Iš Tasmanijos užkampio į rafinuotojo Sidnėjaus gatves seserys Belarenė ir Serandipitė nuėjo ilgą kelią. Tarptautinių skrydžių palydovėms visas pasaulis buvo po kojomis… kol… Sera įsimylėjo, pasirinko ramų šeimos gyvenimą ir, persekiojama maniakiško nepasitenkinimo savo išvaizda, iš paskutiniųjų stengiasi palaikyti tobulumo iliuziją. O tuo metu Bela tiesiog nori pabėgti – nuo atsakomybės globoti mažąją sesutę, nuo sudužusios santuokos liūdesio ir praeities prisiminimų.Seserų susitikimai su draugais mezgimo klube – lyg terapija. Ten daug kalbų ir ne tiek daug mezgimo – bet kitaip ir būti negali. Lengvabūdės Melorės laukia skaudus smūgis, o vieniša mama Šantrėja blaškosi tarp darbo ir motinystės. Našlaujantis vienišas tėtis Semas baidosi pasimatymų, o įsitempusi Seros kaimynė Žaklina turi mažytę…
Švelniai tariant
Tai poezijos knyga, kurią skaityti tiesiog įdomu. Neįprastas ir autoriaus statusas: išleidęs du eilėraščių rinkinius jis apgynė daktaro disertaciją, kurioje analizavo poezijos modernėjimą totalitarizmo sąlygomis. Trečio rinkinio kūrinius poetas vadina savaip – eilėmis. Savitumą lemia kasdienės ir poetinės kalbos, kone buitiško dienoraščio ir meninio regėjimo diskusijos bei sąlyčiai. Diskusijoje dalyvauja ir piešiniai, sukurti skaitant eilėraščius.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Aš–MB=Nauja pradžia
Tikros istorijos tęsinys…Idealus Jurgos gyvenimas subyra į šipulius, kai ji užtinka savo draugą lovoje su kita. Tiek Jurga, tiek antroji moteris nežino, kad jau keletą metų draugauja su tuo pačiu vyru. Po šio įvykio moterys pasielgia neįprastai – norėdamos išsiaiškinti tiesą jos kartu pradeda rašyti blogą (tinklaraštį) ir atskleidžia intymiausias savo gyvenimo detales. Pamažu pradeda aiškėti melo voratinklis, kuriame abi ilgai gyveno. Jurgos istorijos vingius bloge nekantriai sekė tūkstančiai lietuvių, o pati istorija galiausiai virto knyga.Išsiskyrusi su draugu ir nustojusi sau meluoti Jurga turi pradėti gyvenimą iš naujo, keisdamasi pati, atsisakydama savo proto programų, kurios pritraukdavo ne tuos vyrus, griovė santykius ir sveikatą, neleido mėgautis gyvenimu, susikurti savo laimės židinį.…
Besivejant laiką
2001-ųjų vasara. Po ilgesnės pertraukos Robertas Šimeris, brandus penkiasdešimtmetis, vėl sugrįžta į savo gimtąjį Miuncheną. Jį pakvietė sena bičiulė Zuzana Timerman. Robertas – rašytojas, scenarijų autorius Holivude; jis jau ilgus metus gyvena Amerikoje. Sugrįžimas į Miuncheną prikelia vaikystės ir jaunystės prisiminimus. Prisiminimus apie nuopolį ir išdavystę. Apie jo gyvenimo moteris, visų pirma, apie Uną ir buvusią žmoną Karolą, kurios veidą jis tebelygina su kitų moterų. Robertas Šimeris – suglumęs vyriškis, egzistuojantis ties žmogiškosios būties riba. Zuzanos pakvietimą į Miuncheną jis suvokia kaip išsigelbėjimą, nors tas kvietimas susijęs su keista ir gana rizikinga užduotimi.: jis turi surasti tuos, kurių galbūt jau nebėra gyvų. Pamažu ir beveik abejingai jis vis giliau pasineria į…
Mažumynai
Maži dalykai visada yra tikslūs. Preciziški. Karinio pučiamųjų orkestro, kuriame kadaise teko groti, dirigentas, toks mažutis apvalutis žydas, reikalaudamas iš orkestrantų tikslumo, vis kartodavo savo mėgstamą posakį: „Sugroti reikia tiutel’ka v tiutel’ku.“ Ir dar pridurdavo: „Kad viskas būtų taip, kaip lytiniai liliputų santykiai, supratot?“Ir suprasdavom kuo puikiausiai. Precizika ir atida smulkiausioms detalėms. Nes jos ir yra esmė, o ne visokios ten herojinės batalijos. Crazy little things. Maži daikčiukai – mikrochirugija. Dideli dalykai – skerdykla.Prekinis ženklas: Versus aureus
Griūtis
Romane „Griūtis“ vaizduojama Antrojo pasaulinio karo pabaiga. Iš Lietuvos traukiasi vokiečiai, juos pakeičia rusai. Prasideda „naujas gyvenimas“: nesibaigiančios pyliavos ir mokesčiai, baimė ir nerimas dėl ateities. Knygoje įtaigiai vaizduojama Gandrelių kaimo žmonių buitis ir kasdienybė, viltys ir troškimai. Pagrindiniai kūrinio veikėjai – Giedraičių šeima – gyvena tikėdamiesi, kad sulauks laisvos Lietuvos. Nesvarbu, kad teks laukti beveik pusę amžiaus – tikėjimas padės jiems išgyventi.Tai antrasis K. Krekelytės romanas. Pirmasis – „Dienos, valandos, minutės“ – publikuojamas kartu su išsamiu K. Krekelytės gyvenimo ir kūrybos aprašymu, kurio autorius – rašytojos vaikaitis Žilvinas Šilgalis.Prekinis ženklas: Gimtasis žodis
Palikta nuotaka
Aurora ir Aleksas jau susituokę trylika metų, tačiau tokie svetimi, kad negalėtų atpažinti vienas kito, nes matėsi tik per vestuves. Savo šeimų verčiami ir gana jauni susituokę, Aurora ir Aleksas pradėjo gyventi atskirus gyvenimus. Ji laiką leisdavo namuose, o jis tapo kareiviu. Tačiau atlikdamas vieną slaptą misiją – turėjo surasti moterį šnipę – Aleksas palaiko Aurorą savo prieše. Vyras net nenutuokia, kad ji yra tikroji jo žmona. Ar aštrialiežuvė moteris įžiebs pelenuose amžiną meilę?Prekinis ženklas: Dajalita
Vieversiui ir kraujažolei
Savito aukštaitiškos dvasios poeto aštuntas eilėraščių rinkinys. Keturių skyrių knygos sandara atkartoja gamtinį metų ciklą. Giedro žvilgsnio poetas tebemato pasaulio harmoniją, įsilieja į ją išmintingu ir jaukiu kalbėjimu. Donelaitiškas gyvastingumas, šnekos intonacijos, elegiškumo ir žaismės kaita – ypatingos šios knygos spalvos.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Aš esu Malala
Malala Jusafzai patraukė žiniasklaidos dėmesį būdama vienuolikos, kai ėmė rašyti BBC urdu kalba apie gyvenimą prasidėjus Talibano režimui. Prisidengusi Gulos Makai slapyvardžiu, ji dažnai kalbėdavo apie šeimos kovą už mergaičių išsilavinimą savo bendruomenėje.2012 metų spalį Talibanas pasikėsino į Malalą. Grįžtant autobusu iš mokyklos mergaitei į galvą pataikė kulka. Malala per stebuklą liko gyva ir tęsia kovą už mokslą.Esu iš šalies, sukurtos vidurnaktį. Kai vos nenumiriau, buvo ką tik po vidurdienio. „Aš esu Malala“ – įstabus pasakojimas apie šeimą, kurią iš gimtos šalies išvijo terorizmas, apie kovą už mergaičių teisę į mokslą, apie tėvą, kuris pats būdamas mokyklos savininkas, palaikė ir ragino dukterį rašyti ir lankyti mokyklą, ir apie drąsius tėvus, kurie…
Ne apie tai mano dūzgelė
Gintaras Beresnevičius – reikia jau pridurti „šviesaus atminimo“ – buvo neįprastas žmogus ir autorius. Sunkiausiai jam tinka trafaretiniai apibūdinimai. Žmogus, įvardijęs save kaip kairįjį (prieš keletą metų Lietuvoje tai nebuvo mados dalykas), bet gynęs konservatyvias vertybes. Kaip religijotyrininkas reikalavęs neutralumo visų religijų atžvilgiu, bet tvirtai tikėjęs krikščionybės galia atnešti naują gyvybę ir jėgą. Vokiečių, lenkų kultūrų žinovas, drauge skelbęs „Lietuvos imperijos“ idėją Nemaža lietuvių publicistų ar eseistų per keletą metų išleido savo tekstų rinkinius. Jie gana vienalyčiai – jei žmogus yra politiko apžvalgininkas, jis rašo tik apie politiką. Jei meno kritikas – apie dailę, literatūrą, galiausiai kultūros procesus apskritai. Jei eseistas – daugiausiai apie savo gyvenimą, kur maišosi draugai, menas,…