Masačusetso technologijos instituto studentas Kevinas Luisas kelių savo bičiulių įtraukiamas į studentų akies lošimo komandą. Naudodamasi unikalia kortų skaičiavimo sistema, ši puikiai išsilavinusių žmonių grupė sugebėjo Las Vegase legaliai laimėti ne vieną milijoną dolerių. Knygoje atskleidžiamas dvigubas gabaus jaunuolio gyvenimas ir jo kelias nuo paprasto kortų skaičiuotojo iki stambiojo lošėjo. Vadovaujami buvusio MTI profesoriaus Mikio Rosos, kuris yra tikrasis šio klubo steigėjas ir vadovas, komandos nariai įvairiuose Las Vegaso kazino laimi neįtikimas pinigų sumas. Tokia greita ir stulbinama sėkmė jiems atveria duris į tą žėrintį pasaulį, kuriame didžiulė prabanga nieko nekainuoja, o juos linksmina brangiai apmokamos striptizo šokėjos arba iš didelių sumų lošiančios įžymybės. Tačiau neonų šviesų nutviekstame gyvenime šią…
Ir niekad vėlai
Naujų eilėraščių rinkinys. Pripažintam poetui tebėra svarbu kalbėti žmonėms. Poeziją ir jos skaitymą jis vertina kaip aukštąjį bendravimo lygmenį. Dvasios gyvenimo dramatizmas skleidžiasi viltingoje erdvėje. Istorija, „spalvotos vaikystės šukelės“ socialinėje atmintyje, pasibaigusio šimtmečio patirtys, gyvenimo smūgius atlaikanti siela („žilas vaikelis“), sakralumo šviesa – tokie yra sukakties sulaukusio R. Keturakio (g. 1935) dabartinės kūrybos impulsai.Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Paukštukas, skelbiantis žemės drebėjimą
Šis santūrus ir kartu įelektrintas romanas – ne tik įmantrus psichologinis detektyvas, bet ir subtilus Tokijo portretas, taip pat – švelnios, nors ir ne itin sklandžios meilės istorija. Anot kritikų, „tai knyga – brangakmenis“. Ji išversta į dvidešimt pasaulio kalbų. Ankstyvą rytą, kai iki arešto buvo likusios kelios valandos, mane pažadino požeminiai virpesiai. Bet apie tai užsimenu ne todėl, kad įtarčiau esant kokį nors ryšį – kad surizgusios mano gyvenimo gijos susipynė ne taip, kaip reikėtų, ir galiausiai užgriozdino ant galvos porą policininkų – Tokijuje tokių požeminių smūgių pasitaiko bent kartą per mėnesį, kitąsyk – dar dažniau, ir šio ryto virpesiai niekuo nebuvo ypatingi. Tiesiog išdėstau įvykius ta tvarka, kuria…
Prisimink, kas esi
Stefanija Makinli, puiki fizioterapeutė, seniai dūsavo dėl gražuolio aktoriaus Džordano Simpsono. Todėl gerokai apstulbo sužinojusi, kad jos naujasis pacientas, turtinga aristokratų šeimos atžala Džordanas Sent Kleras, ir yra slapyvardžiu prisidengusi ši kino garsenybė. Sunkiai sužalotas per nelaimingą atsitikimą Džordanas atsiriboja nuo pasaulio. Net atkaklioji Stefanija praranda viltį jam padėti. Tačiau jis, ko gero, vienintelis gali pažadinti tramdomą Stefanijos seksualumą…Prekinis ženklas: Svajonių knygos
Paparčio šventi ženklai: japonų trieiliai
Haiku poezijos populiarumas nemažėja iki šios dienos. Dar svarbiau, kad jis išplito po visą pasaulį ir įvairiose šalyse atsirado žmonių, kuriančių haiku tekstus. Jie vienijasi į asociacijas, poetines mokyklas tiek Europoje, tiek Amerikoje, rengia seminarus ir konkursus taip populiarindami šį paprastą, bet gilius dvasinius išgyvenimus atveriantį ir savitu žvilgsniu į pasaulį žvelgiantį žanrą.Prekinis ženklas: Klaipėdos universiteto leidykla
Mano draugystė su Jėzumi Kristumi
Lars Husum (g. 1974) – danų rašytojas, scenaristas, režisierius. „Mano draugystė su Jėzumi Kristumi“ – pirmasis jo romanas, iškart patraukęs ir skaitytojų, ir kino kūrėjų dėmesį. Kritikai jį vadina juodojo humoro knyga apie kaltę, smurtą, seksą, pyktį ir popmuziką. Intriguojantys (kartais net šokiruojantys) ir dėmesį prikaustantys įvykiai neturi nieko bendra su religine tematika, išskyrus tai, kad pagrindinį herojų Nikolajų aplanko Jėzus Kristus. Ar tai tikrai yra tas Jėzus Kristus, kokį mes įsivaizduojame, ar tik jaunuolio vaizduotės vaisius, galės spręsti pats skaitytojas. Nikolajus nėra teigiama asmenybė, kuriai puikiai sekasi. Priešingai. Kai jam buvo trylika metų, tėvai žuvo automobilio avarijoje, ir nuo tos dienos jis kenčia stiprius pilvo skausmus. Netekęs tėčio ir…
Aukštujų Šimonių likimas
Ievos Simonaitytės (1897–1978) kūryba neatsiejama nuo Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto. Kaip šiandieninis skaitytojas negali įsivaizduoti Žemaitijos be Žemaitės, Aukštaitijos be Vaižganto, taip Klaipėdos krašto lietuvininkų tradicijos pažįstamos per I. Simonaitytės romanus „Aukštujų Šimonių likimas“ (1935), „Vilius Karalius“ (1938), atveriančius etnografinį Klaipėdos krašto savitumą. Už romaną „Aukštujų Šimonių likimas“ 1935 m. rašytojai buvo paskirta Lietuvos valstybinė literatūros premija.Kurdama bajorų Šimonių istoriją, I. Simonaitytė dabartį sujungia su praeitimi. Romano veikėjų kelionė trunka du šimtmečius, parodydama, kaip garbingi bajorai Šimoniai palaipsniui tampa būrais, paminančiais bet kokias vertybes, praradusiais moralinį pagrindą. Tarytum norėdama viską užfiksuoti, rašytoja su metraštininkui būdingu atidumu romane pažymi visus Šimonių giminės gimimus ir mirtis, taip akcentuodama laiko tėkmę ir…
Auksinis princas
Rūpestingai suderintas septyniolikmečio Velso princo, būsimojo karaliaus Edvardo VIII, gyvenimas drastiškai pasuka kita linkme. Vieną 1911 metų gegužės dieną, neatsargiai lėkdamas automobiliu, princas Deividas netoli Snovberio kliudo dviračiu važiuojančią merginą Rozą Hauton. Jis nugabena sužeistąją į namus, kur akimirksniu įsimyli jauniausią jos seserį Lilę. Seserų Hauton gyvenimas pilnas pramogų ir nuotykių, puikių vakarėlių ir linksmybių, visai neprimenantis griežto ir nuobodaus karaliaus Jurgio V dvaro gyvenimo. Niekada draugų neturėjęs sosto įpėdinis Deividas vis dažniau svečiuojasi Snovberyje, kur gali apsimesti, kad yra paprastas jaunuolis. Jis pasiperša Lilei, bet jo tėvas, karalius Jurgis V, neduoda sutikimo vedyboms. Kai Deividas pagrasina atsisakyti teisės į sostą, Lilei tenka rinktis tarp savo ir visos Anglijos gerovės…
Mirtininkės dienoraštis. Chadiža
Ši knyga – tai nuoširdus ir atviras mergaitės iš Dagestano dienoraštis. Jame Chadiža paprastai ir kasdieniškai aprašo savo jausmus, mintis, išgyvenimus, ryškesnius įvykius. Mergaitė nuo pat vaikystės mokosi suvokti, kas yra Alacho bausmė, o kas dovana, kodėl nuolat reikia rinktis tarp gera ir bloga. Paaugusi Chadiža išvyksta studijuoti į miestą, kur pilna mažame kaimelyje užsaugusiai merginai nepažįstamų pagundų. Čia taip pat reikia rinktis, tik labai sunku suprasti, kas iš tiesų gerai, nes dažnai blogis slepiamas po tikėjimo ir nuoširdumo kauke.Šio romano siužetas paremtas tikromis Šiaurės Kaukazo gyventojų istorijomis. Marina Achmedova, baigusi filologijos studijas pradėjo dirbti specialiąja korespondente, dažnai rengia reportažus iš Šiaurės Kaukazo. Šiuo metu autorė gyvena Maskvoje.Prekinis ženklas: Metodika
Kaip aš viliojau ūkininkaitį
Janinos Juzėnienės knyga „Kaip aš viliojau ūkininkaitį…“ – tai knyga, kurioje sutelpa gyvenimas. Tiesa, tai ne ne XXI a. peripetijos, o aprašomas kiek senesnis, jau pamažu primirštamas laikmetis. Po taikliai parinktu pavadinimu ,,Kaip aš viliojau ūkininkaitį‘‘ – ne tik slypi intriga, bet ir tarsi užsimenama, kad skaitytojo rankose prabus gyvi ivykiai. Realizmu dvelkianti klasika, tik knygos autorė ne garsioji Žemaitė, o kol kas dar nėra plačiai žinoma Janina Juzėnienė. Neįprasta šiandien laikyti rankose pigaus populiarumo ir įmantrumo nesivaikančią prozą. Su tam tikra jumoro doze aprašyti paprastų žmonių buitis ir rūpesčiai, nusistovėjusi kultūra ir papročiai, meilės istorijos niekada nepraranda savo išliekamosios vertės – kuo ši knyga ir žavi. Juk ir šiandien…