alfa ir omega.Prekinis ženklas: Homo liber
Paukštuko liudijimai
Nepaisant šiurkštybių, – tai šviesos ir harmonijos pusėn einanti poezijaJaunas poetas (antroji knyga) į kūrybos tėkmę įlieja gyvenimo šerpetas, nenudailintus artimųjų paveikslus, į sąmonę įsirėžusius vaiko metų potyrius ir regėjimus. Nepaisant šiurkštybių, – tai šviesos ir harmonijos pusėn einanti poezija. Paukštuko liudijimai yra fotografavimo poetinis žanras, – kai vaikas laukia pasirodant paukštuko. Autoriui jau paklūsta poezijos kalba, skirtingos vaizdų trajektorijos. Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Pasaulis nuo Orijos kalno
Kai kas savo minčių pulkelį vadina esė, labai iškilmingai skamba. Užrašiau „Nuotrupos”. Nuo ko? Nuo to didelio ir vaišingo stalo, prie kurio moiros leido kiek pasėdėti. Rašytoju netapau, raminuosi, Homeras rašto nepažino, tačiau kokius pyragus iškepė! Apie jo likimą geriau negu Vytautas Mačernis nepasakysi: „…kaip elgeta poetas gyvas…”Užteks nuotrupų.Prekinis ženklas: Justitia
Ilgas žiūrėjimas į žvaigždes
Romanas apie rašytojo nueitą kančių ir pažeminimo kelią, kuris vingiavo netolimos praeities pakalnėmis. Tai skaudus noras apsivalyti ir bandyti likusį gyvenimą gyventi tikrų vertybių erdvėje.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Šventovė
Nejaugi gyvybės eliksyras – tai tik ilgus amžius žmoniją persekiojanti idée fix, bevaisės senovės alchemikų pastangos ir apsukrių šarlatanų pasipelnymo šaltinis? Neskubėkime daryti išvadų, kol neperskaitėme Raymondo Khourio trilerio „Šventovė“. Neįtikimi herojų nuotykiai mūsų dienų Viduriniuosiuose Rytuose, ieškant šimtmečių senumo knygos su joje atskleista neįkainojama ir kartu mirtinai pavojinga paslaptimi verčia tuo suabejoti. Rūsti šių laikų Libano ir Irako realybė čia netikėtai susiejama su tokių kontroversiškų istorinių asmenybių kaip „nemirtingojo“ XVIII a. alchemiko grafo De Sent Žermeno ir Neapolio kunigaikščio Raimondo di Sangro gyvenimo detalėmis. Jų vaikaičius, kaip ir protėvius, it prakeiksmas tebelydi didžiojo alcheminio slėpinio – ilgaamžiškumo biocheminės formulės – paieškos. Po žiaurių išbandymų ir kvapą gniaužiančių išgyvenimų amžių paslaptis pagaliau…
Dievų taupyklė
Dešimtas žinomo poeto lyrikos rinkinys. Jo ypatumą lemia poetinio dienoraščio įspūdis. Eilėraščiai parašyti nuo 2008 m. iki 2009 m. balandžio, datuoti, susiję su to laiko potyriais. Kita matoma savybė – meninės išraiškos laisvė, gyvenimo konkretybes suliejanti su jausmų, minčių, žodžio meno poetiniais ūkais.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Meilė neturi kainos
„Meilė neturi kainos“ – pirmoji Inaros Lopetaitės poezijos knyga, kurioje autorė nuoširdžiai ir atvirai išlieja savo jausmus. …meilė – tai sparnai, kuriais norisi lėkti per platų pasaulį…Prekinis ženklas: Mintis
Prisiminimų prisiminimai
Rinkinio esė – tai ironiški ir kritiški pamąstymai apie gyvenimą, žmonių santykius, pasaulio paradoksus. Ironiškas autoriaus žvilgsnis į kasdienybę, mūsų pačių susikurtus standartus, verčia nusišypsoti. Kad ir kokie būtume įtikėję savo neklystamomis tiesomis, visada rasime galimybę suabejoti savo įpročiais – nesvarbu, praktiniais ar moraliniais. Autorius stengiasi sutrikdyti jaukią skaitytojo minčių tėkmę ir provokuojamai perspėja: pakeitęs požiūrį į kokią nors nereikšmingą smulkmeną, gali sugriauti visatą arba pasikeisti ir pats. Tavo valia, ar ryšiesi tai pabandyti.Juk gerai pagalvojus, gyvenimas pilnas ne tik matomų ir akivaizdžių pavojų. Žudo ne vien rūkymas. Kaip sako vienas populiaraus filmo herojus, kraujagysles labai gadina sūris – jis smarkiai padidina cholesterolio kiekį kraujyje. Todėl ne tik ant cigarečių,…