Įžymiojo amerikiečio fantasto R. Zelazny gerbėjai puikiai žino , kaip rūpestingai autorius kūrė savo romanus , ypač “Ambero kronikas“. Tačiau ir jose liko šiokių tokių „baltų dėmių“. Ankstyva R. Zelazny mirtis sutrukdė jam pačiam paaiškinti kai kurias ne itin aiškias „Ambero kronikų“ vietas.Rašytojas J.G. Betancourtas ir Zelazny našlė Jane Lindskol atkūrė tą pirminį scenarijų , kurį sumanė pats Autorius. Štai taip pasirodė knyga „Ambero aušra“Prekinis ženklas: Naujasis Eridanas
Palėpėje kažkas vaikšto
Lietuvių autorės Vilhelminos Bruni detektyve ”Palėpėje kažkas vaikšto” kolekcininko našlė Emilija ir jos globotinė jauna patraukli megina Nora išgirsta, kad jųdviejų namo Žvėryne palėpėje naktimis kažkas vaikšto. Nedidelė Žvėryno bendruomenė susirūpina moterų gerove, imasi tyrimo, kuriam netiesiogiai vadovauja Noros pažįstamas policininkas Česlovas. Įvykiai sparčiai keičiasi, ponia Emilija visais pasitiki, galiausiai pavyksta nutverti besilaužiantį į palėpę jaunuolį, deja, jis žūsta ir viskas dar labiau susipainioja… Prekinis ženklas: Charibdė
Vartai Nr. 3
Šioje knygoje, kaip ir ankstesniame Janinos Survilaitės romane „Vila „Edelveisas“, vaizduojamos moters likimo peripetijos Ciuriche – daugiataučiame didmiestyje, kur susipina tiek verslo ir geopolitikos interesų, kur tiek daug tikslų laiką rodančių laikrodžių ir taip nelengva kurti paprastą žmogišką laimę. Auksinėje pakrantėje – Ciuricho turtingųjų kvartale – egzistuojanti gyvenimo logika gali būti suardyta tikro jausmo. Tačiau tikrą jausmą nelengva atpažinti šių laikų pasaulyje, kuriame amžinos vertybės dažnai apverčiamos aukštyn kojom ir kuriame kartais neįtikėtinai susipina iš šalies į šalį blaškomų, didžiulio gyvenimo tempo genamų žmonių likimai.Janina Survilaitė gyvena Šveicarijoje, yra išleidusi du romanus. Stiprioji Janinos Survilaitės prozos pusė – kitos kultūros pažinimas ir gebėjimas pateikti žmogaus istoriją, dar labiau komplikuotą, kai…
Atminties draiskalai
„Atminties draiskalai“ tai autoriaus lyrinių prisiminimų nuotrupos iš kurių „siuvamas“ savitas poetinis jausmų pasaulio paveikslas. Jame kontrasto principu derinami vienatvės, meilės, aistros, atgailos, užuojautos motyvai atspindintys žmogaus atmintyje saugomas ir ne visada viešai pasakomas tiesas.Prekinis ženklas: Vitae Litera
Natūralus romanas
Georgi Gospodinovas (gim. 1968) – bene garsiausias šiuolaikinis bulgarų rašytojas, išpopuliarėjęs ne tik Bulgarijoje, bet ir toli už jos ribų. 1999 m. išleistas „Natūralus romanas“ sulaukė itin didelio kritikų ir skaitytojų susidomėjimo. Kritikai šį romaną pavadino „dešimtmečio emblema“, „šlovingiausiu dešimtojo dešimtmečio kartos romanu“. 1999 m. romanas gavo specialų nacionalinio konkurso Razvytije apdovanojimą kaip geriausias metų prozos kūrinys. Jis išverstas ir publikuotas JAV, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Lenkijoje ir kitose Europos šalyse. Pasak literatūros tyrinėtojo B. Minkovo, kiekviena „Natūralaus romano“ recenzija neišvengiamai kebli – svarbūs dalykai išsakyti paties autoriaus, telieka juos surasti. Vientisas, chronologiškas G. Gospodinovo pasakojimas subyra į aibę fragmentų, skaitytojui tenka įdomi užduotis juos sudėlioti ir sujungti. Pasak…
Maro diena. Antroji serijos „Vilko valanda“ knyga
Pašėlę nuotykiai kitokioje Lietuvoje ir už jos ribų tęsiasi antrajame Andriaus Tapino Akmens ir Garo Miestų ciklo romane „Maro diena“.Laisvojo Vilniaus legatui Antanui Sidabrui nerimą kelia kraupų krovinį atvežęs traukinys, kuriame nebuvo mašinisto, Londono policija tiria genialaus chemiko mirties aplinkybes, į Konstantinopolį skuba ypatingą užduotį turintis geriausias Europoje samdomas žudikas, o paslaptinga ugniaplaukė moteris vien žvilgsniu pavergia vyrų širdis.Visi keliai susikirs pasmerktame mieste. Mieste, kurį gali išgelbėti tik BonosSforcos armija.Paslaptys bus atskleistos, mįslingi kodai iššifruoti, bet išauš Maro diena – ir košmarai taps realybe, o akmenines pasmerkto miesto gatves užplūs Maro Vienuoliai.Antroji A. Tapino knyga „Maro diena“ savo turiniu, veiksmu ir fantazijos gausa pranoksta net „Vilko valandą“. Soboro durų angoje, galva…
Montaukas
Maxas Frischas (1911–1991), vienas įtakingiausių XX amžiaus šveicarų rašytojų, žinomas savo dramaturgija ir romanais „Štileris“, „Homo faber“, „Tarkim, aš Gantenbainas“. „Montaukas“ paremtas privačia patirtimi, pasakojama apie savaitgalį Montauke ir meilės istoriją. M. Frischas čia susikoncentravęs į praeities santykius ir atmintį, atskleidžia daug savo gyvenimo detalių: motinos mirtis, santykiai su moterimis, apmąstymai apie darbą, kūrybą, senatvę. Autobiografinę medžiagą rašytojas transformavo į savitą literatūros kūrinį. Lietuvių kalba „Montaukas“ pasirodo pirmą kartą. Prekinis ženklas: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Iš pajuodusio meilės sidabro
Poeto ir vertėjo Juozo Mečkausko-Meškelos (1954–2007) originali poezija ir žinomų užsienio autorių – Ch. Baudelaire‘o, A. Rimbaud, G. Apollinaire‘o, R. Charo, P.Eluard‘o, V. Aleixandre‘s, D. Alonso, F. G. Lorcos, L. Cernudos, R. Alberti‘o, Cz. Miłoszo, T. Różewicziaus – kūrinių vertimai į vieną knygą sudėti neatsitiktinai. Poeto eilėraščių meilės moteriai, motinai, tėviškei, Tėvynei temą, mirties ir gyvenimo apdainavimą papildo ir dramatiškai paryškina jo versti ir atrinktos eilės.Prekinis ženklas: Žara
Vasarnamis prie ežero
Jei pasitikėsi savo širdimi, visada žinosi, kas esi…Kiekvieną vasarą Keitė Livingston atvažiuoja į šeimos vasarnamį prie ežero, čia taip paprasta būti laimingai. Bet šiemet atostogos bus ne tokios smagios: Keitė neteko darbo ir jaučiasi kaip niekad vieniša, leisdama dienas tik su maištaujančiu sūnumi. Netikėtai jų kasdienybę paįvairina naujasis kaimynas Džei Di. Vieniša mama Keitė nieko nežino apie šio vyro praeitį, tačiau atsiduoda atostogų romanui ir mėgaujasi aistra. Atokus namelis prie ežero – Džei Di priebėga nuo įkyraus visuomenės dėmesio. Bendraudamas su Keite ir jos paaugliu sūnumi vyras atgauna dvasios ramybę ir gebėjimą džiaugtis mažais dalykais. Tik ar ilgai pavyks nuslėpti, kas jis yra iš tikrųjų? Susan Wiggs žmonių tarpusavio santykius…
Tibeto sūnus
Romano veikėjai ir vietos yra beletristiniai, išgalvoti, bet Tibeto tautos kova dėl savo tikėjimo, kultūros ir žemių vientisumo yra neišgalvota. Tradicinės Tibeto žemės gali būti apgyvendintos dievybių, bet jose tikrai gyvena tūkstančiai tylių didvyrių, kurie gali mus išmokyti narsos ir ištvermės gyvenant dėl dalykų, kurie yra patys svarbiausi.Prekinis ženklas: Algarvė